Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Valstybė turi apsaugoti piliečius nuo galimų Astravo AE grėsmių

Valstybė turi apsaugoti piliečius nuo galimų Astravo AE grėsmių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dainius Kreivys ir Andrius Kubilius pateikė Civilinės saugos įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo pakeitimo pasiūlymus, kuriuose pirmą kartą siūloma kaimyninių valstybių branduolinės energetikos objektus įtraukti į galimų grėsmių ir pasirengimo joms planus, kad būtų galima pasiruošti galimam radiaciniam užterštumui.

„Astravo atominė elektrinė kelia didžiulę grėsmę šalies piliečių saugumui ir sveikatai. Mes esame visiškai nepasirengę apsaugoti savo šalies piliečių nuo galimo radiologinio pavojaus, todėl valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsitikus avarijai, mūsų gyventojai žinotų, kaip elgtis ir būtų kuo geriau apsaugoti. Būtent todėl ir siūlome pataisas skylėtiems įstatymams“, – teigė D. Kreivys.

Civilinės saugos įstatymą siūloma papildyti nuostata, numatančia prievolę Vyriausybei į „Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiacinės avarijos atveju“ įtraukti ir kaimyninėse valstybėse esančius ar statomus branduolinės energetikos objektus, kai į jų numatomas avarinės parengties zonas patenka dalis Lietuvos teritorijos.

Radiacinės saugos įstatyme siūloma numatyti prievolę Vyriausybei, nustatant branduolinių objektų pavojų įvertinimo tvarką, atsižvelgti į kaimyninėse valstybėse esančius ar statomus branduolinės energetikos objektus, kai į jų galimas avarinės parengties zonas patenka ir dalis Lietuvos teritorijos.

„Radiacinė tarša nepaiso valstybių sienų, todėl planuojant Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos priemones branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, būtina atsižvelgti ne tik į Lietuvos teritorijoje, bet ir kaimyninėse valstybėse esančių ar statomų branduolinių elektrinių keliamus pavojus. Baltarusijos Astravo rajone statoma branduolinė elektrinė yra 20 kilometrų atstumu nuo Lietuvos valstybės sienos ir 45 kilometrų atstumu nuo sostinės Vilniaus. Atsižvelgiant į naujausias 2013 m., po Fukušimos branduolinėje jėgainėje įvykusios avarijos TATENA patvirtintas rekomendacijas, avarinės parengties zonų planavimui branduolinių avarijų atveju, į jas patektų didelė Lietuvos teritorijos dalis“, – pažymėjo D. Kreivys.

Prievolę rengti gyventojų apsaugos planus, atsižvelgiant į kaimyninėse valstybėse esamus branduolinius objektus, nustato ir Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi.

lrs.lt, verslaspolitika.lt inf.

Parašykite komentarą

Top