Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Ž. Pavilionis. Neturėtume pervertinti Vokietijos kanclerės kritikos D. Trumpo atžvilgiu

Ž. Pavilionis. Neturėtume pervertinti Vokietijos kanclerės kritikos D. Trumpo atžvilgiu

Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neišvengia kontraversijų. Bet labai dažnai kritika jam nėra iki galo pagrįsta.

Turbūt daugiausiai apkalbų susilaukia galimi prezidento ar artimų jo komandos žmonių ryšiai su Rusija. Svarstoma, jog dar prezidento rinkimų kampanijos metu Trumpo atstovai palaikė ryšius su Kremlias aplinka. Tą įrodžius, kiltų abejonių, ar naujoji Administracija yra pajėgi priimti sprendimus, kurie išlaikytų principingą JAV laikyseną Rusijos atžvilgiu.

Pagrindinėse Europos sostinėse yra lyderiai, kuriems pavyksta susikalbėti.

Tačiau kol kas šie kaltinimai iš esmės yra parašyti šakėmis ant vandens. Kitaip tariant, jokių konkrečių įrodymų, jog Trumpas kaip nors susijęs ar sąlygojamas Rusijos, nėra. Dar daugiau, didelė dalis jo pirmųjų sprendimų tikrai nedžiugina Rusijos.

Pavyzdžiui, Trumpas įsakė raketomis bomborduoti Rusijos remiamo Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado aerodromą. Be to, JAV atstovai ne kartą patvirtino, jog pozicija Ukrainos atžvilgiu nesikeičia – Kremlius ir toliau yra smerkiamas dėl agresijos, tad apie ekonominių sankcijų naikinimą negali būti nė kalbos.

Galiausiai Trumpas naujajame biudžete pasiūlė 40 proc. padidinti Amerikos išlaidas kariams, kurie dislokuojami Europoje – tame tarpe ir mūsų šalyje. Tad akivaizdu, jog Trumpas ne tik ne nuolaidžiauja, bet ir dažnai yra griežtesnis, nei jo pirmtakas Barackas Obama.

Todėl neturėtume pervertinti ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kritikos Trumpo atžvilgiu. Kai ji pareiškė, kad Vokietija nebegali kliautis JAV taip, kaip anksčiau, pirmiausiai turėta omenyje ne atsirandanti skirtis tarp Berlyno ir Vašingtono, o faktas, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.

Trumpas visada teigė, kad padėtis, kai 70 proc. NATO išlaidų tenka vienai šaliai – JAV – tęstis nebegali. Klausimas tik kada Europa pasiryš žengti reikalingus žingsnius.

Lietuvos vadovė  D. Grybauskaitė atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo AE, kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai. Prezidentūros nuotr. autorius R. Dačkus.

Tai šiandien atrodo labiau tikėtina, nes Prancūzijoje prezidento rinkimus laimėjo Emanuelis Macronas, įveikęs atvirai pro-rusišką poziciją išsakiusią Marine Le Pen. Macronas – nuosaikus, tad nesunkiai rado bendrą kalbą su Merkel.

Tad pagrindinėse Europos sostinėse yra lyderiai, kuriems pavyksta susikalbėti, o tai svarbu, kad neatsirastų daugiau skirčių bei pavyktų kartu spręsti bendras problemas.

Juo labiau, jog jau pirmojo susitikimo su Vladimiru Putinu Prancūzijoje metu Macronas aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad RT ir Sputnik – du Rusijos TV kanalai – yra ne kas kita, o propaganda. Šis teiginys tikrai nenudžiugino Kremliaus šeimininko.

 

Parašykite komentarą

Top