Laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9

„Beržinės košės“ laikai Lietuvoje eina į pabaigą, užtat kitų košių populiarumas auga kaip ant mielių. Vilniuje jau turime ir košės restoraną. Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų verslininkai viešojo maitinimo nišoje siūlo vis daugiau sveikesnių ir naudingesnių pasirinkimo galimybių.

Košės populiarios visame pasaulyje. Rusai garsūs grikių koše, anglai – avižine, totoriai – manų, norvegai – ryžių … Mūsų protėviai taip pat labai mėgo šį patiekalą. Ne veltui apie košę turime visą virtinę posakių ir patarlių.

Šiais laikais košes verdame jau daugiau kaip iš dešimties įvairių produktų. Ypač populiarios prie dietinių valgių priskirtinos grikių ir avižinės. Košę patartina valgyti per pusryčius ar pietus, tačiau mažiau kaloringos tinka ir vakarienei.

Eglė: Jonas sveikesne mityba domėjosi ilgesnį laiką nei aš, mat profesionaliam sportininkui – tai neišvengiama kasdienybė. Tuo tarpu aš susidėmėjau ja gerokai vėliau. Ieškodama, iš kur gauti energijos, nes gyvenimo būdas, kurį noriu gyventi, to reikalauja iš manęs. Tad prisiruošusi baigiau sveikos mitybos kursus. Būtent juose sužinojau, kas iš tikrųjų yra košė: kad tai ne pliurzės ir ne kažkokie reikalai išvirti piene, kad košė nieko bendro neturi su saldžiais ingredientais, kurių dažnai būna daugiau nei pačios košės.

Baigusi teorinius kursus, nuėjau į praktinius (šypteli)… Supratau, kokie gali būti prieskoniai, koks grūdas turi būti tam, kad jis apskritai būtų skanus, sužinojau, kaip atpažinti gerą grūdą, o kas jį sugadina. Iš tiesų, neretai mes valgome tiesiog košės įvaizdį, nors tai nieko bendro neturi su realia jos verte.

Košių baras. Valgiaraščiui patiekalus kūrėte patys?

Jonas: Tikrai ne. Ne, tai buvo ilgas procesas. Jau vien todėl, kad pasidairyti į ką nors neturėjome galimybės, kaip ir neturime tokio prototipo. Juk įrenginėjant, pavyzdžiui piceriją ar mėsainių restoraną, gali nueiti į tokio tipo vietas, apžiūrėti, kaip viskas gaminama, susikurti savo receptus ir gaminti.

Valgiaraščiui, kurį siūlome mes, neradome analogų. Mes net negalėjome kažkur nueiti ir paragavę palyginti savo su savo sugalvotais patiekalais. Ilgai svarstėme, koks turi būti valgiaraštis.

Grūdai ir kruopos dažnam asocijuojasi su pusryčiais, nors taip nėra. Tai priklauso nuo to, kas patiekiama šalia košės, ar ji tiesiog patiekiama prie mėsos, žuvies ir kitų ingredientų.

Tai negi patys nedalyvavote šiame kūrybiniame procese?

Jonas: Šio proceso metu sužinojau ir apie tokias kruopas, apie kurias net nebuvau girdėjęs, nors daug metų profesionaliai sportavau ir mėginau tas košes atrasti.

Eglė: Tiesa, košė košei nelygi. Iš pažiūros paprastutis patiekalas, kuris mums nuo mažų dienų ,,įkaltas“ kaip teisingas ir sveikas patiekalas, neretai būna tiesiog tuščios kalorijos.

Dėl jų netinkamo paruošimo. Atpažinti tokią košę gan lengva. Reikia tik žinoti, į ką žiūrėti. Mūsų sostinė Vilnius kupina puikių vietų, kuriose galima pavalgyt tobulų salotų, sriubų, mėsainių, egzotinių patiekalų. Sakome, gal atėjo metas košei? Tai ne tik naudinga, sveika, bet ir tikrai skanu.

Kalbate apie sveiką mitybą, o patys maitinatės tokiu principu?

Jonas: Nelaikome savęs sveikuoliais ir nepropaguojame labai kraštutinės mitybos. Beje, ,,Sapno košėje“ mūsų svečiai nustemba atradę ir mėsos, jūros gėrybių, sūrio.

Patys valgome įvairiai, tačiau norėjome pateikti tokius patiekalus, kurie tiktų ir skubančiam žmogui. Užsukus pas mus jam nereikia galvoti, ką su kuo derinti, nes mes jau pagalvojome už jį.

Žiūrint į jūsų iškabą, pirmiausia į akis krenta užrašas „Košė“, tik vėliau išryškėja žodis „sapno“. Kaip ši vieta tapo „Sapno koše“?

Eglė: Tai atsirado iš mūsų asmeninės istorijos, kurią norėtume sau ir pasilikti, tačiau interpretacijų turime jau ir savų, ir kitų žmonių pasiūlytų. Yra tokia versija, kad „bus skanu, kaip sapne“, tačiau mums labiausiai patinkanti interpretacija yra ta, jog daug dalykų, kurie pakeitė pasaulį, buvo susapnuoti.

Pavyzdžiui, „The Beatles“ daina „Yesterday“, Dmitrijaus Mendelejevo lentelė, Vilniaus miestas, žymioji istorija apie vampyrus „Twilight“ (liet. „Saulėlydis“), filmas „Terminatorius“ ir daugybė kitų dalykų pasaulyje!

Už to slepasi mintis, kad labai daug gerų dalykų prasideda svajonėse ir sapnuose, tik reikia trupučio košės, kad tai įgyvendintume. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme (juokiasi).

Mes nepretenduojame tapti legendomis, mes norime, kad tie žmonės, kurie valgys košes, taptų legendomis.
Jonas: Dauguma, kurdami naują verslą, užstringa galvodami jam pavadinimą. Pas mus viskas buvo atvirkščiai: pavadinimas atsirado pirmiausiai, po to košės.

Kaip pasiryžti nerti į visiškai naują sritį?

Tiesa tokia, kad viskas mūsų atveju vyko truputį kitaip. Ne mes ją pasirinkome, o ji mus pasirinko. Ji tiesiog gimė ir persekiojo mus.
Ilgai mes jos kratėmės, kad ne ne… tikrai mes to nedarysime. Idėja idomi, smagi, bet, greičiausi, ji tokia atrodo tik mums. Kas gi eis valgyti košės? Jei pritrūkdavome argumentų, visuomet primindavome vienas kitam – neturime supratimo nei apie šią sritį, nei apie verslo specifiką.
O apsisukus vaizdiniai ateidavo patys savaime. Idėjos lipo ,,per kraštus”. Vijosi viena paskui kitą. Net nepastebėjome, kaip užsišnekėdavome, kaip ką galėtume padaryti.
Nespėjome apsidairyti, kaip su sveikos mitybos specialiste išgryninome unikalų meniu. Susipažinome su vienu pirmųjų Lietuvos malūniniku ir jo širdimi bei mylinčiais delnais išpuoselėtais, o nesugadintais grūdais.
Ir šiandien nežinome, galbūt to niekam nereikia? Bet kažkuriuo metu supratome, kad pabandysime. Nes kitaip tiesiog negalime.

LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN NR.9