Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Sveiko proto dešinieji. Jie jau ateina?

Sveiko proto dešinieji. Jie jau ateina?

Gintautas Kniukšta.
Gintautas Kniukšta.

Gintautas KNIUKŠTA

„Liberalai. Sveiko proto dešinieji“. Su tokiu šūkiu dar taip neseniai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo Liberalų sąjūdis. Tai, kad ši partija nusiteikusi ryžtingai veikti ir per kitų metų Seimo rinkimus,  galėjai pajusti aštuntajame liberalų suvažiavime – pristatyta naujoji liberalų Vyriausybė, kuri pasirengusi imtis darbo po 2016 metų Seimo rinkimų.

Anot partijos pirmininko  Eligijaus Masiulio, tai – stipri profesionalų ir visuomenės autoritetą turinčių žmonių komanda, kuri gali prisiimti atsakomybę už tolesnę valstybės raidą ir įgyvendinti reikalingas reformas.

„Šios Vyriausybės tikslas – keisti nusistovėjusias politinio žaidimo taisykles ir įtvirtinti naujus standartus. Mus vienija didesnės Lietuvos vizija ir ilgai laukti sprendimai, kurių dabartinė pasroviui plaukianti Vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti dėl fantazijos arba ambicijų stokos“, – teigė E. Masiulis.

Tokių pareiškimų  per šiuos metus išgirsime dar daug. Visos partijos nori valdyti, nori žadėti, tačiau ne visada įvertina, ką iš tikrųjų gali. Gaila, kad žmonės tik po rinkimų labiausiai pasigenda „sveikų“ ir logiškų valdžios sprendimų.

Kai kurie dabartinio Seimo nariai, reikia sutikti, visai neblogai  įsijautė į įstatymų leidybą, o kai kurie kone atvirai leidžia suprasti, kokie jie svarbūs ir reikalingi tapo. Tik kam?

Kai politikas rūšiuoja žmones į gerus ir blogus pagal atlyginimo dydį, verta pagalvoti, ar jis neužsibuvo savo pareigose, ar ne laikas pailsėti.

Šios  kadencijos Seimo narių kelias trumpėja – liko tik trys darbo sesijos, tad ilgai laukti nereikėjo – ši rudens  sesija tapo priešrinkiminio politikavimo įkaite.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria Prezidentas Seimo pritarimu, tačiau parlamentarai per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė  E. Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

„Tai neatsakingas požiūris į šalies teisingumo sistemą, kuris dar labiau griauna žmonių pasitikėjimą prokuratūra“, – pastebėjo šalies vadovė D. Grybauskaitė.  Politikai jai atsikerta: ,,Parinkite tokį vadovą, kuris bent būtų vartęs baudžiamosios teisės vadovėlį.“

Ne tik Seimas, bet ir partijos tapo drąsesnės ir ėmė griežčiau reikšti poziciją Prezidentės atžvilgiu. Kita vertus, neaišku, kodėl patyrusi politikė Dalia Grybauskaitė lipa ant to paties grėblio – Seimas anksčiau atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus  Meilučio kandidatūrą, šį kartą nuvažiuota tik iki Kaišiadorių.

Ar tikrai Seimas išmoko nepasiduoti ir paisyti savų interesų bei nenusileisti Prezidentūros spaudimui? Žinoma, galima tik apgailestauti, kad  Prezidentė nerado laiko kartu pasidžiaugti prasidėjusia rudens sesija, pabendrauti su kolegomis politikais. Gal todėl ir jos sveikinimo, kurį skaitė Seimo Pirmininkė, mažai kas klausėsi – nuo triukšmo salėje linko ausys ne tik posėdžio pirmininkaujančiam.

O pabendrauti vertėtų. Ne tik todėl, kad po metų – rinkimai į Seimą, bet ir svarbu būtų pasidomėti, kuo gi gyvena Lietuvos politinės partijos, atskiri politiniai lyderiai, ar tiesiog paklausti, kodėl, tarkim, socialdemokratai, pajutę reitingų jėgą, iškasė karo kirvį liberalams ir prašo ištirti, ar liberalai parėmė konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio žmonos verslą.

Socialdemokratai įtaria, kad įvedę kompensacijas už privačius darželius, liberalai parėmė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos verslą  0,5 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama Liberalų sąjūdžio nario Remigijaus Šimašiaus, iš anksto paskelbė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokės po 100 eurų kompensaciją per mėnesį kiekvienam vaikui, nepatekusiam į valstybinę įstaigą ir leidžiamam į privačią ikimokyklinę įstaigą.

Vienas labiausiai kainą pakėlusių sostinės privačių darželių – Austėjai Landsbergienei priklausantis „Vaikystės sodas“. Ši įstaiga mokesčius už darželį šią vasarą staiga kilstelėjo 30 eurų – kaip tik po pranešimo apie savivaldybės ketinimus skirti papildomai lėšų vaikams, lankantiems privačius darželius.

Dar nesibaigus šiam skandalui, įsiplieskė kitas – konservatoriai susirūpino socialdemokrato Druskininkų mero valdomos savivaldybės įmonės reputacija. Toliau dar įdomiau – pradėtos skaičiuoti opozicijoje esančių konservatorių moterys…

Ką rinkėjams sako tokie purvini politikų žaidimai? Ar jie tokių naujovių pasiilgo? Lenkija irgi buvo pasiilgusi naujovių, ir ji pasirinko Jaroslawo Kaczynskio partiją, o ne šalį 8-erius metus valdžiusią  „Piliečių platformą“ (PP).

Teisės ir teisingumo partija, išlaikydama tradicinės dešinės vertybes, turėjo ekonominės dešinės programą. „Jie parodė, kad atsinaujina. Kad nebeeskaluojami seni dalykai. Nebeliko principo ,,kas ne su mumis – tas prieš mus“, – teigė politologas L. Kasčiūnas. – Tai jie padarė greičiau nei per metus.“

J. Kaczynskio pergalė atnaujina kalbas apie susirūpinimą lenkų padėtimi vadinamuosiuose ,,kresuose“ – taip Lenkijoje vadinamos prarastos Rytų teritorijos. Vilniuje, pavyzdžiui,  aktyviai renkami parašai, kad Lietuvos Respublikos pasuose būtų įklijuotas dar vienas lapas, kuriame būtų įrašas ir piliečio nacionaline kalba.

Prieš rinkimus, kaip visada, pasipila įvairių naujovių ne tik iš politikų lūpų. Vieni nori perbraižyti vienmandačių apygardų ribas, kiti prisimena neįgyvendinamą amžiną svajonę  – balsuoti internetu.

„Manau, kad nė vienas sveiko proto (Seimo) narys neprieštaraus jam, nes kalbame tik apie internetinio balsavimo sistemos testavimą“, – BNS sakė socialdemokratų deleguotas ministras.

„Deja, tačiau diskutuojant dėl šio klausimo yra daug politikavimo, – sakė J. Bernatonis. – Dalis Seimo narių paprasčiausiai nenori, kad atsirastų papildoma galimybė rinkti valdžios atstovus internetu, nes jie žiūri savo siaurų partinių interesų ir neatsižvelgia į piliečių lūkesčius“.

Vis dėlto ministras tikisi, kad 2019 metų savivaldos rinkimų metu galimybė balsuoti internetu jau bus. Ačiū ir už tai, tiesa, verta prisiminti, kad anksčiau Seimas jau kelis kartus yra atmetęs projektus dėl elektroninio balsavimo įteisinimo.

Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 procentai Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.

Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš balsavimą internetu pasisakančių parlamentarų išsako abejonių, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.

Garsiau prabyla ir mažiau žinomų partijų lyderiai.

„Man svarbiausias klausimas – Astravo atominė elektrinė, viso labo 50 km nuo Vilniaus. Mes, žalieji, jau seniai ir nuolatos pasisakome, kad Baltarusija nutrauktų šį pavojingą projektą, nes statomas eksperimentinis reaktoriaus modelis, dar niekur pasaulyje nebandytas, statybos pradėtos be projektinės dokumentacijos, grubiai pažeista ESPOO konvencija, įpareigojanti derinti tokius projektus ir informuoti apie jų eigą kaimynines valstybes, Lietuvą – ypač, kaip artimiausią kaimynę…

Vis kartojau pagrindinę mintį – nevyriausybinių žaliųjų judėjimų, Žaliųjų partijos ar pavienių Seimo narių balso neužtenka! Galiu kasdien stovėti su plakatu prie Baltarusijos ambasados – jeigu apie tai tylės šiuo metu Lietuvą valdantys, nebus ir jokio rezultato“,  – teigė Žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys.

Anot jo, Lietuva nėra nė karto oficialiai ir aukščiausiu lygiu pareiškusi protesto. Ne reikalavimo, kad būtų saugi, bet protesto, kad nebūtų statoma!

„Aišku, lengviausia paklausti žaliųjų – ką jūs padarėte? Ir dar, ko gero, apkaltinti Kremliaus agentais, nes įtikinome Lietuvos žmones pasisakyti prieš Visagino atominį projektą, kuris ne tik sukeltų tiesioginį ekologinį pavojų, bet ir apsunkintų Lietuvos atsijungimą nuo Rusijos kontroliuojamo BRELL elektros perdavimo žiedo. Jeigu mes, žalieji, būtume valdžioje, iškart paskelbtume Visagino projektą nusikalstamu, o dėl Astravo – išnaudotume pačias aukščiausias ES ir JT tribūnas, kad pasaulis suprastų tikrąją grėsmę ir imtųsi spaudimo Prezidentui A. Lukašenkai“, – teisinosi Linas Balsys.

Lė­tė­jan­ti pa­sau­lio eko­no­mi­ka, pa­bė­gė­lių kri­zė, ne­sta­bi­lu­mas Grai­ki­jo­je, grės­mės na­cio­na­li­niam sau­gu­mui – tai ge­o­po­li­ti­niai fak­to­riai, lem­sian­tys ir mū­sų pri­ima­mus vi­daus spren­di­mus. Tai dar kartą Seimo nariams priminė šalies vadovė. Jos nuomone, žvelg­da­mi į glo­ba­lias rin­kas ir Pie­tų Eu­ro­pą, tu­ri­me pri­si­min­ti mū­sų pa­čių iš­gy­ven­tas pa­mo­kas ir ne­be­kar­to­ti ne­at­sa­kin­go iš­lai­da­vi­mo klai­dų. Fi­nan­si­nė draus­mė ir at­sa­ko­my­bė tu­ri tap­ti ker­ti­niu orien­ty­ru tvir­ti­nant 2016-ųjų, rin­ki­mų me­tų, biu­dže­tą.

2016 m. planuojama į biudžetą surinkti 7 mlrd. 283 mln. eurų – 5 procentais daugiau nei numatyta gauti šiemet. Jau mažėja ES paramos dalis. Kitąmet prognozuojamas 3,2 procentų BVP augimas.

2016 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didės 71 eurų, tam suplanuota papildomai beveik 34 mln. eurų. Kitų metų biudžete taip pat numatomas algų didinimas socialiniams darbuotojams, darželių auklėtojams, vidaus tarnybos pareigūnams.

Pirmą kartą Lietuvos biudžetą vertins Europos Komisija. Biudžeto projektą Seimui pristatęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius pabrėžė, kad kitų metų pajamos ir išlaidos buvo planuojamas tam tikrų ekonominių įtampų ir pokyčių sąlygomis. Lietuvos eksporto rodikliai akivaizdžiai keitėsi dėl Rusijos sankcijų ES šalims, taip pat ir Lietuvai.

„2014 m. Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 21 procentą, o šiais metais – apie 13 procentų. Tai ir gera, ir bloga žinia Lietuvai“, – sakė R. Šadžius. Eks­por­tas į Rusiją  suma­žė­jo be­veik 900 mln. eu­rų, ta­čiau pu­sė pra­ras­tos pre­ky­bos bu­vo sėk­min­gai per­kel­ta į Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis. Čia mū­sų eks­por­tas iš­au­go 7 proc.

Didėja išlaidos krašto apsaugai. Jai numatoma skirti 574 mln. eurų, t. y. 149 mln. eurų daugiau negu praėjusiais metais. Karių darbo apmokėjimui papildomai numatoma skirti 12 mln. eurų.

Vidaus tarnybos statuto ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti po 11 mln. eurų.

Finansų ministerija siūlo nuo 2016 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti nuo 166 eurų iki 200 eurų. Taip pat siūloma didinti NPD šeimoms, auginančioms mažus vaikus (nuo 60 eurų iki 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką) bei neįgaliesiems (priklausomai nuo neįgalumo laipsnio, nuo 175 iki 210 eurų arba nuo 235 iki 270 eurų per mėnesį).

Maksimalaus NPD taikymo atveju gyventojas gautų beveik 90 eurų per metus daugiau, šeima, auginanti du vaikus, – 216 eurų per metus daugiau, neįgalieji – apie 63 eurų per metus daugiau grynųjų pajamų.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. rugsėjis/spalis, Nr. 9/10 (70/71)

Parašykite komentarą

Top