Išskirtinis ,,Verslo ir politikos“ interviu su žemės ūkio ministru Vigilijumi JUKNA

Gintautas KNIUKŠTA

Netrukus neliks nė vieno šalies rajono, kurio žemdirbiams nebus paspaudęs rankos naujasis žemės ūkio ministras Vigilijus JUKNA, iš  susitikimų kaimuose grįžtantis vis su didesniu problemų krūviu ir naujais sprendimų variantais.

Vienas iš ministro darbo prioritetų – gyvulininkystės plėtra. Juk mažėjantis gyvulių skaičius –  nerimą keliantis signalas Lietuvai.

Ministro Vigilijaus Juknos įsitikinimu, tik per kooperaciją vidutinieji ir smulkieji ūkiai gali rasti savo nišą. Skatinsime smulkiųjų ūkių kooperaciją, – skatinsime ir perdirbimą, pramonę.

,,Valstybė be savo žemės – ne valstybė. Negalime leisti, kad Lietuvos žemę supirktų perpardavinėtojai arba stambusis žemės ūkio kapitalas,“ – pabrėžė ministras.

Gerb. Ministre, kalbamės  2013 metų pavasarį, nors už lango dar balta žiema. Kokios mintys Jums neduoda ramiai gyventi? Tarkim, kaip peržiemojo žiemkenčiai?

Šiemet teko dalyvauti aštuoniolikoje susitikimų, bet kol kas žemdirbiai didelių problemų nekėlė. Džiaugiuosi galimybe tiesiogiai pabendrauti, padiskutuoti, pasitikrinti, ar einama teisinga kryptimi.

Kitas dalykas, – kad kai kuriuose rajonuose nutirpo sniegas, o naktį šalo net iki 17 laipsnių šalčio. Tam tikruose regionuose nuostolių bus nemažai.

Kokių klausimų, problemų keliama susitikimuose?

Pavyzdžiui, gyvulininkystės statistika – nedžiuginanti, tad darbas laukia tikrai nelengvas. Šiuo metu kuriama  darbo grupė kartu su socialiniais partneriais parengs gyvulininkystės strategiją  iki 2020 m., kurioje bus konkrečiai nurodytos reikalingos lėšos ir norimi pasiekti rezultatai.

Neliks nuošalyje nė mokesčių klausimai – Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais teiks Vyriausybėje sudarytai darbo grupei pasiūlymus, kaip tobulinti žemės ūkio mokesčius.

Į susitikimus gausiai susirinkę žemdirbiai ypač laukia  žinių apie papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimą.

Kovo 28 d. pasirašiau įsakymą dėl šių išmokų mokėjimo: už pieną – 70 Lt/t, už bulius – 600 Lt, už karves žindenes – 300 Lt, už ėriavedes – 39 Lt. Žinoma, pritaikius moduliaciją, išmokų dydžiai šiek tiek pasikeis. Užtrukome ne dėl biurokratinių kliūčių ar lėšų trūkumo, tiesiog susidūrėme su moduliacija ir intensyviai ieškojome teisinių priemonių, kaip išvengti gresiančio išmokų mažinimo.

Ar šios išmokos išliks ir 2014–2020 metais?

ES tiesioginių išmokų reglamento projekte numatyta, kad išliks, tačiau nuo 2015 m. išmokų  parama bus po 10 procentų mažinama ir 2020 m. turėtų sudaryti jau 20 procentų  šių metų išmokų dydžio. Briuselyje pavyko pasiekti, kad dalį tiesioginių išmokų ateityje bus galima susieti su gamyba, o tai labai svarbu gyvulininkystei skatinti. Nauja bus tai, kad atsiras ,,aktyvaus ūkininko“ sąvoka, „žalinimo“ ir kitų reikalavimų.

Ateinančiu 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu kaimo plėtrai gali būti skirta 9 procentų mažiau lėšų, tačiau tai dar ne galutinis Europos Komisijos sprendimas,  jis bus derinamas su Europos Parlamentu. Ministerija  derasi  su  Europos Komisija, kad leistų perskirstyti dabartinės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšas ir daugiau jų skirti gyvulininkystės ūkiams modernizuoti, asbestinių stogų dangai keisti.

Žemdirbiai domisi žemės mokesčio klausimu, kuris šiandien skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės. Jų manymu, šis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo žemės našumo balo. Ši informacija jau perduota Seimo Kaimo reikalų komitetui, be to, Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri ruošiasi peržiūrėti mokesčių sistemą.

Ūkininkai jaudinasi dėl spekuliacijų žeme, kad jų žemės nepatektų į užsieniečių rankas, nori didesnės paramos jauniesiems ūkininkams, domisi  melioracijos problemomis, grūdų supirkimo standartais, ūkininkų mokymais, skundėsi kelių kaimo teritorijose būkle.

Sakyčiau, Jūsų pozicija yra sveikintina – susitikti su visų rajonų žemdirbiais. Ar šiandien galite pasakyti, kokios naudos apčiuopiate Jūs ir rajonų ūkininkai?

Nauda abipusė – ir ūkininkams, ir žemės ūkio specialistams. Jie turi puikios progos pristatyti visuomenei savo nuveiktus darbus, atsakyti į žemdirbiams rūpimus klausimus. Aš visada mėgdavau bendrauti su žemdirbiais, domėtis jų problemomis,  ir dabar manau, kad pasirinktas kelias yra teisingas.

Mes žinome, kokius teisės aktus reikia taisyti, tobulinti, ūkininkai mums dėkingi, kad juos išklausome, suprantame. Kitaip ir būti negali. Valdžia neturi atitrūkti nuo žmonių. Tik tiesiogiai bendraujant galima žinoti žmonių rūpesčius, bėdas, bendromis jėgomis ieškoti problemos sprendimo būdų.

Kaip Jus sutinka kaimo žmonės? Girdėjau, kad ir paveikslų dovanoja, ir gėlių, ir autografų prašo.

Tai rodo, kad ministerija daro viską, kad neatitrūktų nuo žemdirbių, kaimo problemų, rūpesčių. Aš noriu kalbėtis su žmonėmis aktualiausiomis temomis, girdėti jų bėdas ir spręsti iškilusias problemas.

Prabėgo daugiau kaip šimtas dienų, kai Jūs vadovaujate ministerijai. Ar turėjote kokių nors užsibrėžtų tikslų, kuriuos norėjote įgyvendinti būtent šiuo laikotarpiu?

Ne, neturėjau. Buvo daug darbo dėl tiesioginių išmokų, apie kurias tuo laikotarpiu jau nemažai kalbėta. Tiesiog turėjome  taisyti buvusios valdžios klaidas, kai Lietuva nepasinaudojo savo teise praėjusių metų liepos mėnesį apskųsti Europos sprendimo. Išnaudojome visas galimybes tiek Briuselyje, tiek čia, kad Lietuvai nebūtų mažinama išmokų galimybių.

Vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų išmokoms, pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė rado tik 75 mln. Vos po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln. Lt suma  tiesioginių išmokų už 2012 m. Esu dėkingas Ministrui Pirmininkui, supratusiam, kokį „palikimą“ gavome iš ankstesnės Vyriausybės. Sutinku, kad tai nėra tiek, kiek norėtųsi ir reikėtų, bet daugiau nei tai, ką radome.

Išmokas buvo galima pradėti mokėti vasario pradžioje. Tačiau žemdirbių savivaldos organizacijoms paprašius, sutikau neskubėti pasirašyti parengto įsakymo projekto, kuriame numatyta vykdyti Europos Komisijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, nustatantį ir PNTI mažinimą Lietuvos ūkininkams. Žemdirbiai tik po Seimo rinkimų sužinojo apie tokį Europos Komisijos sprendimą.

Kartu su žemdirbių savivaldos institucijomis ieškojome teisinių priemonių, kaip galima būtų sumažinti moduliacijos neigiamą poveikį išmokų sumoms arba moduliacijos iš viso netaikyti. Kreipėmės  į ES Audito rūmus, susitikome su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Dacianu Ciolosu. ES Audito rūmai atsakė ministerijai, kad  ES šalys narės EK sprendimą dėl moduliacijos taikymo išmokoms, kuris priimtas pernai liepos mėnesį, galėjo apskųsti per du mėnesius. Deja, to nebuvo padaryta.

Gaila, bet nesulaukėme nė vieningo pačių žemdirbių apsisprendimo dėl išmokų moduliacijos taikymo arba netaikymo. Suprantu ir žmonių baimę, kad gavus išmokas be moduliacijos pritaikymo, gali tekti, Europos Komisijai pareikalavus, po kelerių metų dalį jų grąžinti.

Išmokų moduliacijos taikymas suduoda skaudų smūgį gyvulių augintojams. Juolab, kad dabartinės Vyriausybės programoje kaip prioritetinė sritis įrašytas gyvulininkystės skatinimas. Deja, jokių teisinių priemonių netaikyti moduliacijos neturime.

Noriu visus užtikrinti, kad visi išmokoms  skirti pinigai žemdirbius pasieks. Nedideli ūkiai moduliacijos beveik nepajus. Vidutiniams ūkiams išmokos sumažės keliais tūkstančiais. Labiausiai tai pajus stambesni ūkiai. Tad tikrai nelengva buvo pasirašyti 2013 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 3D-232.

Šiais metais bus taikomas išmokų mažinimas pagal 2012 m. liepos 2 d. Europos Komisijos sprendimą. Šiuo EK sprendimu ne tik leidžiama Lietuvoje išmokėti PNTI už 2012 m., bet ir nurodama taikyti vadinamąją moduliaciją (išmokų mažinimą). Dokumente sakoma, kad jeigu visa tiesioginių išmokų suma, skiriama ūkininkui, įskaitant ir visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, viršytų 5 000 EUR (17 250 Lt), papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma sumažinama 10 proc. nuo 5 000 EUR viršijančios sumos.

Tuo atveju, kai visa tiesioginių išmokų suma, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, viršytų 300 000 EUR (1 035 000 Lt), ta dalis padidinama dar 4 procentiniais punktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sumažinimas taikomas tik 300 000 EUR viršijančios sumos daliai, kurią sudaro išmokos.

Ar dažnai susitinkate su žemdirbių savivaldos organizacijomis?

Susitinkame kiekvieną mėnesį, aptariame aktualiausias problemas. Sudaryta darbo grupė Gyvulininkystės programai iki 2020 metų parengti. Dirbame aktyviai – dėl ekologinio ūkio plėtros, dėl mokesčių politikos. Parengėme visus reikalingus teisės aktus, kad nuo balandžio pirmosios būtų galima teikti socialinių paslaugų kvitus.

Kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad per 100 dienų gal ir neįmanoma ką nors nuveikti tokio, kas būtų matoma visai visuomenei. Tačiau nuo pat pirmų dienų užsibrėžėme  tikslą, kad nemažėtų galvijų, taip pat ir kiaulių skaičius.

Norisi stabilumo, tad labai svarbu, kad prieitume vieningos nuomonės.  Intensyviai dirbama ir dėl perteklinių aplinkosaugos reikalavimų mažinimo, netrukus įvyks susitikimas su pieno perdirbimo įmonių atstovais.

Visada pabrėžiu kooperacijos svarbą smulkiesiems ūkiams. Sezoniniams ir didelės kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams netrukus bus galima samdyti žmones pagal paslaugų kvitus. Nuo šių metų balandžio 1 d. sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenys galės būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.

Kaip tie kvitai bus naudojami?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusi žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvito formą ir pildymo tvarką.

Įsigaliojus Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymui, fiziniai asmenys pagal paslaugų kvitus galės teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, tas paslaugas, kurios išvardintos Vyriausybės patvirtintame Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše.

Kad būtų atliktos trumpalaikio, dažnai vienkartinio pobūdžio paslaugos, samdyti ir atleisti žmogų pagal Darbo kodekso reglamentavimą reikia sugaišti daug laiko vykdant biurokratines procedūras. Galimybė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimui samdyti žmones pagal paslaugų kvitą leis šiais atvejais žmones įdarbinti paprasčiau. Tai skatins teikti paslaugas ir tuos žmones, kurie neturi aukštos kvalifikacijos: jie galės gauti legalių pajamų, nenutolti nuo darbo rinkos, stiprinti motyvaciją ieškoti ilgalaikio darbo.

Panašaus pobūdžio, kaip šių paslaugų kvitų, reguliavimas veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Austrija, Italija, Prancūzija, ir, vertinant analogiškų įstatymų pasekmes šiose šalyse, nustatyta, jog toks teisinis reguliavimas turi didelės įtakos nelegalaus darbo mažėjimui.

Paslaugų kvitų knygeles paslaugų gavėjai galės įsigyti „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Paslaugų kvitas iš dalies bus užpildomas prieš pradedant teikti paslaugas. Kvite įrašomi paslaugų gavėjo ir teikėjo asmens duomenys, paslaugų teikimo data, atlygio mokėjimo būdas ir kt. Toks iš dalies užpildyto kvito antrasis egzempliorius įteikiamas paslaugos teikėjui.

Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kvite nurodytą atlygį, pasibaigus dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė, taip pat už jį sumokėti sveikatos draudimo įmokas.

Kai paslaugos baigiamos teikti, paslaugų gavėjas užbaigia pildyti abu paslaugų kvito egzempliorius. Visiškai užpildytą antrąjį egzempliorių grąžina paslaugų tiekėjui, o pirmąjį egzempliorių saugo pats.

Paslaugos gavėjas už kiekvieną paslaugas per mėnesį teikusį asmenį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, turės sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas – 9 procentus nuo per mėnesį kiekvienam paslaugas teikusiam asmeniui apskaičiuoto atlygio sumos.

Kadangi tai nėra darbo santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai, nuo šių pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebus mokamos: gaunamas atlygis nebus laikomas draudžiamosiomis pajamomis, ir stažas draudimui nebus skaičiuojamas.

Beje, Darbo biržoje bedarbiais užsiregistravę asmenys, pradėję teikti paslaugas pagal kvitus, bedarbio statuso ir gaunamų pašalpų nepraras. Taip pat nebus nutraukiamas piniginės socialinės paramos gavimas.

Skaičiuojant piniginę socialinę paramą, į gaunamų pajamų sumą bus įskaitoma tik ta iš paslaugų teikimo gauta pajamų dalis, kuri viršija 6 000 Lt per einamuosius kalendorinius metus.

Paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.

O ką reikėtų daryti, kad iš esmės keistųsi situacija gyvulininkystės srityje? Tarkim, prieš daugiau nei šimtą metų buvo daugiau kaip milijonas galvijų. Negi prieš šimtą metų žmonės geriau mokėjo auginti gyvulius negu dabar, kai galima pritaikyti įvairias technologijas? Pagaliau  juk turime išvystytą perdirbamąją pramonę, kuri iš svetur įsiveža didžiulius žaliavos kiekius.

1941 metais taip pat buvo panašus skaičius. Dabar karvių beliko apie 317 tūkst., galvijų turime daugiau kaip 600 tūkst. Tuo tarpu 1991 metais karvių buvo 850 tūkst. Todėl gyvulininkystės plėtros reikalai yra vienas iš mano darbo prioritetų.

Nemažai čia esama biurokratijos. Tarkime, gyvulininkystės plėtrą stabdo daug neapgalvotų aplinkosaugos reikalavimų. Skatinsime smulkiųjų ūkių kooperaciją, – skatinsime ir perdirbimą, pramonę. Pagaliau juk neįsisaviname europinės paramos. Ketiname skatinti veršelių penėjimą Lietuvoje, kad jie nebūtų išvežami į užsienį.

Neseniai vyko Lietuvos žemdirbių suvažiavimas. Kokius akcentuotumėte jų reikalavimus, ką galima realiai nuveikti jų labui? Tarkim, – neparduoti žemės užsieniečiams dar 3–5 metus?

Žemės nepardavimas užsieniečiams yra vienas iš jautriausių klausimų. Ar dar kartą bus pratęstas pereinamasis laikotarpis? Tai jau priklauso ne nuo ministerijos, reikia politinio sprendimo Seime. Jeigu norite mano nuomonės, prašau: aš tikrai esu už tai, kad Lietuvos žemę pirktų Lietuvos ūkininkai. Valstybė be savo žemės – ne valstybė.

Kitas kelias, suprantama, yra tai, kiek mes į savo teisės aktus galime įdėti saugiklių, kurie leistų žemę pirmiausia įsigyti Lietuvos ūkininkui. Negalime leisti, kad Lietuvos žemę supirktų perpardavinėtojai arba stambusis žemės ūkio kapitalas.

Tenka atvirai pasakyti, kad niekas nežino, kiek iki šiol Lietuvos žemės supirko užsieniečiai. Tarsi žemę valdo Lietuvos ūkininkas, bet niekas nežino, koks užsienio kapitalas stovi už jo nugaros.

Ką žadate nuveikti dėl tiesioginių išmokų paankstinimo ar sulyginimo su šalimis senbuvėmis?

Sutinku, kad reikia paankstinti, tačiau ar realu sulyginti su senosiomis ES šalimis? Vargu ar įmanoma tiek padidinti biudžetą. Tačiau paankstinti – pritariu, tai yra reali galimybė.

Ankstesni Jūsų kolegos norėjo ministeriją pervadinti į Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministeriją. Sutikime, ši mintis yra gana originali – kad ministerija rūpintųsi ne tik gamybos, bet ir kaimo plėtros klausimais. Juk joks verslas nekeliaus į kaimą, kuriame nėra net padoraus žvyrkelio.

Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Iš tikrųjų yra didžiulių norų pakeisti kaimo vaizdą. Kartu  su Susisiekimo ministerija ieškome būdų, kaip padidinti žvyrkelių finansavimą. Tikrai nesėdime rankas sudėję.

Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje atgimtų smulkusis ūkis? Buvęs ministras Kazimieras Starkevičius daug kalbėjo apie šeimos ūkius. Sutikime, kad kaime šiandien gyvena gal kokie 10 procentų stambiųjų ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių savininkų. Ką daryti, kad kaimo žmogus vėl norėtų laikyti gyvulius, melžti karves, pagaliau nors vištų įsigytų ar daržovių užsiaugintų?

Geras klausimas. Kita vertus, – ką nori valdžia nuveikti, o ką gali pats žmogus padaryti? Vyriausybės programoje yra numatyta remti vidutinįjį ir smulkųjį ūkį. Tačiau tik per kooperaciją tie ūkiai gali rasti savo nišą.

Deja, susiformavo tokios tradicijos, kad žmogus mieliau ima pašalpą, negu eina dirbti. Visą sistemą reikia keisti iš esmės. Jei žmogui naudingiau yra gauti pašalpą nei dirbti, turime visi susimąstyti.

Lietuvoje turime ūkių, kurių gali pavydėti ir vokietis, ir prancūzas. Tačiau ką įmanoma padaryti, kad gerėtų žemdirbystės kultūra? Turiu galvoje tas nenušienautas pakeles, laukų vaizdą, kai iš Lenkijos įvažiuoji į Lietuvą. Pagaliau tie apleisti plotai magistralėje tarp Vilniaus ir Kauno… Ką turi galvoti užsienietis, kai mes šnekame, kad norime savo valstybę vadinti žemės ūkio kraštu? Buvęs ministras K. Starkevičius bandė šią problemą spręsti didindamas žemės mokestį. Ką Jūs, ministre, darysite?

Tose apleistose žemėse gali ganytis mėsinės avys, kiti gyvuliai.  Jiems nereikia puikių ganyklų. Turime išspręsti klausimus dėl gyvulių įsigijimo. Kreipėmės į ES institucijas, kad galima būtų kompensuoti dalį gyvulių įsigijimo vertės. Iš dalies reikėtų kompensuoti banko palūkanas, jei žmogus paima kreditą įsigyti gyvulius. Mes nagrinėjame įvairius variantus.

Paramos intensyvumas turi būti diferencijuotas. Dabar aktyviai dirbama, kad gyvulininkystės ūkiui būtų skiriamas didesnis beakcizio kuro kiekis. Kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiai, neturintys žemės, iš viso negali įsigyti to kuro lengvatinėmis sąlygomis.

Ministre, Jūs esate labiau į mokslą linkęs žmogus. Kaip reikėtų vertinti mūsų aukštųjų mokyklų indėlį į kaimo plėtrą? Juk mažėja norinčių studijuoti tiek  A. Stulginskio, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Kai įvedė konkurencinį krepšelį, iš esmės tos specialybės visiškai žlugo. Absolventas, gavęs tą krepšelį, galėjo rinktis, ką studijuoti – ar gyvulininkystės technologiją, ar mediciną. Žinoma, rinkosi populiaresnes specialybes.

Ankstesnės valdžios nuostata buvo tokia, kad konkurencija reikalinga, tačiau niekas nenorėjo aiškintis, kiek ji yra logiška, kiek absurdiška. Turi būti tikslinis finansavimas tam tikram kiekiui specialistų, kurių mažiausiai reikia tai šakai.

Ar Jus tenkina Žemės ūkio ministerijos atskirų departamentų, ministerijai pavaldžių įstaigų darbas? Žadate ką nors keisti?

Taip, pertvarkų bus.

Ar galite pasakyti, ką keisite konkrečiai?

Ne, apie tai dar anksti kalbėti.

Jūsų tėvukas – žinomas gyvulininkystės specialistas, profesorius. Jūs taip pat esate profesorius, neseniai tapote ir ministru. Kaip Juknų giminė sutiko žinią apie Jūsų paskyrimą vadovauti  Žemės ūkio ministerijai?

Visi tą žinią sutiko gana normaliai. Taip, man tai nauji iššūkiai, tačiau jokio sureikšminimo nebuvo. Žinoma, tai reiškia didžiulį pasitikėjimą ir didžiulę atsakomybę. Visada stengiausi daug dirbti, niekada nelikdavau kamputyje. Per šią kadenciją tiesiog privalau kuo daugiau nuveikti kaimo žmonių labui.

,,Verslas ir politika“, 2013 m. kovas/balandis, Nr. 3/4 (40/41)