Kokios naujovės šalies bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų laukia už 2015 metų rugsėjo slenksčio, ,,Verslas ir politika“ teiravosi švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos KRASAUSKIENĖS.

Anot viceministrės, naujais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklų darbe akcentuojama efektyvesnės pamokos kryptis. Nemažai iššūkių laukia šiuo metu akivaizdžiai atsigaunančių profesinių mokyklų, stiprinami švietimo ir verslo saitai.

Kokie didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi bendrojo ugdymo sistemoje? Kokios permainos už šių metų Rugsėjo 1-osios slenksčio laukia mokytojų ir mokinių?

Švietimo ir mokslo ministerija kelia pagrindinį strateginį švietimo tikslą – tobulinti ugdymo procesą, siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui   pagerinti savo pasiekimus ir siekti individualios pažangos. Todėl svarbu bendradarbiauti ir tartis, kaip sėkmingiau įgyvendinti  ugdymo turinio dokumentus, ieškant geriausių sprendimų ir būdų, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę, ir jo individuali pažanga augtų.

2015–2016 ir  2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuostatos kreipia mokymą efektyvesnės pamokos kryptimi. Efektyviau turėtų būti panaudotos mokinių mokymosi pagalbai ir ugdymosi poreikiams skiriamos pamokos. Mokyklos skatinamos šias pamokas panaudoti konsultacijoms ir mokiniui padėti „čia ir dabar“, po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumui mokantis, neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Atidėjus mokymosi pagalbą, atsiranda vis didesnių mokymosi „plyšių“.

Mokyklos šias pamokas dabar panaudoja įvairiai – vienos tiesiog padidina pamokų skaičių dalykui, kitos aktyviai plėtoja konsultacijų sistemą. Pastarosios įrodė, kad tai pasiteisina geriau negu privalomos papildomai dalykui skiriamos pamokos.

Šiais mokslo metais toliau stiprinamas dėmesys socialinei-pilietinei veiklai. Socialinė veikla, kaip ir buvo, lieka privaloma pagrindinio ugdymo programoje. Privalomos 5 valandos per mokslo metus. Taip pat yra rekomenduojama šiai veiklai skirti daugiau valandų – iki 20 ir daugiau. Patariama mokyklai priimti sprendimą, atsižvelgiant į mokinių amžių, šiai veiklai skirti iki 20 pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams rekomenduojama numatyti skirtingą socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičių, t. y.  pradedant nuo 5 pamokų ir priklausomai nuo amžiaus, valandų skaičių didinti iki 20 per mokslo metus.

Mokykloms organizuoti socialinei-pilietinei veiklai 5–10 klasėse yra parengtos Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijos, kuriose pateikiama socialinės-pilietinės veiklos gerosios praktikos idėjų. Tikimės, kad jos paskatins mokyklas veiksmingiau ir prasmingiau organizuoti mokinių socialinę-pilietinę veiklą, pasitelkiant įvairesnes praktinius mokinių gebėjimus ugdančias veiklas.

Atkreiptinas dėmesys dėl pasirenkamųjų dalykų pasiūlos formavimo. Ugdymo planas rekomenduoja mokiniams pasiūlyti pasirenkamuosius dalykus, atspindinčius mokinių interesus, aktualius šiomis dienomis, pavyzdžiui, susijusius su nacionalinio saugumo temomis.

Vaikų raštingumui gerinti parengtos naujos Lietuvių kalbos ir  literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, kuriose akcentuojamas sisteminis kalbos mokymas, geresni skaitymo ir raštingumo pasiekimai. Planuojama, kad nauja lietuvių kalbos ir literatūros programa nuo 2016 m. m. bus pradėta įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse, o nuo 2017 m. – visose 1–10 klasėse.

Bus pokyčių ir per egzaminus. Atnaujinama brandos egzaminų Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa, siekiant užtikrinti savarankišką ruošimąsi įskaitai, nesudaryti galimybių įskaitos parengtų darbų pirkimui: mokykla pati pasirengs įskaitos laiką ir formą, temas NEC perduos per KELTĄ, mokiniai su mokytojais galės jas tikslinti, suformuluoti iš mokinių atliekamų tiriamųjų darbų. Įvedamas mokinio sąžiningo pasirengimo įskaitai patvirtinimas.

Kadangi įskaitos programos keitimai yra nesusiję su įskaitos užduotimi, abiturientai pagal atnaujintą įskaitos programą laikys įskaitą jau šių mokslo metų pavasarį. Lieka ta pati įskaitos užduotis – parengti ir pasakyti viešąją kalbą, gebėti argumentuotai atsakyti į klausimus. Pristatyti savo idėjas, jas argumentuoti – tai yra tie gebėjimai, kurių labai reikia gyvenime  – ir toliau  mokantis, ir dirbant.

Nuo 2016 m. užsienio kalbų įskaita tampa oficialia užsienio kalbų egzamino dalimi. Kalbėjimo dalies rezultatas bus įskaičiuojamas į bendrą užsienio kalbos egzamino rezultatą ir sudarys 25 procentus užsienio kalbos egzamino rezultato (kitų dalių svoriai – klausymo, skaitymo ir rašymo – taip pat po 25 proc.).

Kalbėjimo daliai galios valstybinių egzaminų vykdymo reikalavimai: vyks egzaminų centruose, vertins du vertintojai, mokinių atliktys bus įrašomos, rezultatai bus skelbiami bendrai. Šis pakeitimas reikalingas, nes kalbėjimas – viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos dalių, būtina asmens saviraiškai ir sėkmingai asmeninei, akademinei ir profesinei veiklai. Kalbėjimo užsienio kalba mokymui mokyklose skiriama daug laiko, todėl šio gebėjimo įvertinimas turi atsispindėti bendrame užsienio kalbos rezultate.

Patvirtinta nauja Lietuvos mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo programa – brandos darbas. Nuo 2017 m. abiturientai galės rinktis brandos darbą, kuris suteiks papildomą balą stojant į aukštąsias mokyklas (darbą siejant su pasirinkta specialybe). Brandos darbas – tai ugdymo procese mokinio rengiamas ilgalaikis darbas, leidžiantis visapusiškai įvertinti mokinio gebėjimus – jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kūrybiškumą, atsakingumą, organizuotumą, skatintų analitinį mąstymą. Brandos darbą bus galima rengti iš visų mokinio individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalykų.

Įdiegtas brandos darbas turėtų mokyklinio egzamino statusą, jis būtų pasirenkamas, o ne privalomas, vykdomas ir vertinamas ugdymo proceso metu. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio Švietimo ir mokslo ministerija pradės konsultacijas su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įskaitymo ir svorio nustatymo stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Per šiuos metus planuojame pasiruošti sklandžiam brandos darbo įvedimui.

Kodėl nutarta pradėti viešas diskusijas dėl mokinių vertinimo sistemos?

Iš tiesų netrukus pradėsime viešas diskusijas dėl mokinių vertinimo sistemos ir brandos egzaminų kaitos. Nors šiandien siekiama ugdymą mokykloje orientuoti į XXI amžiaus kompetencijų – kūrybiškumo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, atvirumo naujoms patirtims ugdymą, – tačiau brandos egzaminai labiau orientuoti į akademinių žinių tikrinimą ir nesudaro galimybių įvertinti bendrųjų asmens kompetencijų. Tuo pačiu tai daug streso mokiniams, jų tėvams ir mokytojams kelianti sistema, kai nesėkmė gali sužlugdyti ilgai puoselėtus mokinio lūkesčius pasirenkant ateities studijas ar profesiją.

Vertinimą mokykloje ir koncentruotą brandos egzaminų sistemą reikėtų keisti orientuojantis į mokymosi visą gyvenimą principą ir skatinti asmenį kaupti savo veiklos ir įgytų kompetencijų įrodymus viso formalaus ir neformalaus ugdymosi metu. Svarbūs ir formalūs akademinės veiklos rezultatai ir įgytų socialinės, kultūrinės, asmeninės ir kitų bendrųjų kompetencijų įrodymai (pavyzdžiui, pilietiškumas, gebėjimas dirbti komandoje, pagalba senyvo amžiaus žmonėms ir t. t.), kurie būtų pripažįstami tolesniame akademiniame ir profesiniame gyvenime.

Mokykloje būtina diegti vertinimą, kuris teiktų grįžtamąjį ryšį apie mokinio stipriąsias savybes ir padėtų tobulinti silpnąsias, stiprintų mokinio atsakomybę už savo mokymąsi, didintų pasitikėjimą savimi ir teiktų džiaugsmo dėl savo pasiekimų. Šiam tikslui pasiekti siūloma mokyklose pradėti naudoti Lietuvoje ir pasaulyje pasitvirtinusius vertinimo įrankius, tokius kaip aplankas (ang. portfolio), diagnostiniai testai, brandos darbas, apie kurį minėjau, ir kt.

Beje, labai svarbus darbas laukia ir priešmokyklinio ugdymo srityje, kadangi Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą.

Ar turėtų keistis mokyklų finansavimo modelis?

Vienas iš prioritetinių šių metų darbų – naujasis mokyklų finansavimo modelis – klasės krepšelis. Šis pokytis leis užtikrinti  didesnį finansavimo skaidrumą ir stabilesnį ugdymo proceso aprūpinimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad neliks finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases. Pedagogams nebereikės baimintis dėl iš mokyklos norinčių išeiti mokinių, nes nekis mokymo lėšų suma, bus mažesnės mokinių klasės. Taigi finansavimas priklausys nuo sąlyginės klasės dydžio.

Metodikoje nustatytas bazinis klasės dydis yra ne mažesnis kaip 9 mokiniai. Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, siūlomi trys klasės krepšelio dydžiai (1–10 kl.): mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename grupės sraute.  (11–12 kl. mokiniai mokosi ne klasėmis, o srautais, vėliau – grupėmis, todėl toks skirstymas, kaip 1–10 kl., jiems nėra aktualus.).  Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nuo 2016 m. sausio1 d. bus pradėta taikyti 5 savivaldybėse.

Be to, šiemet, siekdami sudaryti mokiniams sąlygas atskleisti savo gabumus, nuo spalio 1 d., įdiegiame ir neformaliojo ugdymo krepšelį. Vienam vaikui bus skiriama ne mažiau kaip 15 Eur per mėnesį. Lėšas skirsime savivaldybėms proporcingai pagal faktinį mokinių skaičių. Šiomis lėšomis negalės naudotis bendrojo ugdymo mokyklos. Lėšas sumanytai programai įgyvendinti galės gauti pedagogų grupės, pavieniai dirbantys ar darbo netekę mokytojai, nevyriausybinis sektorius ir kiti norintys ir galintys padėti jaunam žmogui geriau atskleisti savo sugebėjimus, juos pritaikyti gyvenime. Nauja neformaliojo ugdymo tvarka paįvairins ir užsiėmimų vietą – jie persikels į muziejus, baseinus, kultūros centrus, amatų dirbtuves, bendruomenių namus, daugiafunkcinius centrus ir kt.

Šiuo metu Lietuvos neformaliajame švietime dalyvauja trečdalis visų mokyklinio amžiaus vaikų. Atskirose savivaldybėse kai kur jis tik 10 procentų. Taigi kartu turime siekti, kad neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių skaičius padidėtų per 20 procentų, o šalies mastu neformaliajame švietime dalyvautų per 50 procentų mokyklinio amžiaus vaikų.

Kaip kinta požiūris į profesinį mokymą?

Lietuvoje  2013–2014 mokslo metais  profesinio mokymo įstaigose mokėsi 45 tūkst. mokinių. Palyginti su ankstesniais mokslo metais, mokinių skaičius profesinio mokymo įstaigose padidėjo 0,8 tūkst., arba 1,9 procento. 2014–2015 mokslo metais jų mokinių skaičius išaugo dar vienu tūkstančiu mokinių – iki 46 tūkst.

Toks augimas džiugina, o tuo pačiu matome, kad dar turime kur augti: iš vidurinio ugdymo lygio mokinių pagal profesinio mokymo programas 2013 m. mokėsi 26,4 proc., ir dar 9,4 proc. vidurinio ugdymo programų abiturientų iš karto po mokymosi baigimo rinkosi profesinį mokymą.

Apie kylančią profesinio mokymo vertę liudija tai, kad daugėja asmenų, kurie įgiję aukštąjį išsilavinimą, ateina į profesinį mokymą įgyti praktinių įgūdžių ir siekti kvalifikacijos. 2012–2013 m. m. į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta 802 tokių asmenų, o per pastaruosius dvejus metus – 1, 4 tūkstančio asmenų.

Profesinis mokymas suteikia galimybių įgyti kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką, o pageidaujantiems –  tęsti mokymąsi aukštojoje mokykloje.  Esminė profesinio mokymo vertė yra tai, kad asmuo įgyja ne tik žinių, bet ir praktinių įgūdžių. O praktiniai įgūdžiai neretai tampa pridėtine verte, ypač tuomet, kai asmuo baigia profesinio mokymo programą ir toliau studijuoja pagal to paties  švietimo posričio studijų programą.

Vienas iš profesinio mokymo sistemos tikslų yra padėti asmeniui įgyti žinių ir kompetencijų, reikalingų šiuolaikinėje žiniomis grįstoje ekonomikoje, padėti jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje.

Kokiais būdais galima būtų pagyvinti profesinių mokyklų veiklą?

Iš tiesų laikai keičiasi. Profesinės mokymo įstaigos atsinaujina ir įranga, ir priemonėmis, ir programomis. Siekiant populiarinti profesinį mokymą, nuolat vykdomos aktyvios šio mokymo populiarinimo priemonės – profesinio meistriškumo konkursai, parodos, atvirų durų dienos, karjeros planavimo projektai ir panašiai.

Daug darbų atlieka ir pačios profesinio mokymo įstaigos. Visos jos pasirašė bendradarbiavimo sutartis su darbdavių organizacijomis. Pasirašyta daug bendradarbiavimo sutarčių su kolegijomis, universitetais. Beveik visos profesinio mokymo įstaigos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su užsienio profesinio mokymo įstaigomis ir daug jų aktyviai naudojasi tarptautinio mobilumo programų galimybėmis. Įvairiuose Leonardo da Vinči mobilumo projektuose per metus dalyvauja apie 1 300 profesinio mokymo įstaigų mokinių.

Plėtoti profesinį mokymą padės Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas. Jis buvo rengiamas atsižvelgiant į regionų ūkio šakų perspektyvas, profesijos mokytojų rengimą ir jų stažuočių realiose darbo vietose organizavimą, gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą dirbti profesijos mokytojais, studentų praktikas, verslumą puoselėjančias iniciatyvas. Taip pat atsižvelgta į Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros įgyvendinimą, pertvarkant profesinio mokymo programas į modulines ir egzaminų kvalifikacijai įgyti sistemą, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos kvalifikacijos būtų prilyginamos kitose Europos Sąjungos valstybėse įgyjamoms kvalifikacijoms.

Pertvarkomas profesinio mokymo turinys – rengiamos modulinės programos. Jose nustatytos kvalifikacijai reikalingos ir bendrosios kompetencijos. Pavyzdžiui,  Kirpėjo modulinėje programoje bus privaloma kompetencija dažyti plaukus arba modeliuoti šukuosenas, o programoje integruotai ugdomos bendrosios kompetencijos – komandinio darbo, socialinio ir pilietinio sąmoningumo, skaitmeninio raštingumo, bendravimo valstybine ir užsienio kalba ir kt. Iš modulių sukonstruotos programos turi sudaryti sąlygas profesinio mokymo lankstumui ir patrauklumui, asmenų judumui.

Vienas iš profesinio mokymo plėtros sėkmės faktorių yra glaudus bendradarbiavimas su asocijuotomis darbdavių organizacijomis. Šiuo metu yra pasirašytos 7 bendradarbiavimo sutartys profesinio mokymo srityje dėl ūkio šakų darbuotojų poreikio prognozavimo, mokymo programų rengimo ir įgyvendinimo, mokinių priėmimo praktikoms ir jų įdarbinimo.

Plečiama profesinio mokymo formų įvairovė. Diegiama pameistrystė – darbuotojo rengimas realioje darbo vietoje. 2014 m. pameistrystės profesinio mokymo forma mokėsi per 600 mokinių, 2015 m. – dar 300 (iš viso 900).

Ilgą laiką nepakankamai buvo atnaujinama praktinio profesinio mokymo bazė. Šią problemą valstybė ėmėsi spręsti investuodama į sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimą. Sektorinis praktinio mokymo centras – profesinio mokymo įstaigos padalinys, aprūpintas modernia tam tikro sektoriaus (pavyzdžiui, statybos, grožio paslaugų) įranga ir technologijomis.

Šiuo metu šalyje jau veikia 28 sektoriniai praktinio mokymo centrai. Pradėję veikti sektoriniai centrai teikia didelės naudos – jie ima didinti  profesinio mokymo įstaigos gyvybingumą. Gražūs pastatai, moderni įranga pritraukia daugiau mokinių į profesinį mokymą, aktyviau į bendradarbiavimą įsitraukia darbdaviai, patys profesijos mokytojai įvaldo naujas technologijas, rengiamos naujos profesinio mokymo programos, pagal jas pradedami mokyti mokiniai. Iš pradžių tai būna savos mokymo įstaigos, o ateityje bus kviečiami mokiniai ir iš kitų mokymo įstaigų. Sektoriniuose centruose bus sudaromos sąlygos profesijos mokytojų kvalifikacijos augimui. Taip siekiame pagrindinio tikslo – didinti profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos poreikiams. Numatyta iš viso įsteigti 41 sektorinį praktinio mokymo centrą.

Ypač norėčiau akcentuoti tai, kad profesinių mokyklų absolventams sudaromos galimybės  tęsti mokslus aukštosiose mokyklose. Profesinių mokyklų absolventams nuo 2017 metų – baigusiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiems privalomąją karo tarnybą – papildomas paskatinimas – 0,5 balo stojant į aukštąsias mokyklas. Papildomai 0,5 balo suteikiama asmenims, baigusiems profesinio mokymo studijų programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios švietimo srities universitetinių ir koleginių studijų programas.

Mokytojai dažnai streikuoja dėl atlyginimų. Kokios galimybės juos didinti?

Atsižvelgiant į finansines galimybes, švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše nuo šių metų rugsėjo 1 d. bus keli pakeitimai. Mokyklų vadovai galės nebevesti pamokų ir dirbti administracinį darbą, o atsilaisvinusias valandas panaudoti mokytojų krūviams padidinti. Taip pat bus apmokamas mokytojų pavadavimas, išvykus į kvalifikacijos kėlimo kursus, kitas priemones.

Itin svarbu toliau mažinti atotrūkį tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir mokytojų darbo apmokėjimo. Nuo šių metų sausio 1 d. auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai jau padidinti 10 procentų. Tam, kad atlyginimai pasiektų kitų mokytojų lygį, juos planuojame didinti kasmet.

Kalbėdama apie darbo salygų gerinimą pedagogams, negaliu neužsiminti apie  lėšų fondą pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti iš mokyklos. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų, jo atsinaujinimas lėtėja, mokytojų darbo krūviai mažėja. Į mokyklas mažai ateina jaunų mokytojų, nevyksta natūrali kartų kaita. Sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, mokytojų skaičius mažėja lėčiau.

Siekiant spręsti šias problemas, šiemet pirmą kartą valstybės biudžete yra numatyta papildomų lėšų, t. y. įkurtas lėšų fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą. Tam šiemet skirta per 1,7 mln. Eur.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (68/69)