Modesta Gaučaitė, LRT.lt, E. Blaževič/LRT nuotr.

Kone pora šimtų žmonių pirmadienio pavakare susirinko šalia Vilniuje esančios vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, kur protestavo prieš valdžios inicijuojamus žiniasklaidos suvaržymus. Registrų centrui įvedus ribojimus neatlygintinai teikti duomenis, žurnalistai ir opozicijos atstovai juos ragina atšaukti teigdami, kad taip nepagrįstai varžoma žiniasklaidos laisvė.

Registrų centro atstovų teigimu, ankstesnė praktika, užtikrinusi laisvą priėjimą prie duomenų, neteisėta, nes nėra numatyta įstatymuose. Premjeras yra sakęs, kad žurnalistams už duomenis Registrų centrui mokėti nereikės, sprendimas turėtų būti priimtas šią savaitę.

Be to, pirmadienį paaiškėjo, kad vyriausybėje buvo sunaikintas įrašas iš vyriausybės pasitarimo, kuriame premjeras Saulius Skvernelis aršiai pasisakė apie žiniasklaidos laisvę.

Protesto „Tiesos neužtildysi“ dalyviai ne tik smerkė vyriausybės įrašo sunaikinimą, bet ir ragino valdančiuosius – vyriausybę ir Seimo daugumą – nesikišti į visuomeninio transliuotojo LRT valdymą.

Seimo komisiją, kurią sudaro daugiausia „valstiečiai“, priėmė išvadas, kuriomis siūlo keisti LRT valdymo struktūrą, keisti Tarybos narių skyrimą, stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kontrolę. Tokios išvados papiktino žiniasklaidos atstovus, kurie teigė, kad taip siekiama kištis į LRT valdymą.

R. Staselis: tai akibrokštas ir arogancija

Žurnalistas Rytas Staselis sakė, kad tokie valdžios užmojai yra įžūlus akibrokštas.

„Mums parodė mūsų vietą, kur mes turėtume būti. Dėl to mes dabar atėjome čia. Tai nėra dėl užčiaupimo, tai yra tiesiog akibrokštas. Tame pasitarime premjeras nebuvo labai mandagus žiniasklaidos atžvilgiu ir, ko gero, tikrai nenorėjo, kad įrašas būtų išviešintas“, – sakė R. Staselis.

Paklaustas, kaip vertina šios valdžios santykius su žiniasklaida, R. Staselis kalbėjo, kad kiekviena Seimo dauguma turėjo iniciatyvų, kurių tikslas buvo apriboti žiniasklaidos laisvę ir galimybes dirbti.

„Man toks įspūdis, kad ši daro žingsnius visiškai nusispjaudami į mūsų ir viešąją nuomonę. Visi politikai savotiškai bijo žiniasklaidos, bet nesakyčiau, kad tai, kas vyksta dabar, yra iš baimės. Tai yra akibrokštas ir arogancija“, – kalbėjo žurnalistas.

Su demokratija nedera

LRT žurnalistė Rita Miliūtė teigė, kad protestas vyksta ne tik dėl žurnalistų teisės gauti informaciją, bet dėl teisės informuoti visuomenę.
„Šiandien mes čia susirinkome po to, kai sužinojome, kad vyriausybės rūmuose buvo sunaikintas įrašas, kurio prašė daugybė žurnalistų. Tai niekaip nedera su jokiomis demokratinės valstybės normomis“, – LRT.lt sakė R. Miliūtė.

Anot žurnalistės, kiekvienoje valdžioje buvo žmonių, kurie supranta, kokia yra žiniasklaidos reikšmė ir tokių, kurie nesupranta.

„Bet jei kalbėtume apie tendencijas, tai ir tą sunaikintą įrašą, ir Registrų centro duomenų ribojimą žurnalistams, nes padaryti juos mokamus yra ribojimas, taip pat ir LRT įstatymo pataisos, rodo tendencija, kad ši valdžia įsivaizduoja, kad gali pažiūrėti, kiek toli jai bus leista eiti. Tai jei mes, žurnalistai, su visuomene neleisime, tai gal ir neis toliau, bet jei leisime, tikrai eis“, – kalbėjo R. Miliūtė.

Sunaikintas įrašas – būtinas visuomenei

Tuo tarpu žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjo, kad Lietuvos žurnalistams norima atimti teisę, kurią turi net tokių valstybių kaip Rusija žurnalistai.

„Registrų centro duomenys yra labai svarbūs visai visuomenei ir tai nėra joks Lietuvos žurnalistų kaprizas gauti tuos duomenis, jie yra vieši visose civilizuotos valstybėse. Net Rusijoje registrų duomenys yra vieši. Žurnalistai tikrai turi turėti tokią galimybę prieiti prie tų duomenų ir skleisti visuomenei informaciją apie sprendimų priėmėjų interesus“, – LRT.lt kalbėjo E. Jakilaitis.

Taip pat, pasak jo, ne mažiau svarbus yra įrašo sunaikinimo faktas. Anot žurnalisto, tai gali būti ir tam tikra konstitucingumo problema. E. Jakilaitis kalbėjo, kad tokiu sprendimu yra aiškiai apribojama visuomenės teisė gauti informaciją.

„Jei jau jis yra, jei iškilo visuomenės akivaizdus visuomenės poreikis tą įrašą gauti, tai jis tikrai turėtų būti visai visuomenei pasiekiamas, tam kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su tuo, kokius argumentus naudojo valstybės institucijos priimdamos sprendimas“, – sakė E. Jakilaitis.