Vyriausybės valanda: apie ką ministrai kalbasi su Seimo nariais Politika 2016-04-082017-03-10 „Verslas ir politika“ pristato premjero ir ministrų atsakymus į Seimo narių klausimus (2016 04 07) PIRMININKAS. Pagal mūsų darbotvarkę – Vyriausybės valanda. (…) Minutė klausti. Labai prašau ministrų per dvi minutes spėti atsakyti. Andrius Kubilius. A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš noriu pratęsti klausimą. Sakykite, ministrą S. Skvernelį, kuris, atrodo, neblogai dirbo, jūs pasiūlėte atleisti, o meluojantį ministrą K. Trečioką ginate, tuo tarpu merą R. Malinauską iš partijos išmetėte. Čia kažkas keistai atrodo. Sakykite, kokiais kriterijais remdamasis jūs formuluojate savo požiūrį į ministrų darbą? Ir kaip vertinate žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės darbą? Štai jai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba neišlipa iš skandalų, paskutinis – su G. J. Furmanavičiumi, bet būtų galima cituoti dar daugybę prieš tai buvusių skandalų. Miltų pirkimo agentūra – vėlgi visiški skandalai. Pieno ūkis sužlugdytas. Aš noriu labai paprastai paklausti. Gerbiamasis premjere, jums tinka ministrės V. Baltraitienės darbas? A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai trumpas ir atsakymas. Dėl vidaus reikalų ministro S. Skvernelio jūs, galiu pasakyti, meluojate. Meluojate dėl to, kad kai jis pats apsisprendė dalyvauti rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, mes susitikome su ponu R. Karbauskiu ir ponu S. Skverneliu, ir po to buvo sutarta, kad jis puikiai supranta, jog artėjant rinkimams jis negalės eiti tų pareigų. Buvo tiesiog aptarti terminai, iki kada jis turėtų dirbti. Bet po to terminas buvo šiek tiek patrumpintas, nes kai kurie jo patarėjai pradėjo politikuoti, nesuprasdami, kad patys už tai yra atsakingi. Mes geranoriškai radome sprendimą, kad vidaus reikalų ministras iš darbo traukiasi truputį anksčiau, jokios prievartos nebuvo taikoma. Dėl pono G. J. Furmanavičiaus. Įvykis įvyko tik vakar. Aš manau, kad žemės ūkio ministrė pasakys, kokie priimti sprendimai. Vakar aš paprašiau, kad G. J. Furmanavičius tikrai nuo vakar dienos tų pareigų, mano nuomone, neturėtų eiti ir likti. O dėl miltų pirkimo, kiek žinau, – buvo sustabdyta. Žemės ūkio ministre, prašom pratęsti. V. BALTRAITIENĖ (DPF). Galiu dėl miltų, jeigu taip vadinate, atsakyti. 2014 metais mes patys iškėlėme ir pamatėme, kokia yra problema, ir kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų nutrauktas visas pirkimas. Deja, gavome atsakymą, derinome, gal jis buvo teisingas, kad tai yra labai jautri sritis, kad tikrai reikia užtikrinti, kad būtų nupirkta, ir mes gavome Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą pirkti. Dėl šių metų pirkimo noriu pasakyti, kad pirkimas nutrauktas, jis neįvykdytas, sutartis nepasirašyta. Patys kreipėmės į prokuratūrą, ji pradėjo tyrimą. Ir jeigu kas piktnaudžiavo, tas ir bus nubaustas. Norėčiau pasakyti, patys keldami problemas, mes susilaukiame atgal. Pagal jus reikėtų turbūt tylėti, nieko nesakyti – tyliai, ramiai, kad praeitų viskas, kas vyksta negero. Dabar dėl G. J. Furmanavičiaus. Noriu pasakyti, iš tiesų buvo sulaikytas, yra paleistas. Šiandien darbe nėra, nežinome, dėl kokių priežasčių. Kalbėjomės su direktore. Jeigu nepasirodys, bus atleistas už pravaikštas, jeigu pasirodys, siūlysime pačiam pasitraukti iš šitų pareigų. STT neprašo, kad būtų nušalintas nuo pareigų, tik pareikšti jam įtarimai. Noriu pasakyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra ta tarnyba, kurioje yra labai daug įvairių interesų, tiek politikų, drąsiai galiu pasakyti, tiek verslininkų, ypač Vilniuje. Ir matome, kas vyksta, ne be reikalo pradėta tiek ikiteisminių tyrimų. O šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas buvo priimtas neigiamas verslo atžvilgiu. Buvo neleista pradėti darbų, neleista pradėti projekto. Jeigu kažką darė, tai darė pats G. J. Furmanavičius. NŽT priėmė teisingus sprendimus, ir NŽT kitiems darbuotojams nėra pateikta jokių kaltinimų. A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs taip ir neatsakėte į klausimą, ar jums tinka ministrės darbas? Nes, mano įsitikinimu, tos problemos – dėl to, kad šitai sričiai vadovauja Darbo partija, kurios „skaidrumas“ yra žinomas. Aš noriu jūsų paklausti kito klausimo. Štai šiandien „Kauno diena“ skelbia didelį straipsnį, analitinį straipsnį apie nelabai aiškų jūsų dukros maitinimo verslą Birštone, kur brėžiamos sąsajos su socialdemokratų mere N. Dirginčiene ir su žinomu kairiųjų pažiūrų gana turtingu asmeniu B. Freimantu. Už 30 centų išsinuomota kvadratinis metras patalpų ir t. t., ir t. t. Aš noriu jūsų asmeniškai paklausti, ar jūs aptarinėjote šį verslo planą su pačiu B. Freimantu? Ir antra mano klausimo dalis – kodėl, jūsų manymu, jūsų dukra šito verslo ėmėsi Birštone, o ne Druskininkuose, kur taip pat valdo socialdemokratai? A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Pagal jūsų logiką pastaruoju metu ir tam tikrus rengiamus strateginius planus, kaip sukompromituoti Ministrą Pirmininką ar Socialdemokratų partiją, suprantu, kad jau premjero nei dukra, nei kiti artimieji tikriausiai negali Lietuvoje dirbti ir užsiimti tam tikra veikla. Tai čia mano toks atsakymas. Bet aš galiu pasakyti labai atsakingai, kad reikėjo… Būtų labai gerai, kad autorius būtų pasirašęs, kad yra užsakomasis straipsnis. Ir tikrai aš negaliu komentuoti tam tikrų prirašytų pasakėlių, nes mano dukra jau 10 mėnesių augina dukrelę, neužsiima jokia veikla. Aš tikiuosi, kad ji turi visišką teisę ar Birštone, ar Druskininkuose, ar Palangoje, ar Vilniuje vystyti tam tikrą veiklą. J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš vėl prie žemės ūkio reikalų norėčiau grįžti. Deja, mes nesulaukėme Vyriausybės jokių konkrečių, realių siūlymų, kurie pagelbėtų pienininkams, mūsų ūkininkams, atsidūrusiems itin sunkioje situacijoje, užtat Seime pasirodo chaotiškų iniciatyvų. Kodėl Vyriausybė nereaguoja konkrečiau? Ar žemės ūkio ministrė, jūsų manymu, yra pajėgi ką nors pasiūlyti toje situacijoje? Štai ir galiojantis įstatymas numato, kad jeigu supirkėjai nori daugiau kaip 3 proc. mažinti kainas, turi suderinti su žemės ūkio ministrei pavaldžia vadinamąja ŽŪMPRA. Deja, mes nežinome, kaip tie derinimai vyko, bet kainos tikrai daugiau sumažėjo. Tai garsioji taip pat ŽŪMPRAʼos produktų pirkimo istorija. Ar tikrai to ne per daug – kelti ministrės atsakomybės klausimą? (…) Ir, premjere, ar jūs tiesiog nesitikite, kad Darbo partija būtų pajėgi pasiūlyti kitą geresnį kandidatą į ministrus?.. Ar gerai vertinate dabartinę ministrę? Algirdas Butkevičius. Adomo Mickevičiaus nuotrauka A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ministrę vertinu labai gerai. Susitvarko su jai keliamomis užduotimis. Pirmiausia aš paprašyčiau žemės ūkio ministrę, kad individualiai ponui J. Razmai persiųstų vakar pristatytą visą atliktą analizę ir pasiūlymus dėl problemų, susidariusių pienininkystės sektoriuje pateiktų pasiūlymų. Parengtas labai didžiulis dokumentų paketas, kas bus daroma ir artimiausiu metu, artimiausiomis dienomis, ir ilgalaikėje perspektyvoje. Yra įvertintos ir pieno sektoriaus problemos pasaulinėje rinkoje, bet, ministre, gal galėtumėte keletą minčių dabar ir jūs išdėstyti, ką mes vakar priėmėme ir kas artimiausiu metu bus sprendžiama. Bet noriu pasakyti, kad jeigu pasaulinėje pieno rinkoje situacija dar toliau blogės… Jau šiandien ryte gavau gerą žinią, kad „Lietuvos energija“ sumokės du kartus daugiau dividendų, negu buvo suplanuota. „Klaipėdos nafta“ po nepriklausomybės atkūrimo pirmą kartą irgi pasiekė didžiausią pelną, dividendai irgi beveik du kartus bus didesni. Tai mes net turėsime ir finansinių išteklių, kaip neateinant su Biudžeto įstatymo pataisomis padėti mūsų pieno gamintojams. Aš dar šitos informacijos niekam nebuvau sakęs. V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai trumpai, nes iš tikrųjų turbūt reikėtų visos valandos, kad pristatyčiau. Dėl pasaulinės pieno krizės aš tikrai negaliu pagelbėti, kad ji nevyktų. O kas vyksta mūsų pieno sektoriuje, kiek mes galime trumpalaikių priemonių taikyti, tiek mes ir taikome. Vien per praėjusius metus, tiksliau nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki šių metų pradžios, pieno sektoriui papildomai buvo išmokėta 70 mln. eurų. Aš noriu paklausti, ar nors vienam sektoriui buvo tiek skirta? Dabar papildomai pradedame 18 mln. eurų mokėjimus būtent kaip valstybės pagalbą. Tai vakar pristatėme Vyriausybėje. Ką leidžia mums Europos teisės aktai, jais vadovaudamiesi mes vėl numatome papildomų pinigų, kuriuos galėsime išmokėti. Bet noriu pabrėžti – tai yra tas sektorius, visas žemės ūkis, kur pati Lietuva viena negali nuspręsti. Tai yra bendroji Europos žemės ūkio politika. Ir dėl daugelio sprendimų mes turime vadovautis reglamentais, kurie yra patvirtinti, patvirtinti prieš penkerius, prieš šešerius metus ir kuriuos mes privalome vykdyti. Atvykus komisarui Ph. Hoganui, mes irgi išgirdome tik vieną dalyką: „Taip, jūs galite mokėti papildomų pinigų iš savo biudžeto, ne iš Europos biudžeto, jeigu jūs sugebėsite valdyti pieno gamybą. Jeigu jūs to nevaldysite, šitų pinigų irgi negalite mokėti.“ Aš noriu pasakyti, kad Lietuva viena kažko daug nuspręsti negali. Tai, ką mums leidžia teisės aktai, tą mes ir darome. Dėl perdirbėjų. Taip, perdirbėjai… Turbūt yra labai blogai, kad valdo kelios šeimos, nėra taip, kaip kitose šalyse, toje pačioje Lenkijoje, Suomijoje, kitose valstybėse, kur perdirbimas yra kooperatyvo, pačių ūkininkų rankose, ir patys ūkininkai sprendžia, kokią kainą mokėti, kiek pasilikti pelno, kiek – savo išlaidoms, kokias išlaidas mažinti. Deja, Lietuvoje buvo nueita kitu keliu. Viskas iš ūkininkų paimta, buvo viskas sukoncentruota trijų keturių šeimų rankose. Ir šiandien turime tokią situaciją, kad perdirbėjai iš tikrųjų šantažuoja tiek Lietuvos valdžią, tiek visą krūvį nukrauna ant mūsų ūkininkų. Ir kol mes neišspręsime šių klausimų, kol neužtikrinsime, kad viskas atsidurtų ūkininkų rankose, perdirbimas, kol nesikooperuos mūsų ūkininkai, tikrai situacija niekada nepagerės… E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis premjere, akivaizdu, kad pastarųjų metų įvairūs įvykiai žemės ūkio srityje rodo, kad mes ne tik neturime labai aiškios žemės ūkio politikos, bet netgi nesugebame tinkamai panaudoti Europos Sąjungos skiriamų lėšų, kurios yra skirtos konkrečiai socialiai remtiniems žmonėms paremti maisto produktais. Akivaizdu, kad net už 2014 metus Europos socialinio fondo agentūra pripažino, jog būtent Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, vykdydama 2014 metais pirkimus, netinkamai panaudojo apie 330 tūkst. eurų, ir yra reikalavimas tuos pinigus grąžinti. Aš ir noriu paklausti, iš kokių lėšų ir šaltinių jūs planuojate tuos pinigus grąžinti ir kaip bus nubausti ir įvertinti tuo metu ten dirbę vadovai? Ar jie atsakys asmeniškai iš savo piniginės už tą padarytą?.. A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu jūs neprieštarausite, šis klausimas man buvo užduotas tikriausiai prieš keletą savaičių, žinau, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė buvo parašiusi pažymą. Ta informacija, kuri buvo paskleista, prasilenkė su tam tikra tiesa. Bet jeigu neprieštarausite, kitą savaitę bus socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir tikrai bus galima grįžti prie šito klausimo. Nenorėčiau aš dabar filosofuoti ir būti netikslus, jeigu nieko prieš. A. NAKAS (MSNG). Noriu paklausti užsienio reikalų ministro. Jūs, aišku, gerai žinote Nyderlandų referendumo rezultatus, kur buvo pasisakyta prieš Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį. Aišku, referendumas patariamasis, bet tai – demokratinė šalis, ir spėjama, kad ir Nyderlandų parlamentas, ir vyriausybė atsižvelgs į tautos nuomonę. Ir apie tai, tiesa, labai plačiai nušviečia Europos žiniasklaida, kiek mažiau – Lietuvos. Noriu jūsų paklausti, kokia bus tolesnė Lietuvos politika? Ar tokia pat įnirtinga šiuo klausimu ir toliau? Ar bus bandoma kokių nors kitų išeičių ieškoti? L. A. LINKEVIČIUS. Be abejo, tai turės tam tikros įtakos. Dabar laukiame Olandijos vyriausybės galbūt pasiūlymų, paaiškinimo, interpretavimo, ką tai turėtų reikšti, nes jų pačių parlamentas tam buvo pritaręs. Šiaip noriu priminti, kad 37 šalys pritarė tai sutarčiai, viena dabar suabejos dėl to, kad, kaip jūs teisingai sakote, konsultacinis referendumas. Iš tikrųjų daug minčių kyla. Pirmiausia tai neturėtų sustabdyti mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Neturėtų pakenkti iš viso tai eurointegracijai, nes ji ir taip turi pakankamai daug kliūčių: vidinių, išorinių. Tai viena išvada būtų. Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia visiems yra pamoka, beje, mums irgi tam tikra prasme, kad tiesioginis piliečių dalyvavimas priimant sprendimus referendumo būdu yra, be abejo, demokratijos išraiška, bet ne mažiau svarbu, kad žmonės būtų informuoti, dėl ko balsuoja. Kaip matėme iš eigos, iš agitacinės kampanijos, kur daugelis net nesuprato nei dėl ko balsuoja, nei kodėl. Irgi kelia klausimų. Iniciatoriai net neslėpė, kad jiems Ukraina mažiausiai rūpi. Jie norėjo parodyti Olandijos santykius su Europos Sąjunga, parodyti savo nepasitenkinimą eurobiurokratais Briuselyje – ką tik nori, bet tik ne tai, dėl ko iš tikrųjų vyko referendumas. Vadinasi, demokratija yra ne tik galimybė ir ta forma reikšti nuomonę, bet vis dėlto ir pagarba piliečiams, kad jie būtų informuojami atitinkamai. Taip, kad labai daug yra tų išvadų, ir dabar artimiausiu metu bus diskutuojama. Aš tikiuosi, kad, kaip jau pasikartosiu, Olandijos vyriausybė, matyt, pasiūlys kokį nors kelią. Bet aš labai tikiu ir viliuosi, kad tai nepakenks eurointegracijos kursui ir darbui, ir investicijoms, ir tiems darbams, kurie atlikti. Manau, kad mes tikrai bent jau nė kiek nesusvyruosime ir tęsime toliau. Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Mano klausimas skirtas krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai gerbiamajai R. Juknevičienei, Pabradės poligonas buvo prižiūrimas gana tvarkingai. Po kiekvienų pratybų buvo tvarkoma aplinka ir panašiai. Apie tai man pasakojo ir poligono darbuotojai, ir aš ten nuo vaikystės pažįstu kiekvieną takelį. Sakykite, kodėl kaip tik dabar iškilo poreikis iškirsti 500 hektarų miško, fantastinio grožio miško, kokio, drįstu teigti, nėra daugiau nei Lietuvoje, nei Europoje? Bus sunaikinta ekosistema, maža to, žmonės skundžiasi, kad ten ir jų pragyvenimo šaltinis, grybaujama ir uogaujama. Per praėjusią Vyriausybės valandą buvo atsakyta, kad miškas bus atsodintas kitoje vietoje, kitame plote. Mano klausimas būtų toks: kodėl negalima poligono perkelti į laisvus plotus, o reikia kirsti mišką? J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą ir už rūpestį gamta. Man irgi šiek tiek širdį skauda, kai matau tuos kertamus medžius, neretai lankausi ir Pabradės poligone, kalbuosi ir su žmonėmis esu keletą kartų susitikęs. Taip, iš tikrųjų to gailesčio yra. Kita vertus, kad tos pušys šlamėtų mums, o ne kam nors kitam, reikia, kad būtų pasiruošę apginti Lietuvos kariai. Norint rimtai atlikti pratybas, reikia didesnio ploto. (…) Laisvos žemės negali atnešti ir pridėti prie Pabradės poligono, medžius gali pasodinti toje žemėje, bet tos laisvos žemės, sakykime, iš Pakaunės ir ar iš kurs nors kitur, kito miesto (…) neperkelsi. To ploto reikia mokomiesiems kariniams veiksmas atlikti, todėl mes tikrai bandome, kaip čia pasakius, minimaliai atlikti tuos kirtimus, kur jų reikia, bet tie ploteliai yra nemaži, ir maksimaliai atsodinti tą, ką iškertame. Kariai tikrai dalyvauja kiekvienoje pavasarinėje medžių sodinimo talkoje, mes pasodinome Pabaisko ąžuolyną, dalyvaujame kitose talkose ir tai darysime ateityje. Aš tikrai suprantu, deja, reikalas turėti mokamąją teritoriją yra, ir mes turime su tuo susitaikyti. M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas iš esmės vidaus reikalų ministrui, bet, kadangi jo nėra, nepykite, premjere, klausimas jums. Ir pabrėžiu jums, o ne V. Baltraitienei. Visa pieno krizė, čia mano požiūris, ir apie tai kalba užsienis, tik ne Lietuva, yra Rusijos sankcijų rezultatas. Tai pirma. Antra. Mažos kainos veikia žmonių išgyvenimo lygį, ir tai yra svarbiausia. Man ne tiek svarbu, kiek karvė duoda pieno, ar 13 tūkst., bet žmonių išgyvenimo lygis. Trečia. Turtingieji, tarp jų ir žemės ūkyje, toliau turtėja. Tai patvirtino Europos Komisija, ir jūs, gerbiamasis premjere, tai puikiai žinote. Turtingieji turtėja vargšų sąskaita, t. y. mažųjų ūkių sąskaita. Ketvirta. Savivaldybėms, čia naujiena, amortizuoti skurdą ir t. t. praėjusiais metais mes atidavėme šiems metams apie 760 mln. Lt, tai maždaug 40 proc. daugiau negu joms reikia. Mano klausimas toks: kodėl Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už savivaldybes, nesprendžia ir nedaro jokio poveikio toms savivaldybėms, kad jos iš tų lėšų nekompensuotų skurdo padidėjimo kaime? A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimus. Galiu pasakyti, kad visame pasaulyje yra pripažįstama, kad pieno sektoriuje yra krizė. Aišku, vienoje vietoje didesnė, kitoje vietoje – ne. Man visiškai neseniai teko lankytis ir Honkonge, ir Šandongo provincijoje, dalyvauti Azijos ekonomikos forume. Jeigu pažiūrėsite į pieno produktų kainų dinamiką arba pieno miltelių kainą, pastaruoju metu ji beveik visą laiką mažėja. Tam yra daugybė priežasčių, nes kai kuriose didelėse šalyse pieno produktų vartojimas sumažėjo, gamyba faktiškai mažai kur sumažėjo, tai reiškia, kad konkurencija išaugo, o pardavimo kaina mažėjo. Jeigu įvertintume mūsų pieno perdirbėjų eksportą, tai pamatytume, kad apimtis tonomis išliko beveik ta pati, bet pagal gaunamų pajamų surinkimą pavyzdžiui, 2015 metais, visų Lietuvos pieno perdirbėjų pajamos sumažėjo 20,4 proc., pieno gamintojų, tai yra tų, kurie laiko karves ir gamina pieną, nuostoliai sudaro 75 mln. eurų. Vien per sausio mėnesį, kiek mes turime informacijos, pieno perdirbėjų pajamos sumažėjo papildomai dar 11,4 proc., nors rinkų kaip niekada Lietuva atidarė labai daug. Čia džiaugiuosi Ekonominės diplomatijos tarybos darbu ir pasiektais rezultatais, kad turime galimybę eksportuoti į įvairiausias šalis, bet skaičiuojama, ar kainų politika tą leidžia daryti. Mes manome, kad vis tiek situacija turi keistis į gerėjančią pusę. Dėl jūsų minėto klausimo apie savivaldybes. Manau, kad, kalbant apie skurdo mažinimą, geriausiai sprendžia darbo užmokesčio augimas, naujų darbo vietų kūrimas. Jeigu šiandien jūs paskaitysite praėjusio mėnesio statistiką, matyti, kad naujų darbo vietų Lietuvoje yra, ir nedarbas vėl truputį pamažėjo. Bet manau, kad tam tikri rizikos faktoriai, kurie yra ir pieno sektoriuje… Matome, kad kai kuriose šalyse ekonominė situacija pablogėjo, tai kažin, ar nėra kaupiami tam tikri rezervai ir neskubama didinti darbo užmokesčio, nors darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiau negu auga darbo našumas. O dėl Vidaus reikalų ministerijos aš tikrai nenorėčiau kol kas komentuoti, nes neturiu visos informacijos. A. DUMBRAVA (TTF). Klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Praeitą kadenciją buvo sukurta Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Yra tokia komisija, būtent Švietimo įstaigų vadovų vertinimo komisija. Man teko matyti tuos testus, kurie yra pateikiami kandidatams, yrą sąmoningų ir nesąmoningų, visokių. Kaip jūs manote, kaip pasikeitė atidarius šią agentūrą, ar tikrai daugiau kvalifikacijos įgyja mokyklų vadovai, ar buvo padaryti kokie nors tyrimai ir apskritai ar nemanote, kad tai gali būti landa korupcijai? A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų apie Mokyklų vertinimo agentūrą ir ten vykstantį būsimų vadovų vertinimą nusiskundimų gauname labai daug – aš pati, kai buvau komiteto pirmininkė, ir dabar, kai esu ministrė. Nepasitenkinimo yra labai daug. Aišku, ta agentūra yra sukurta ne mūsų kadencijos metu, tai yra praeitos Vyriausybės produktas. Problemų yra, bet mes jau šį tą ištaisėme. Jūs įsivaizduokite, jeigu vertinamasis kandidatas į mokyklos vadovus neturėjo galimybės netgi paduoti į teismą arba kreiptis su apeliacija dėl to, kad, iki jam pasakant, kad tu pralaimėjai, būdavo sunaikinama visa medžiaga. Jokio archyvo nebuvo. Tai mes ištaisėme. Dabar yra ir archyvas kuriamas, ir pataisėme dokumentus. Aišku, manome, kad iš viso panaikinti mes jos kaip ir negalime, nes ji atlieka mokyklų išorės vertinimą, na, tokia yra sudaryta sistema. Dabar galvojame, kad reikia kiek įmanoma galvoti apie jos funkcijų išgryninimą. Mąstau, kad galbūt reikėtų… Dabar kaip yra? Jeigu tu neišlaikai to testo žodžiu, trejus metus nieko negali, negali eiti toliau dalyvauti, tau yra blogai. Mes manome, kad ir kaip tu išlaikei, eik į antrą etapą. Taigi po to yra konkursas, kur tu pristatai programą. Gal tu šiandien iš to psichologinio vertinimo surinksi, tarkim, mažesnį skaičių balų su kitu kandidatu, bet bus stipresnė tavo programa. Gal tai būtų, manyčiau, teisingiau. Dabar dirbame ties šita vieta, bandome, ieškome, tariamės. Jeigu dar mums pritars ir socialiniai partneriai mus palaimins, mes tikrai šitą pataisą parengsime. Ji, mano supratimu, suteiktų tam tikro skaidrumo. Dabar dėl tam tikrų korupcinių dalykų. Kalbų esu girdėjusi, faktų neturiu, todėl neturiu pagrindo kreiptis į tam tikras institucijas. K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, turiu klausimą inovacijų ministrui, tai yra ūkio ministrui. Dievas Lietuvai, atrodo, davė tikrai didelį šansą, kad V. Šikšnio vadovaujama laboratorija Vilniaus universitete padarė atradimą, kuris ne tik pretenduoja į Nobelio premiją, bet, mano supratimu, vertas dešimčių milijardų dolerių, nes už jo slypi daug dalykų, kurie turi labai praktinę reikšmę: ir vėžio valdymas, ir genomų valdymas, ir kiti dalykai. Sakykite, jūs, kaip ministras, ar buvote nuėjęs pas juos, ar pasiteiravote, kuo jiems reikia padėti? Ar nevertėtų Lietuvai ir pirmiausia jūsų žinybai koncentruoti dėmesį į pagalbą šitai laboratorijai, kad ir formaliai, ir patentų prasme, ir viskuo tas dalykas būtų sutvarkytas? Ir ar nevertėtų pakreipti didelę dalį mūsų inovacinių lėšų siekiant padėti jiems įsitvirtinti rinkoje formalizuotai ir realiai? Jeigu Lietuva užsikabins už šito dalyko, mes galime, sakau, turėti milijardus dolerių pajamų. E. GUSTAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad visai neseniai buvau Biomedicininių mokslų slėnio atidaryme. Prisidėdama prie šito mokslo vystymo, Ūkio ministerija finansavo ir investavo į technologijų mokslų verslo inkubatoriaus statybą, ir inkubatorius netrukus bus atidarytas. Yra tiesioginis ryšys tarp mokslo ir verslo biomedicinos srityje. Esame stiprūs, ir netrukus (dar nenoriu išduoti), po savaitės ar dviejų, mes pasirašysime memorandumą tarp įvairių ministerijų ir tarp mokslo institucijų dėl biomedicinos centro steigimo Lietuvoje. Visa to centro steigimo programa ir vizijos bus išdėstytos. Taigi tikrai dirbame šitoje srityje ir matome labai didelę perspektyvą. V. A. MATULEVIČIUS. Prieš paklausdamas norėčiau perduoti piliečių prašymą Vyriausybei, kad ką nors darytumėte su tomis nelemtomis agentūromis, nes tai, kas vyksta ir su Nacionaline žemės agentūra, ir kitomis tarnybomis, baisiausiai kompromituoja Vyriausybę, jos vardą. Toks būtų prašymas. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui, galbūt ir čia sėdintiems Vyriausybės nariams, susijęs su vadinamuoju garsiuoju ofšorų skandalu, kuris laikomas didžiausiu konfidencialios informacijos nutekinimo istorijoje. Ką jūs apie tai galite pasakyti, ar turite kokios papildomos informacijos, susijusios su Lietuva? Ir ar nemanote, kad šio skandalo metu pradės kilti į paviršių garsios verslininkų, gal net politikų, kitų žymių asmenų pavardės? Ir apskritai, kaip į tai reaguoja Vyriausybė? Ar yra paskyrusi asmenis, kurie bus už tai atsakingi ir parengs rekomendacijas? Ir ar ta pačia proga nemanote, kad reikėtų keisti su tuo susijusį reglamentavimą? A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti savo, kaip ekonomisto, nuomonę. Aš apskritai į ofšorinių kompanijų sukūrimą pasaulyje žiūriu labai neigiamai. Ofšorinės kompanijos išderina konkurencingumą vertinant valstybes tarpusavyje, taip pat daro didžiulę žalą toms įmonėms, kurios elgiasi sąžiningai, atsakingai, moka mokesčius. O tos kompanijos, kurios savo pinigus įvairiausiais būdais perveda į ofšorines kompanijas, išvengia mokesčių mokėjimo, o po to taip pat dar vykdo ir kitas operacijas, kaip tuos pinigus legalizuoti per įvairiausius vertybinius popierius arba akcijas, arba kita forma investuoja į nekilnojamąjį turtą. Daug kur nekilnojamasis turtas, kaip ir Lietuvoje, yra apmokestintas labai menkai. Manau, kad šitoje srityje reikia daugiau komercinių bankų bendradarbiavimo su, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Daug greičiau turėtų būti reaguota ir pateikta informacija apie tarpbankinius atsiskaitymus, nes į ofšorines kompanijas dažnai yra pervedami pinigai ne iš karto iš įmonės į tam tikrą ofšorinę kompaniją, tie pinigai keliauja per keletą įvairiose valstybėse esančių komercinių bankų, kol pasiekia tam tikras vadinamąsias salas, kur tos bendrovės yra įsteigtos. Man teko dalyvauti vienoje tarptautinėje konferencijoje Didžiojoje Britanijoje, kurioje buvo pateikiama pavyzdžių, bet net ir pasaulio galingieji lyderiai tos problemos kažkaip neišsprendžia. Aš manau, kad po šitos informacijos nutekinimo turėtų būti daug griežčiau visa tai vertinama, daug griežčiau nacionaliniu lygiu priimami įstatymai, kad ofšorinėse kompanijose lėšos irgi turėtų būti apmokestinamos. Mes šiuo metu svarstome šitą klausimą. Kol kas Vyriausybė neturi jokios informacijos, bet laikui bėgant, jeigu mes ją gausime, analizuosime ir padarysime tam tikras išvadas. Aš manau, kad bus organizuotas pasitarimas su komercinių bankų vadovais, su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, su Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija ir tiesiog pasižiūrėsime, kaip Lietuva atrodo šioje srityje. (…) E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, noriu jūsų paklausti dėl visokiausių iniciatyvų, susijusių su karvių, pieno situacija, kriziniais dalykais ir t. t. Seime atsirado visokių kreivų iniciatyvų, buvo priimtas įstatymas, po to atšauktas, šiandien pavesta tobulinti, nors pats žinote, kad tai yra minimalių pieno supirkimo kainų reguliavimas, reglamentavimas. Aš tikiu, kad jūs nepritartumėte tam, nors jūsų partiečių didelė dalis balsavo už. Tačiau noriu jūsų, kaip ekonomisto, paklausti. Jūs pats šiandien pasakėte, ir noriu, kad atsakytumėte į klausimą, neperduotumėte ministrei. Kaip jūs įsivaizduojate, ką reikia daryti Lietuvos pieno sektoriuje, ką Vyriausybei patartumėte tvarkyti šiuo etapu, kad pagerėtų pieno gamintojų situacija? A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už labai gerą klausimą. Turiu pasakyti, dabartinė situacija rodo, kad Lietuvoje smulkių pieno gamintojų skaičius yra labai didelis. Tai rodo, kad reikalinga kooperacija arba struktūrinė reforma. Ten, kur yra labai maži ūkiai, gamybos sąnaudos yra labai didelės, ir šituo atveju mes, Lietuva, esame nekonkurencingi. Ta struktūrinė reforma vyksta. Vakar žemės ūkio ministrė pateikė informaciją, kiek sumažėjo pieno gamintojų skaičius per pastaruosius trejus metus, bet tas sumažėjimas yra per lėtas. Kitas dalykas – kooperacija. Mielieji, pieno gamyboje kooperacija sudaro 5 proc., o išsivysčiusiose šalyse – 80 proc. Na, tol, kol mes nepasieksime 30–40 proc., kalbėti apie konkurencingą pieno gamybos ūkį yra neįmanoma. Tai čia yra didžiulė kita problema. Vis dėlto, aš manau, gamintojai turėtų dalyvauti ir pieno perdirbimo sektoriuje, ir ta įmonė, bendrovė, kuri baigia sukurti, baigia investicijas daryti, „Pienas LT“, jeigu jinai pradės funkcionuoti, jeigu ten bus ambicingi vadovai. (…) rinkos yra atvertos pieno produktų perdirbėjams. Pardavimas irgi yra sudarytas daugelyje pasaulio šalių, man atrodo, iki 200 valstybių turime, ko niekada Lietuvos istorijoje neturėjome. Sąnaudų mažinimas, konkurencijos didinimas, kooperacija – tokie būtų mano pasiūlymai. A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Prieš keletą mėnesių startavo e. sveikata, ir jinai sėkmingai skinasi kelią, medikai mokosi rašyti elektroninius receptus. Tačiau mūsų Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė parodė iniciatyvą steigti atskirų ligų registrus. Kalbu konkrečiai apie hepatito registrus. Sveikatos reikalų komitete svarstant šį klausimą, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams nebuvo leista pasisakyti, viskas vyko labai greitai, greituoju būdu pritarėme bendru sutarimu, ir viskas. Šiandien taip pat po pateikimo tam reikalui pritarta. Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti, ar ta nauja mūsų e. sveikata nėra pajėgi sukurti atskiras ligų posistemes, kad reikia kurti atskirų ligų registrus? Juk tai būtų didelė našta tiek ministerijai, tiek mūsų valstybei. J. POŽELA (LSDPF). Taip, manau, kad e. sveikata ir dabartinė bazė gali būti kaip tam tikrų ligų registras, ir šiuo atveju aš, kaip ministras, tikrai skeptiškai vertinu Seimo narės pateiktą projektą dėl atskiro hepatito registro kūrimo. Atkreipčiau ir kolegų dėmesį, kad galbūt tikrai nevertėtų skubėti tai daryti. Tačiau, kita vertus, yra tokių dalykų, kuriuos reikia išspręsti. Pavyzdžiui, nebuvimas vėžio registro… Reikalingi ir kiti sprendimai. Bet dėl jūsų klausimo apie Kraujo donorystės įstatymo pakeitimus, kur numatomas hepatito registras, manau, kad jis yra perteklinis. Ir specialistų nuomonė lygiai tokia pati. R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Praėjusių metų balandžio mėnesį, paskutinę ministro D. Pavalkio darbo dieną, Vyriausybėje buvo patvirtintas rezidentų paskirstymo planas, ir iš baigusių 449 medikai gavo tik 382 vietas. Premjero pasiūlymu ir Vyriausybės narių pritarimu buvo nuspręsta kalbėti ir įteisinti trišales sutartis, kai pasirašo savivaldybės, gydymo įstaigos ar pati savivaldybė, ministerijos, ir šitokiu būdu praplėsti medikams ratą. Vietos buvo atiduotos veterinarijai ir odontologijai. Mes suskaičiavome gydymo įstaigų specialistų poreikį, apklausėme Kauno sveikatos universiteto studentus. Tiek jų norai, tiek poreikiai sutapo. Jums buvo išsiųsta, ir mes ne kartą, ministre, kalbėjome, yra siūlymai ir aprašai, kaip teisingai reikėtų numatyti paskirstymą… Iki šiol atsakymo nėra, o vietos jau vėl bus skirstomos, ir medikai vėl bus nuskriausti. Kada ruošiatės kokius nors?.. A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų problema yra labai paprasta dėl studijų vietų skaičiaus mažinimo… Kad ir kokias imsime, ar vientisąsias, ar kokias kitas studijas, – iki 10 proc., 9,4 proc., mažėja abiturientų. Studentų mažėja. Kalbama apie konsolidavimą. Mes neišnaudojame tų vietų, kurios būna paskirtos, todėl jos būna paskui perskirstomos. Taigi manau, kad jeigu pagal faktą matome, kad tikrai kur nors labai trūksta, visada esame pasirengę papildomai finansuoti ir suteikti tam tikrą skaičių, pakoregavę po to, kai įvyksta stojimas, ir matome, kad kažkur liko vietų, neišnaudota, o kitur jų būna per mažai. Taigi manau, kad gyvas dialogas yra visų geriausia, nes jeigu paskiriame iš anksto daug vietų, jos lieka tuščios, po to reikia vėl perskaičiuoti ir vėl iš naujo kalbėtis. (Balsai salėje) S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi ministrės A. Pabedinskienės nėra, aš noriu paklausti premjero, bet labai rimtai. Prieš porą metų esu uždavęs ministrei klausimą, kodėl yra toks didelis neatitikimas pagal Darbo kodeksą tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų? Vis seku tuos skaičius, tas atotrūkis vis didėja. Jums nekelia susirūpinimo? Gal ką nors jai pasakytumėte? Ar per mažai laiko liko jai ir nieko nepadarys? Aš matau, kad nieko ir nebuvo daryta. A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kiek aš žinau, socialinės apsaugos ir darbo ministrė šiuo metu Ženevoje atsiskaito su savo komanda už Lietuvoje vykdomą socialinę programą. Šis klausimas irgi yra keltas iš dalies, pasakyčiau, dėl vyrų ir moterų, kurie eina tas pačias pareigas arba atlieka panašų darbą, atlyginimų skirtumų. Nenorėčiau sutikti su tuo, kad tikrai niekas nėra daroma. Kiek žinau, ne viena konferencija buvo organizuojama, rengiama, diskusijos buvo organizuojamos, bet manau, kad norima pasiekti teigiamo rezultato. Vis dėlto ministerija informuoja tam tikras tarnybas, kurios turi teisę, jeigu mes kalbame apie privatų verslą, nes viešajame sektoriuje tokių dalykų nėra. Jūs puikiai žinote, manau, tie darbai yra padaryti nemaži. Grįžusi iš Ženevos ministrė jums galės tikrai plačiau paaiškinti. Kitą savaitę užduosite jai klausimą, tikrai labai rimtai yra žiūrima į tai. Kiek žinau, įvairios moterų organizacijos šiuo klausimu labai susirūpinusios. E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Norėčiau gerbiamojo premjero paklausti, esant dabartinei situacijai, kai esate nuolat puolami, (…) aš suprantu, kad geriausia gynyba – puolimas, ką ir daro ponas A. Kubilius. Norėčiau, kad jūs parengtumėte ir visuomenei tiesiog paaiškintumėte situaciją, kokia padėtis buvo valdant A. Kubiliui ir I. Šimonytei, vertinant paskolas sunkmečiu po 10 proc., kiek dabar reikia atiduoti per tuos ketverius metus, ką už tuos pinigus iš tikrųjų galėjome nuveikti, lyginant su latvių 3 proc. A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Norint išsamiai atsakyti į jūsų klausimą, tikrai truktų labai ilgai. Pirma – kada buvo skolinamasi, pirmas dalykas buvo tai, kad mums nebuvo pateikta tikra tiesa, už kokią kainą buvo skolinamasi. Antras dalykas. Vis dėlto, aš manau, buvo neišmintingai pasielgta, kad mes nesiskolinome iš Tarptautinio valiutos fondo. Jeigu mes būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fondo, mūsų skolos aptarnavimo išlaidos nuo to momento būtų sumažėjusios tris kartus. Vadinasi, mes būtume galėję finansuoti viešąjį sektorių daug geriau, nes būtume turėję didžiulius finansinius rezervus. Šiuo metu vyksta kai kurių paskolų refinansavimas, bet tai tik nedidelė dalis. Sutartys, kaip jūs suprantate, pasirašytos ilgalaikės, tie, kurie skolina, po to tas lėšas investuoja į ilgalaikes programas ir iš dalies į jokias kalbas nesileidžia, kad būtų galima sumažinti palūkanas. Aišku, įtaka viešajam sektoriui yra didžiulė, nes valstybės skola išaugo tris kartus, lyginant su laikotarpiu prieš krizę. Savaime suprantama, kad mes kai kurių socialinių programų irgi visiškai įgyvendinti negalime mažindami skurdą, didindami pensijas, sparčiau didindami darbo užmokestį. Puikiai atsimename, kad pirmiausia turėjome sugrąžinti darbo užmokestį į tą lygį, koks buvo prieš krizę. Pensijas irgi reikėjo sugrąžinti į tą lygį, koks buvo prieš krizinę. Labai įdomu man kitą sykį skaityti (kaip ekonomistui – labai gaila) tokią informaciją, kad darbo užmokesčio fondas išaugo tiek ir tiek. Su kuriais metais lyginsime? Kurią bazę imsime? Ar bazę imsime, kai prasidėjo ekonominė krizė ir buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažintos pensijos? Tai, aišku, labai gražiai atrodo kai kam, kas nori ,,padaryti“ tam tikrą politiką, lyginant du dalykus: sumažintą darbo užmokestį ir atkurtą darbo užmokestį. Sako, žinote, kiek išaugo darbo užmokestis valdant tiems ir tiems. Pažiūrėkite, ką jie padarė. Tiesiog atrodo, kad kai kada esame beraščiai. PIRMININKAS. Premjere, labai ilgas atsakymas! Kad darbo užmokestis taip augtų, kaip atsakymai. (…) Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share