Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Naujas ŠIANDIEN numeris.Vydūniškos sielos gydytojas

Naujas ŠIANDIEN numeris.Vydūniškos sielos gydytojas


Į laikraščio ŠIANDIEN klausimus atsako
, gydytojas, politikas, profesorius Algimantas KIRKUTIS

Gerbiamas profesoriau, jus dažnai galima sutikti renginiuose, susijusiuose su V. Storostos – Vydūno vardu. Kaip atradote Vydūną?

Trumpai į šį klausimą galima būtų atsakyti taip, kad dar mokykloje įskiepytos „saulės šviesos“, gyvenimo būties esmės ir žinių paieškos nuvedė į Vydūno palikimo studijas. Jau tapus Kauno medicinos universiteto profesoriumi ir su šeima 1993 m. persikėlus gyventi į Klaipėdą bei pradėjus dirbti Jūrininkų ligoninėje, kilo idėja Klaipėdos universitete sukurti medicinos fakultetą.

Deja, universitetinėms medicinos studijoms reikalingos fundamentalios anatomijos, citologijos, fiziologijos laboratorijos su specialia ranga ir infrastruktūra Klaipėdoje nebuvo.

Padėjo mano kolega prof. E. Varnauskas, dirbantis Švedijoje, pasiūlęs šios šalies pavyzdžiu įkurti universitete Sveikatos mokslų fakultetą. Ši idėja iš pirmo žvilgsnio pasirodė patraukli, tačiau tuo pačiu ir gluminanti.

Tuo metu mes gerai supratome, kas yra liga ir kaip su ja reikia kovoti, tačiau klausimas – kas yra sveikata, mums buvo neįprastas. Ir čia man padėjo mano Vydūno palikimo studijos.

Ypač jo monografija „Sveikata, jaunumas, grožė“, kurioje labai aiškiai ir sistemingai atsako kas yra sveikata ir kaip ją stiprinti. Beliko visa tai tik perkelti į universitetą. Nuo tada Vydūnas tapo mano nuolatiniu palydovu ir mokytoju, kaip dabar mėgstama sakyti – guru.

Ar nuo mažens svajojote būti „Daktaru Aiskauda“?

Gimiau Kaune, dabartinėje V. Putvinskio (buvusi S. Neries) gatvėje. Per langus matydavau Vytauto Didžiojo karo muziejų ir M. K. Čiurlionio paveikslų galeriją. Mano vaikystė prabėgo miesto centre, tarp Laikinosios sostinės simbolių.

Tiesa, vasaras praleisdavau pakaunėje – Antroje Birutėje, šalia Botanikos sodo, Nemuno pakrančių ir Napoleono kalno. Čia, gatvėje labai įspūdingu pavadinimu – Laimės g.- gyveno mano seneliai.

Vaikystėje turėjau dvi svajones. Tapti aviatoriumi arba gydytoju. Mano mama medikė nulėmė antrąjį pasirinkimą. Visada jaučiau jėgų antplūdį, kada pavykdavo padėti silpnesniam ar susižeidusiam draugui. Tai tikriausiai ir nulėmė mano profesijos pasirinkimą.

Visą interviu skaitykite laikraštyje ŠIANDIEN, naujas numeris jau prekyboje, patogiausia įsigyti NORFOS parduotuvėse.

Parašykite komentarą

Top