Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > “Tikiu, kad socialdemokratinė politika sugrįš į Lietuvą“

“Tikiu, kad socialdemokratinė politika sugrįš į Lietuvą“


Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Juozas OLEKAS atsako į laikraščio ŠIANDIEN vyriausiojo redaktoriaus Gintauto KNIUKŠTOS klausimus

Gerbiamas Juozai, Jūs dirbote ne vienoje Vyriausybėje, iš arti, kaip sakoma, čiupinėjote ministro kėdę. Kokį įspūdį palieka naujoji Vyriausybė?

Išbandymas valdžia nėra lengvas dalykas, kol kas pažadų daug, tačiau kaip bus iš tikrųjų – pamatysime. Naujoji premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo aukštą politinę kultūrą, skaidrią politiką. Deja, kol kas jos žodžiai gerokai skiriasi nuo darbų.

Lietuvoje – didžiulė socialinė atskirtis, ko gero, lenkiame tik Bulgariją. Būtų labai liūna, kad tradicijos būtų tęsiamos – turtingieji toliau turtus kraus, o vargšai – skurs.

Žinoma, žmonės iš šios valdžios tikisi daugiau stabilumo, juk valstiečiai – žalieji galutinai sužlugdė žmonių viltis tikėti partijomis – kalbėjo apie gamtosaugą, o kirto miškus draustiniuose, kalbėjo apie regionų atgaivinimą, o suvaržė savivaldybių savarankiškumą, uždarinėjo mokyklas, smulkius verslus, naikino darbo vietas.

Atėjo kovoti su korupcija, o iš tikrųjų paskutiniais valdymo metais švaistė valstybės lėšas, buvo daug neskaidrių viešųjų pirkimų. Žinoma, dabar svarbiausia išgyventi, atsilaikyti prieš pandemiją, tikiu, kad skiepai mus išgelbės .

Aiškiai matome, kad šiandien sveikatos apsaugos sistema nesusitvarko su apsikrėtusiųjų antplūdžiu, blogas valdymas lėmė tai, kad daug daugiau žmonių mirė nuo kitų ligų, nes nesulaukė pagalbos.

Kaip jums sekasi darbas Europos Parlamente? Beje, įdomus faktas: tėvas Juozas Olekas dirba Briuselyje, o sūnus Juozas Olekas bando įsitvirtinti nacionalinėje politikoje…

Man tikrai smagu, kad artimiausi žmonės tiki, kad mano darbas nėra beprasmiškas, kad Socialdemokratų partija Lietuvoje turi ateitį. Sūnus jau buvo išrinktas į Vilniaus savivaldybės tarybą, dirbo joje praėjusioje kadencijoje, šiemet kandidatavo į Seimą, sakyčiau, gana sėkmingai, surinko daug pirmumo balsų.


Darbas Europos Parlamente man patinka, įsigilinau į naujas sritis, pavyzdžiui, žemės ūkio, ta patirtis kaip politikui labai naudinga, jau daug ką nuveikėme, kad ES tiesioginės išmokos žemdirbiams būtų kuo didesnės. Sėkmingai tęsiu darbą ir sveikatos politikos srityje, siekiame stiprinti Europos, o tuo pačiu ir visų ES piličių, sveikatą.


Dabar labai pasigendu tiesioginio bendravimo su frakcijos kolegomis, Briuselyje tikrai daugiau savo šaliai gali nuveikti bendraudamas neformaliai.

COVID-19 pandemijai išryškinus nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų spragas ir nepakankamą pasirengimą sveikatos krizių valdymui, jūs drauge su 18 europarlamentarų kreipėtės į Europos Komisiją. Kodėl?


Komisijai paskelbus Europos sveikatos sąjungos iniciatyvą, kurios ragino imtis Europos Parlamento Socialistų ir demokratų frakcija, svarbu suprasti kokių konkrečių veiksmų Komisija imsis siekiant užtikrinti ne tik efektyvų pandemijos suvaldymą, bet ir tolimesnį Europos sveikatos stiprinimą.

Visuomet sakiau, kad privalu stiprinti Europos piliečių sveikatą nepaisant nacionalinių apbribojimų ir sienų.

Ligos ir negalios sienų nemato, todėl siekdami užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis savo fundamentalia teise į sveikatos apsaugą, privalome stiprinti mokslinius tyrimus, užtikrinti, kad visoje Europoje būtų prieinama geriausia ir kokybiškiausia gydymui reikalinga įranga, o specialistų žinios būtų aukščiausios kokybės.

Taip pat pasiteiravome ir apie Europos reagavimo į sveikatos krizes agentūrą, kurią Komisija užsimojo įsteigti, remiantis pozityviu Jungtinių Valstijų BARDA agentūros pavyzdžiu.

Jūs Europos Parlamente imatės įvairių iniciatyvų, neseniai organizavote nuotolinį seminarą, kuriame akademikai, mokslininkai, politikai bei pacientų organizacijų atstovai diskutavo apie Europos sveikatos stiprinimą. Ar pavyko renginys?

Pavyko, seminaro išvadas perdavėme Europos Komisijai bei Europos Vadovų Tarybai.

COVID-19 pandemija tik dar kartą parodė, kad mes dar tinkamai neišmokome spręsti tokių krizių Europos Sąjungoje. Tik prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuva įvedė ne tik itin griežtas ir galbūt perteklines priemones, bet ir ypatingai apribojo visų pacientų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

O šiuo metu atvirkščiai – krizė reikalauja didelio dėmesio, kuris ateina pavėluotai. Europos Parlamente dedame visas pastangas, kad vakcinos pasiektų visas ES šalis kuo greičiau, jos – jau ranka pasiekiamos.

Deja, retomis ligomis sergantys pacientai netapo išimtimi ir jie prarado galimybę naudotis apsilankymais pas gydytojus ar net prieigą prie vaistų, reikalingų ligai slopinti ir palaikyti gyvybę.

ES pagalba šalims – narėms buvo reikalinga nuo pat viruso pradžios, kad būtų sukurti vienodi apribojimų standartai, kurie būtų proporcingi jų tikslams. Ne pirmą kartą žemyną ištinka pandemijos, sukeliančios sunkiai valdomas socialines, ekonomines ir, svarbiausia, sveikatos krizes. Renginio dalyviai siekė atsakyti į klausimą, kaip ateityje užkirsti kelią tokioms krizėms.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros pasirengimo ekstremaliems situacijoms ir reagavimo centro direktorius bei Jungtinės Karalystės COVID-19 vakcinos darbo grupės patarėjas Dr. Steven Chatfield pabrėžė, jog visuomenės sveikatos krizėms privalu pasirengti ir jas numatyti iš anksto.

„Realus pavyzdys galėtų būti teroristinės organizacijos ar valstybės sąmoningas biologinių veiksnių, tokių kaip raupai ar juodligė, ar cheminių veiksnių, tokių kaip „Novichok“, paleidimas. Ironiška, kad technologija, kurią naudojame paspartinti COVID-19 vakcinų kūrimą, taip pat gali būti naudojama tokiam virusui kaip raupai sukurti nuo nulio”, –seminare kalbėjo Dr. S. Chatfield.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų retų ligų koordinavimo centro tarptautinių reikalų koordinatorė Dr. Birutė Tumienė diskusijoje teigė, kad COVID-19 metu sveikatos apsaugos sistemų spragos ypatingai smarkiai atsiliepė pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir retomis ligomis sergantiems pacientams.

Naujoji valdančioji koalicija kalba apie naująją politiką. Girdėti žodžiai prieš dvidešimt metų. Tuomet naujoji politika po Seimo rinkimų išsilaikė pusę metų. Ar nebus panašus scenarijus ir dabar?

Atsimenu tuos metus, daug kas ir šiandien kartojasi. Tuomet buvęs konservatorius R. Paksas tapo liberalu, dabar Laisvės partijos lyderę išaugino Liberalų sąjūdis…Aš vis tik linkėčiau, kad valdžia Lietuvoje būtų stabili, tačiau žmonėms reikia daugiau socialiai orientuotos politikos.

Gerovės valstybę, galima sakyti, sukūrė Švedija. Žmonės šioje šalyje jaučiasi saugūs ir todėl, kad ją daug metų valdo socialdemokratai – labai rimta ir atsakinga partija.

Lietuvai taip pat labai tiktų Švedijos modelis, bet į valdžią turi ateiti socialdemokaratai.

Seimo rinkimai parodė, ką iš tikrųjų reiškia socialdemokratinių jėgų susiskaldymas – abi partijos, galima sakyti, liko prie suskilusios geldos. Ką daryti, kad socialdemokratai susivienytų ir vėl taptų įtakinga šalies politinė jėga?

Reikia idėjų ir darbų, kad socialdemokratinė politika sugrįžtų į Lietuvą, pirmiausia, žinoma, reikia, kad žmonės mumis patikėtų. Šiuo metu visoje Europoje jaučiamas šioks toks pasimetimas, kelią skinasi populistinės jėgos ar politinė centro dešinė, kuriems žmonių kasdienybė ir gerbūvis, solidarumas – antroje vietoje, jiems pirma – verslas ir ekonomika.

Bet tam, kad verslas klestėtų, visų pirma reikia, kad žmonės gautų padorias pajamas, kurias galėtų leisti.Pavyzdžiui, dabar Lietuvos parlamente dirba dvi liberalų partijos, kurios praktiškai viena nuo kitos ne ką skiriasi, nebent pavadinimu…

Socialdemokratų Seime laukia įtemptas darbas, jų nedaug, tačiau darbšti ir draugiška frakcija gali kalnus nuversti, svarbu girdėti žmones, jų mintis, siūlymus, neatsilikti nuo gyvenimo, ypač dabar, kai viršų ima įvairios skaitmeninės technologijos ir pan.

Kita vertus, mūsų vertybės buvo matomos ir praėjusios kadencijos Seime, mes balsavome už miškų išsaugojimą, tuo tarpu valstiečiai – žalieji kartu su konservatoriais sunaikino šimtą metų kurtas miškų urėdijas.

Žinoma, mūsų rinkimų kampanijai trūko ugneles, o konkurentai naudojo net valdžios galias, pavyzdžiui, 200 eurų išmokas, jie atėmė nemažai mūsų rinkėjų, tačiau, patikėkite, tai laikinas dalykas.

Kaip vertinate Europos Komisijos pasiūlytą direktyvą dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio?

Tai – pozityvus pirmasis žingsnis. Europoje atėjo laikas imtis visų priemonių, užtikrinti vienodai teisingą europinę gyvenimo kokybę:

Remti mažus atlyginimus gaunančius žmones yra teisinga, ypač krizės atveju. Pagaliau atėjo laikas užtikrinti, kad kiekvienas ES darbuotojas gautų teisingą, padorų minimalų atlyginimą.


Daugiau kaip trečdalis Europos gyventojų jaučia nuolatinį finansinį nesaugumą – 39,4 proc. europiečių yra nepasirengę susidurti su netikėtomis išlaidomis, t. y. beveik kas antras žmogus yra finansiškai pažeidžiamas.


Nedelsdami turime stabdyti skurdą ir socialinę atskirtį bei sumažinti viduriniosios klasės nykimo tempus. Džiaugiuosi, kad dar vienas ilgametis Europos socialdemokratų klausimas buvo įtrauktas į šios Komisijos darbotvarkę.


Kai kurioms šalims baiminantis, kad jų ilgametės veikiančios sistemos bus pakeistos, galiu atsakyti – veikiančios sistemos bus apsaugotos, o, galbūt, jų teigiamas pavyzdys bus panaudotas siekiant padėti šalims, kurios vis dar negeba užtikrinti padoraus, pragyvenimui reikalingo minimalaus darbo užmokesčio, kuris Europoje skiriasi nuo 312 iki daugiau nei 2000 eurų per mėnesį.


Žinoma, Komisijos pateikta iniciatyva yra tobulintina, bendradarbiaujame su Lietuvos profesinėmis sąjungomis, o neseniai kreipiausi į Europos Komisiją, siekdamas gauti detalesnius paaiškinimus.

Gal remiantis šia žinia, būtina koreguoti Socialdemokratų partijos programą ?


Mūsų programa tikrai yra gera, jos keisti nereikia, socialdemokratai, dirbantys savivaldybių tarybose tą šansą tikrai išnaudoja. Regionuose mes turime puikių, ne vieną kadenciją tarybos nariais ar merais renkamų žmonių, pagal jų skaičių esame savotiški lyderiai tarp Lietuvos politinių partijų.

Žinoma, reikia vienybės, kitų metų pavasarį bus partijos suvažiavimas, reikia vienyti jaunystę ir patirtį, partinius ir nepartinius, siekti, kad socialdemokratinius tikslus puoselėjantys žmonės būtų kartu, šiaip ar taip šis judėjimas gyvuoja jau 120 metų.

Dabar turime daug ir kantriai dirbti, jeigu norime gerai pasirodyti savivaldos rinkimuose, jeigu norime 2024 metais sugrįšti į Seimą jau kaip valdančioji koalicija.


Jūs įvardijamas kaip galima alternatyva Gintautui Paluckui, beje, žmonės neretai klausia, ypač regionuose, kur dingo „senieji politikos vilkai“ – V. Andriukaitis, V. Blinkevičiūtė ir kiti?


Mes niekur nedingome, dirbome svarbiose pareigose, pavyzdžiui, V. Andriukaitis buvo EK narys, mes su ViIija dirbame Europos Parlamente. Kartų kaita neišvengiama – mes pakeitėme Aloyzą Sakalą, Algirdą Brazauską, mus keičia kiti, tikrai nesikratau atsakomybės.

Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad partijoje daug jaunimo, bet būtent organizacinės patirties mums lemiamu momentu ir pritrūko, tą pažymėjo ir politologai, kurie gana gerai įvertino mūsų programines nuostatas.
Vilniuje, pavyzdžiui, jaunimas per rinkimus rinkosi liberalus ir konservatorius, tuo tarpu mūsų elektoratas buvo pasyvus.

Žinoma, jokiu būdu, nereikia priešpriešos tarp kartų. Aš, pavyzdžiui, visada skatinu jaunimą, būti aktyviais partijos nariais, Seime teikiau įstatymo pataisas, kad jaunimas nebūtų diskriminuojamas, kad galėtų greičiau įsijungti į valstybės valdymą.

„Mes be Vilniaus nenurimsime“, – toks šūkis turi gyvuoti ir dabar, juk mes sėkmingai valdėme ne tik sostinę, bet ir Kauną, kitus šalies miestus.

Šiandien turime nukelti kepurę prieš kai kuriuos rajonų lyderius, tuo tarpu savo atstovų neturime nei Kauno, nei Vilniaus valdžioje. Kai kuriuo metu, matyt, kai ką mes smarkiai „pražiūrėjome“, kažką svarbaus praleidome, ypač, kai partijai vadovavo Algirdas Butkevičius, tie jo pareiškimai apie paramą liberalams daug ką šiandien pasako.

European Parliament Socialists and Democrats Progressive Alliance Lithuanian Delegation

European Parliament
Rue Wiertz 60, Brussels
ASP 11G306

Pagrindinis puslapis | Juozas OLEKAS | EP nariai | Europos Parlamentas (europa.eu)


Parašykite komentarą

Top