Sumažėjusį Lietuvos importo srautą iš Švedijos keitė išaugę elektros srautai iš kaimyninių Baltijos valstybių Šiandien Verslas 2017-09-26 Erika Brazaitytė Komunikacijos projektų vadovė Praėjusią savaitę, rugsėjo 18-24 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina kilo 7 proc. ir siekė 39,2 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Aukštesnes kainas Baltijos regione išnaudojo vietiniai elektros gamintojai, o sumažėjusį Lietuvos importo srautą iš Švedijos keitė išaugę elektros srautai iš kaimyninių Baltijos valstybių. Rugsėjo 18-24 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 58 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 6 proc. Lietuvoje importuota 80 proc. suvartotos elektros, 19 proc. – Švedijos, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Bendra Baltijos šalių gamyba išaugo 17 proc. daugiausiai – 23 proc. augo hidroelektrinių gamyba, šiluminių elektrinių gamyba didėjo 18 proc., o vėjo elektrinės pagamino beveik dešimtadaliu mažiau. Estijoje ir Latvijoje gamyba augo atitinkamai 27 proc. ir 14 proc. Lietuvoje ženkliai sumažėjo šiluminių elektrinių gamyba, kuri sudarė tik 2 proc. visos vietinės gamybos, vėjo elektrinių gamyba sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tuo metu hidroelektrinės pagamino 55 proc. daugiau, o bendra šalies gamyba smuko 15 proc. Rugsėjo 18-24 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 58 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 6 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 67 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 36 proc., o Lietuvos kryptimi – 3 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 33 proc., Švedijos kryptimi – 3 proc. Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share