Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“

• 

Kad ir kaip bebūtume toli nuo židinio, sienos jokia kliūtis, todėl koronavirusas šliaužia į kitus žemynus ir nedingsta iš pirmų puslapių. Ši diena pažymėtina tuo, kad iš viso aukų skaičius peržengė 1 000. O per vieną dieną pirmąkart užfiksuotas triženklis mirčių skaičius.

• 

Per 43 tūkst. jau užsikrėtė virusu. Jis užfiksuotas 25 šalyse. Yra daugiau nei 4 tūkstančiai išgijusių. Vis dėlto šiokia tokia paguoda, kad mirštamumas nuo koronaviruso tebėra gana nedidelis – nesiekia 2,5 procento.

Tai, ką jūs dabar matote, Hopkinso universiteto mokslininkų sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame daug informacijos apie koronaviruso išplitimą visame pasaulyje.

• 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas daktaras Saulius Čaplinskas „Dienos temoje“.

– Daktare, profesorius iš Honkongo tikina, kad jeigu nepavyktų suvaldyti koronaviruso, gali užsikrėsti nuo 60 iki 80 proc. visų planetos gyventojų. Aš paskaičiavau, kad tai būtų 4,5 mlrd. gyventojų. Jeigu mirčių būtų 1 proc., tai būtų 45 mln. Jeigu mirtingumas siektų 2,4 proc., kaip teigiama dabar, tada skaičius būtų 108 mln. ir tai yra protu sunkiai suvokiami skaičiai. Tai mano klausimas, ar tikrai reikia tikėti tokiais teiginiais ir kas gali suvaldyti koronavirusą?

S. Čaplinskas: Atsakymas labai paprastas: jeigu niekas nieko nedarytų, jeigu mes su jumis čia nešnekėtume ir pan., jeigu nesiimtų jokių priemonių, tai visai galimas toks matematinis skaičiavimas. Savaime aišku, kad to nebus, nes būtent jau dabar yra imamasi, kaip mes puikiai žinome, plačių priemonių. Tikrai tokio apokaliptinio scenarijaus nebus.

– Nebus. Tai kas gali suvaldyti koronavirusą? Tik vakcina, nėra kitų priemonių?

S. Čaplinskas: Vakcinos reikės palaukti. Šiandien yra trys būdai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą: iš vienos pusės, kad nebūtų paties šaltinio, iš kitos pusės, kad nebūtų imlių žmonių, kad turėtų tvirtą imunitetą – šiuo atveju naujas sukėlėjas reiškia, kad visi mes imlūs – iš kitos pusės, užkirsti plitimui kelią. Dabar kas ir yra daroma: bandoma užkirsti plitimui kelią, tai yra suvaldyti, kad neplistų toliau iš židinio infekcija.

Panašu, kad židinys yra likviduotas ta prasme, kad užsikrėtimas, jeigu tikėtina, kad įvyko būtent tame viename Uhano turguje, tai ten jis yra uždarytas, dezinfekuojama. Dabar reikia, kad neplistų virusas iš tų žmonių, kurie jau yra infekuoti, kurie jau plačiai pasklido po Kiniją, kurie, deja, pasklido ne tik po Kiniją.

Kaip žinia, tris savaites kinai tylėjo, kai jau perspėjo tas gydytojas, kuriam tikrai dabar didelė pagarba, duodama visam pasaulyje, ypač Kinijoje. Jis tapo savotišku didvyriu. Deja, jis žuvo nuo to paties koronaviruso. Ir būtent per tą laiką, kol kinai pripažino ir kol įvedė tokias mediciniškai suprantamas karantino priemones, 5 mln. kinų iš Uhano išvažiavo. Kiek iš jų buvo infekuotų – sunku pasakyti. Aišku, kad buvo ne viena dešimtis, ko gero tūkstančiai.

– Gerai, bet jūs sakote, kad turgus uždarytas, kur tuos šikšnosparnius pardavinėjo, bet mes nesame tikri, kad tie gyvūnai ir toliau su tuo virusu nelaksto.

• 

S. Čaplinskas: Ne, tai pirmiausiai turėtume suprasti dalyką, kodėl kilo šitas protrūkis ir kodėl tai visiškai nestebina pasaulio mokslininkų. Būtent mes, patys žmonės, sukuriame sąlygas gamtai ir virusams būtent taip keistis ir peršokti iš vienos rūšies į kitą.

Paprastai gamtoje turbūt nėra taip, kad ir gyvatės, ir šikšnosparniai, ir tie skujuočiai – iš kurių dabar, manoma, kilo koronavirusas, nes genomas atitinka 99 proc. – ir žmogus būtų šalia vienas kito gana ilgą laiką, nes paprastai kiekviena gyvūnų rūšis turi savo virusus, prie kurių jie prisitaikė. Virusai dauginasi, nenužudo šeimininko, nes jeigu nužudys šeimininkus, tai nebus virusui, kur daugintis, ir rūšis žus. Dabar mes paprasčiausiai sudarėme sąlygas.

Žaidėme su gamta, jeigu naudojame tuos skujuočius, gyvates ar šikšnosparnius maistui, tradicinei kinų medicinai ir panašiai, tai susidarė galimybės ir virusas pradėjo pažeisti žmones. Tas pats buvo su MERS, tas pats buvo su SARS, tas pats su ŽIV. Mes jau pamiršome.

Lygiai taip pat sudarėme galimybę. Tai dar neaišku, kas bus. Vienareikšmiškai galima pasakyti: dar turėsime ne vieną tokį zoonozių protrūkį būtent dėl tokios žmonių veiklos.

Deja, tai nestebina, tik nežinome, kada ir kiek daug. Dabar pasaulis, iš vienos pusės, yra labai mažas, iš kitos pusės – keičiamasi informacija, mokslininkai labai tampriai bendradarbiauja ir dėl to tokio apokaliptinio scenarijaus tikrai nebus.

• 

– Daktare, aš apie vakcinas noriu klausti. SARS virusas per pasaulį keliavo labai galingai ir tai buvo 2002–2003 m. Vakcinos nėra.

S. Čaplinskas: Galingai keliavo. Žiūrėkite, kiek žuvo? 800 žmonių ir buvo užgniaužtas protrūkis. Taip, vakcinos nepavyko sukurti.

– MERS virusas keliavo 2011 m. Vakcinos bandymai bus baigti kitąmet arba dar kitąmet.

S. Čaplinskas: Dar neaišku, kiek jie bus sėkmingi.

– Dabar norvegai sako apie šią vakciną, apie koronaviruso vakciną, kad labai pasistengę per 6–8 mėn. gal turėsime. Kinai sako: per 6–8 sav. padarysime. Tai kada įmanoma sukurti vakciną?

S. Čaplinskas: Per kiek jūs galėtumėte išvirti sriubą?

– Nežinau, iš manęs prasta kulinarė, bet, galvoju, per kokį pusvalandį išvirčiau.

S. Čaplinskas: Žiūrėkite, jūs per pusvalandį išvirtumėte sriubą, jeigu turite visus ingredientus ir žinote, kokią sriubą norite išvirti.

– Taip.

S. Čaplinskas: Ir tai išvirtumėte ją per pusvalandį, o ne per 5 min. Būtent tiek laiko reikia išvirti sriubai, ar ne? Tai šiuo atveju mes kalbame apie tai, kiek laiko reikia sukurti ingredientus ir išbandyti, ar skani ta sriuba, ar ji valgoma, ar ne.

Šiuo atveju galbūt ir įmanoma per tas kelias savaites ar mėnesius pabandyti, bet toliau klausimas – bandymai, ar tikrai ji skani ir ar ji pasiteisins, ar bus efektyvi ši vakcina, ar ne.

Atsakant į klausimą, labai optimistiškai galvojant, galbūt galima įsivaizduoti, kad tai įmanoma padaryti. Bet aš netikiu. Čia ne taip, kaip pastatyti ligoninę per savaitę. Šiuo atveju tikimasi, bet nemanau, kad tai pavyks.

– Gerai, visi šitie virusai, kuriuos mes minėjome – ir SARS, ir MERS, ir dabartiniai – jie kilo Azijoje, Kinijoje, kodėl?

S. Čaplinskas: Aš iš dalies jau paliečiau tą klausimą. Todėl, kad ten išėjo tamprus kontaktas tarp laukinės gamtos ir žmonių, tam buvo sudarytos puikios sąlygos. O jeigu mes sudarysime mikroorganizmams sąlygas plisti, tai jie ir plis. Ar tai būtų virusai, ar tai būtų ta pati tuberkuliozė.

– Šiuo virusu užsikrečiama oro lašeliniu būdu, bet ar būtinai nuo juo užsikrėtusio žmogaus? Aš noriu paklausti, ar galima užsikrėsti patekus į patalpą, kur toks žmogus buvo, liečiant jo daiktus, užsikrėsti per maistą, per siuntinius iš tų šalių, kur jis yra paplitęs?

S. Čaplinskas: Dar yra tam tikrų neaiškumų čia, bet vieną galima pasakyti: baimės akys yra per didelės. Iš esmės šitas virusas neišbūna ilgiau kaip trijų parų aplinkoje, jam tinkamoje aplinkoje. Vien iš čia jau galima būtų daryti išvadą, kad kol ateis siuntinys iš Kinijos, jeigu ten buvo to viruso, tai mažai tikėtina, kad jis išliktų.

Pasaulio sveikatos organizacijos oficiali nuomonė yra ta, kad per siuntinius neplinta šitas virusas. Kitas klausimas, jeigu iš karto čia pabendravus būtų likę viruso per išpučiamus oro lašelius ir juos palietus, o po to palietus burną, akis ir virusui patekus į kvėpavimo takus, taip, tokiu būdu užsikrėsti galima.

Dėl to, kaip matome iš vaizdų Kinijoje, dėvima pilna apsauga nuo tokio užsikrėtimo būdo. Lygiai taip pat saugo kvėpavimo takus, kad neįkvėptų šio viruso.

– Gerai, bet ką daryti? Niekur nevažiuoti, užsidaryti ir sėdėti?

S. Čaplinskas: Anaiptol nereikėtų šito sakyti. Kai manęs kolegos klausia, ar važiuoti į vieną, į kitą šalį, kurios šalia Kinijos, tai atsakymas būtų labai paprastas. Pirmiausia sekime mūsų Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kur aiškiai pasakyta, kad į Kiniją dabar nerekomenduojama važiuoti, jeigu nėra kažkokių gyvybiškai labai svarbių dalykų.

Toliau, visą laiką bet kur važiuojant reikia saugoti save, savo artimųjų sveikatą. Kalbant apie šitą situaciją su koronavirusu, su virusu, kuris plinta oro lašeliniu keliu ir per užterštus paviršius, pirmiausiai prižiūrėti kvėpavimo higieną, kruopščiai plauti rankas, stengtis nebūti ten, kur gali būti sergantys žmonės. Čia tas pats prie visų oro lašeliniu būdu plintančių ligų. Kalbant apie koronavirusą, dar galima užsikrėsti per užterštą maistą.

• 

Vadinasi, turi būti gerai termiškai apdorotas maistas. Dabar neaišku, kiek tęsis šita situacija su galimais karantinais, todėl sakau labai paprastai, kad reikia turėti omeny, jog maža ką, galbūt jūs galite patekti į karantino situaciją. Šiandien, kaip žinia, vidutinis inkubacinis laikotarpis, numanoma, pas daugumą žmonių turėtų nesitęsti ilgiau kaip 14 dienų.

– Bet aš skaičiau apie 24 dienas.

S. Čaplinskas: Yra tokia spekuliacija, bet tai dar nebuvo patvirtinta, oficialiai dar nepasakyta, kad tiek gali užsitęsti. Dabar sakoma, kad vidutinis inkubacinis laikotarpis – nuo 2 iki 12 dienų. Taip, galbūt bus patvirtinta, kad atskirais atvejais, priklausomai nuo imuninės sistemos ir panašiai, galbūt jis gali būti ilgesnis. Šiuo metu kalbama – daugiausia 2 savaitės.

– Daktare, bet kai trūksta informacijos, tai labai kyla daugybė visokių manipuliacijų, spėlionių, išsigalvojimų, mes susidūrėme su ta situacija, kad medikai nenori komentuoti ir žinau, kad netgi ir jūs rašėte pasiaiškinimą ministerijai už savo komentarus. Ko jūs negalite komentuoti ir kodėl jūs turėjote aiškintis?

S. Čaplinskas: Dabar 7-ą dieną laukiame parašę užklausą ministerijai, ką galima kalbėti, ko negalima kalbėti apie gripą.

Mokslininkai stoja į kovą su koronavirusu / AP nuotr.

– Jums apie gripą neleidžia kalbėti?

S. Čaplinskas: Taip. Panašu, kad teko rašyti pasiaiškinimą, kodėl išvis mes drįstam kalbėti apie gripą. Apie koronavirusą situacija yra kiek kitokia. Sutarta, kad apie tai, kas daroma Lietuvoje, komentuoja Sveikatos ministerija, tai mes į šituos komentarus nepretenduojame.

– Bet tai jūsų tiesioginis darbas.

S. Čaplinskas: Ne, apie tai, kas daroma Lietuvoje, kad eitų iš vieno centro, tai aš manau, kad galima su šituo sutikti. Yra tam tikra logika. Galbūt kažkas pasikeitė, kažkas kažko nežino, bet tiesioginis darbas, aišku, būtų komentuoti apie epidemiologinę situaciją, apie tą patį gripą, apie visas kitas ligas. Mes laukiame išaiškinimo, kada bus išaiškinta, ką galima kalbėti ir ko ne.

• 

– Gripas. Kaune jau paskelbta epidemija. Iš viso 4 žmonės mirė Lietuvoje nuo gripo. Jeigu taip labai trumpai palyginame gripą ir koronavirusą, kurio labiau reikia bijoti mums čia?

S. Čaplinskas: Vienu sakiniu būtų galima pasakyti taip, kad koronavirusas yra tarsi labai sunkus gripas, nuo kurio šiandien nėra nei skiepų, nei vaistų. Nuo gripo vis tik yra vaistai. Tai koronavirusas būtų kaip ir sunkesnė liga, bet iš kitos pusės gripas yra daug plačiau paplitęs ir daug greičiau plinta.

Dabar pasaulis deda visas pastangas, kad koronavirusas nebūtų įvežtas plačiai į šalis, o gripas atskrenda su paukščiais. Gripą mes jau turime ir žmonės jau serga. Jeigu taip paprastai pasakyti, tai gripas kelia daug didesnį pavojų ir daug daugiau kainuoja visiems mums.

Aš noriu priminti, kad kiekvienais metais Valstybinė ligonių kasa 25 mln. eurų išleidžia vien gripo gydymui.