Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Vyriausybė pristatys, kaip žada įgyvendinti savo programą. Opozicija ją kritikuoja dėl nekonkretumo

Vyriausybė pristatys, kaip žada įgyvendinti savo programą. Opozicija ją kritikuoja dėl nekonkretumo

www.verslaspolitika.lt; LRT.lt

Vyriausybė Seimo valdančiajai koalicijai pristatys, kaip žada įgyvendinti savo programą. Gruodį patvirtintai programai pritarė dauguma parlamentarų, tačiau opozicija ją kritikavo dėl nekonkretumo.

Plane, kurį paviešinti žadama po pristatymo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų frakcijoms, turėtų būti aiškiai sudėliota, ką ir kada nauja vyriausybė atliks.

Parengti vyriausybės programos įgyvendinimo planą per tris mėnesius nuo jos patvirtinimo įpareigoja įstatymai.

Plane, kurį paviešinti žadama po pristatymo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų frakcijoms, turėtų būti aiškiai sudėliota, ką ir kada nauja vyriausybė atliks.

Gruodį patvirtintoje programoje, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams klausimams, žadama mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, įgyvendinti švietimo reformą, pertvarkyti valstybės įstaigas.

Opozicijos atstovai yra sakę, jog programoje trūksta aiškumo, kaip nurodyti tikslai bus pasiekti, be to, nemaža dalis prieš rinkimus duotų pažadų ir programos punktų skiriasi.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis  Seime vykusioje diskusijoje „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“. sakė, kad Lietuvoje vyrauja net keletas labai didelių problemų, kurių politikai nesprendžia: susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 proc.

Mokytojai, policininkai, medikai, dėstytojai gauna itin mažus atlyginimus, todėl ištisi sektoriai išsigimsta: plinta korupcija arba krinta kokybės lygis. Viską vainikuoja bendras neteisingumo jausmas ir milžiniškas emigracijos lygis.

Ekonomistas teigia, kad žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe.

Žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe.

„Darbo neturėjimas savo neigiamu poveikiu žmogaus pasitenkinimui gyvenimu prilygsta skyryboms. Žmogus jaučiasi nereikalingas visuomenei, jaučiasi pažemintas. Galiu pailiustruoti, kad darbo neturėjimas savo neigiamu poveikiu žmogaus pasitenkinimui gyvenimu prilygsta skyryboms. Žmogus jaučiasi nereikalingas visuomenei, jaučiasi pažemintas“, – sako R. Kuodis.

Lietuvos politikai, pasak ekonomisto, orientuojasi į jiems patogesnius skaičius – tai yra noriai diskutuoja apie BVP augimą vienam gyventojui, bet užmiršta neigiamus veiksnius, kurie jiems nepatinka: pavyzdžiui, emigraciją, neteisingumą, korupciją, skurdą, pajamų nelygybę ir panašiai.

Remiantis R. Kuodžio pranešimu, Lietuvoje egzistuoja dvi ekonomikos: Vilniaus ir likusioji. Vilniaus ir regiono ekonomika apima daugiau nei 40 proc. visos šalies ekonomikos (artėja prie 50 proc.), sostinėje pajamų vidurkis pusantro karto viršija šalies vidurkį.

„Tai tikrai yra atskira ekonomika. Kodėl jai taip gerai santykinai sekasi? Todėl, kad turi labai neblogą demografinį ciklą, kuris labai svarbus. Politikai ignoruoja tuos dalykus tiek svarstydami apie vieną didžiausių tragedijų, emigraciją, tiek net ir kalbėdami apie Darbo kodeksą. Paklausos – svarbiausio veiksnio verslui vystyti – klausimas iš esmės yra ignoruojamas“, – sako R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, Vilnius yra gero paklausos ciklo pavyzdys: žmonių sostinėje ne mažėja, o netgi daugėja palyginus su tuo,kas buvo prieš 20 metų.

Parašykite komentarą

Top