Lietuvoje pradėjus diskutuoti apie galimybę prekybą alkoholiu perkelti į valstybei priklausančias parduotuves, kaip tai daroma Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, iš pastarųjų šalių vis dažniau sulaukiama informacijos apie mėginimus tokius valstybės monopolius susilpninti ir sužlugdyti.

Kas ir kodėl to siekia, kaip visuomenėje vertinami galimi pokyčiai, atsako Suomijos priklausomybių prevencijos asociacijos ir Suomijos studentų sąjungos valdybos narė Annu Komulainen, praėjusį mėnesį viešėjusi Lietuvoje. Kalbina Europos jaunimo alkoholio politikos tinklo prezidentas Lukas Galkus.

Annu, minėjote, kad pastaruoju metu alkoholio kontrolės politika Suomijoje susilaukia vis daugiau dėmesio. Kokie pokyčiai planuojami?
Išties, dabartinė centro dešiniųjų Vyriausybė ima viešai kalbėti apie alkoholio pardavimo ir reklamos liberalizavimą. Pokyčius inicijuoja trys politinės partijos, skelbiančios, kad Suomijoje reikalinga ne tokia griežta ir globėjiška alkoholio kontrolė. Svarbiausi jų siūlymai, galintys ne juokais padidinti alkoholio vartojimo prieinamumą: viena valanda ilginamas prekybos alkoholiu laikas savaitgaliais, leidimas reklamuoti kainų akcijas internete ir spaudoje, minimalus alkoholinių gėrimų įsigijimo amžiaus pakeitimas į 16 metų, leidimas kavinėms alkoholinius gėrimus parduoti išsinešimui ir kt.

Valstybinis alkoholio pardavimo tinklas praras savo monopolį pardavinėti stipresnius nei 4,7% alkoholinius gėrimus, nes įprastos parduotuvės galės prekiauti alkoholiu iki 5,5%. Jei nekils pasipriešinimo, trukdžių jau 2017 m. pavasarį šie klausimai gali būti svarstomi parlamente.

Kas, jūsų nuomone, nulėmė, kad Suomijoje imama kalbėti apie alkoholio kontrolės politikos liberalizavimą? Ar manote, kad tai žmonių, kurie nebenori jaustis valstybės auklėjamais, iniciatyva? Apskritai žmonės Suomijoje yra patenkinti griežta alkoholio kontrole? 

Mūsų šalyje ji turi senas tradicijas ir ilgą laiką nebuvo jokių rimtesnių svarstymų apie kokius nors pokyčius. Nuo 2008 m. nuosekliai mažėja suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui. Vien per pastaruosius metus alkoholio vartojimas sumažėjo 3,6 procento ir šiai dienai siekia 8,5 litro – tai dvigubai mažiau nei kai kuriose Baltijos valstybėse. Mažėja ir alkoholio vartojimo sukeliama žala. Todėl sunku patikėti, kad patys piliečiai norėtų tokią padėtį keisti. Suomijoje juk nedraudžiamas nei alkoholio vartojimas, nei pardavimas, jo nesunkiai gali įsigyti visi norintys.

Mano nuomone, nuoseklus vartojimo mažėjimas kelia susirūpinimą alkoholio gamintojams – mažėja pajamos, pelnas, todėl akivaizdu, kad būtent pramonė labiausiai stengiasi kurstyti šią diskusiją. Artėjantys parlamento rinkimai sudaro puikią terpę tokioms populistinėms idėjoms.

Ar manote, kad tokie iš pirmo žvilgsnio kraštutiniai siūlymai, ypač jūsų šalies politikos kontekste, gali susilaukti didelio palaikymo?

Pagrindiniai šiuo metu viešai naudojami argumentai – nauja galimybė sukurti darbo vietas bei užtikrinti geresnes sąlygas mažiesiems alkoholio gamintojams. Jei atvirai, manau, kad tai rūpi labai mažai daliai suomių ir sunku patikėti, kad tokie argumentai gali lengvai pakeisti jų nuomonę.

Skaičiuojama, kad vien dėl su alkoholio vartojimu susijusio nedarbingumo Suomijoje kasmet prarandama apie 500-700 milijonų eurų. Visa alkoholio sukeliama žala prilyginama 5-6 milijardams eurų. Siūlomi anksčiau minėti alkoholio kontrolės pokyčiai šią žalą gali padidinti dar bent 8 proc., ir nulemti apie 150 papildomų mirčių kasmet. Esu tikra tokie skaičiavimai žmones paveiks labiau, nei alkoholio gamintojų ir jiems palankių politikų kalbos.

P.S Annu Komulainen Lietuvoje lankėsi lapkričio mėn., kur dalyvavo 2-ojoje regioninėje Europos jaunimo alkoholio politikos konferencijoje, kurioje alkoholio vartojimo paplitimo, prevencijos ir politikos tendencijas vertino jaunimas iš Suomijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos. Baltijos jūros regiono šalių jaunimui skirtą konferenciją organizavo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir Europos jaunimo alkoholio politikos tinklas (APYN). Konferencija organizuota programos Erasmus+ lėšomis.