Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Zarasai – svetingas miškų ir ežerų kraštas.

Laikraštis „ŠIANDIEN“
„Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės…“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją?

Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą. Tai, anot Vyriausybės, turėtų padėti miestui pritraukti investicijų ir skatinti turizmą.

,,Žinoma, šis žingsnis buvo geras, mes ir patys vertėmės per galvą, įrodinėdami, kad kurortinės teritorijos statuso suteikimas Zarasų miestui turės įtakos investicijų pritraukimui į kurortinę teritoriją, taip pat bus kuriamos naujos darbo vietos, vietos gyventojai bus orientuojami teikti kokybiškas tradicines ir naujas turizmo paslaugas, persikvalifikuoti“, – laikraščiui „Šiandien“ sakė Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.

 

– Gerbiamas mere, kodėl verta atostogauti Zarasuose?

– Miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje pasižymi labai vaizdingu kraštovaizdžiu, sutvarkyta rekreacine aplinka ir sveikatai palankiu mikroklimatu. Kurortinio bei aktyvaus poilsio paslaugos teikiame ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Šiandien turime daugybę kaimo turizmo sodybų, yra ežerų, kurie nuolat įžuvinami. Žinoma, čia gamyklų ar dangoraižių nepristatėme, tačiau turime puikią gamtą, žavių jos paminklų, nuostabiai galima praleisti laisvalaikį – grybauti, uogauti, žuvauti, mėgautis vandens procedūromis, kitaip sakant, mūsų kraštas yra natūralus… Tie, kam verkiant reikia miesto šurmulio, žinoma, mus aplenks, bet aplankyti mus bent trumpam tikrai verta, Zarasai gyvuoja jau 512 metų…

Vien ko vertas Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuvišku alumi, paskanauti čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų, gaminamų iš čia sumaltų miltų.

2011 m. Zarasuose atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. 1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiąją salą. Svečius džiugina pakrantėje įrengtas fontanas, pantoniniai lieptai, valčių nuomos punktas, žaidimų aikštelė vaikams…

– O užsieniečiai Zarasus aplanko?

– Zarasai, galima sakyti, – Lietuvos vartai į užsienį, žmonės iš užsienio čia atvažiuoja pramogauti, apsipirkti „Norfa“ parduotuvėje, suka ir į Utenos parduotuves, per Zarasus pasiekia Vilnių, net Lenkiją, dažniausiai aplanko Krokuvą, po to vėl grįžta į Zarasus, anksčiau itin buvo populiarus maršrutas – į Gariūnų turgavietę.

Žinoma, mūsų kraštas turi ir nuolatinių svečių, kurie, galima sakyti, auga iš kartos į kartą – kažkada čia lankėsi jų tėvai, dabar anūkai, proanūkiai… Tarkim, dažnas prisimena laikus, kuomet čia praleisdavo ištisas vasaras ir galiausiai tapdavo puikiais bičiuliais svetingiems zarasiškiams.

Zarasai –šiaurės rytų Lietuvoje virš septynių ežerų iškilęs miestas, dar žinomas kaip Lietuvos Šveicarija. Mieste lankytojas turi galimybę pasigrožėti Zaraso ežeru ir jo salomis nuo miesto vizitine kortele jau spėjusiu tapti apžvalgos rato. Septyniolikos metrų aukščio, vienas sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje atveria vaizdžią ežero panoramą su Didžiąja sala – viena didžiausių salų Lietuvoje, didžiausių vasaros renginių vietų, gausybę istorijų serginčia miesto širdimi.

Žinoma, svarbu buvo ir yra tai, ką rasdavo čia atvykę Sankt Peterburgo gyventojai. O rasdavo čia šeimų poilsiui gamtos apsuptyje palankias sąlygas, puikius vietinius maisto produktus, svetingus žmones.

Ir dabar Sankt Peterburge Zarasų turistines galimybes pristato Zarasų savivaldybės, Turizmo ir verslo informacijos centro bei verslo atstovai, nes susisiekimas patogus, atstumas nėra didelis.

Zarasai gali pasiūlyti puikiai išvystytą šeimyninio turizmo infrastruktūrą. Rajone yra ne tik įvairiausias paslaugas siūlančių kaimo turizmo sodybų, bet ir galimybės paragauti vietos kulinarinio ir tautinio paveldo produktų.

Ežeringiausiame Lietuvos krašte, tikrame žvejų Rojuje, išvystyta žvejybos infrastruktūra, lankymui pritaikyti unikalūs Lietuvos paveldo objektai. Norintiems geriau pažinti Zarasų kraštą, savo paslaugas pasiūlys laisvai rusiškai kalbantys vietos gidai.

Besilankantiems Zarasų krašte Sankt Peterburgo gyventojams, jau gana gerai pažįstami Šlyninkos vandens malūno produktai, vietos ūkininkų mėsos produkcija, Vasaknų rūkyta žuvis ir Zarasų krašte populiarėjančios vynuoginės sraigės.

Zaraso ežero sala ir naujoji jos infrastruktūra tiesiog idealiai tinka vandenlenčių parkui. Ši nauja vandens pramoga Zarasuose sparčiai populiarėja. Saloje atidarytas didžiulis vandenlenčių ir vandens slidžių lynų parkas, kuris tapo labai dideliu paskatinimu domėtis unikaliu vandenlenčių ir vandens slidžių sportu.

Tiesa, zarasiškius, kaip ir marijampoliečius ar alytiškius, taip pat veikia pasienio sindromas, mes irgi važiuojame į Latviją apsipirkti, nes ten, pavyzdžiui, alus pigesnis, nors ir pagamintas Utenoje.

– Ko šiandien labiausiai trūksta Zarasams, kad poilsiautojų srautas dar padidėtų?

– Turime daug patrauklių vietų poilsiui, tačiau atvykstantiems vien gamtos neužtenka, reikia ir SPA, viešbučio, o šito Zarasai neturi… ir investuotojų su žiburiu tenka ieškoti. Zarasai privalo turėti gerą viešbutį, be jo turistų nedaugės, žmonėms reikia aukšto lygio paslaugų – šalies verslininkai galėtų pasistengti, nes savivaldybė tokiam projektui bus itin dėmesinga ir visokeriopai padės.

Tiesa, jau buvo ne vienas bandymas statyti SPA, viešbučius, verslininkai darė ir analitines studijas. Žinoma, labai daug ką lemia sezoniškumas.

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia – manoma, vienas aukščiausių akmeninių pastatų Rytų Europoje, Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia– gabių meistrų kūrinys, pakerintis savo didingumu ir detalėmis bei kiti krašto maldos namai. Lankytojai neaplenkia ir piligriminės traukos vietos – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos prie Ilgio ežero, kur lankosi stebuklu tikintys žmonės, o pastatytoje naujoje koplyčioje išskirtinėmis progomis laikomos pamaldos.

– O kada jį planuojate pastatyti?

– Šiandien turime du projektus, per dvejus metus viešbutis tikrai atsiras, Zarasuose jis greitai atsipirktų, juk čia vyksta ir roko festivaliai, ir kiti renginiai. Per tokius sambūrius sumanūs verslininkai gali nesunkiai susirinkti ir visą metų biudžetą.

Neringos meras man sakė, kad Nidoje žmonės dirba 5–6 mėnesius, o likusį laiką uždarbiauja, vadinasi, sezoniškumas daug lemia, viskas priklauso nuo žmonių darbštumo ir sumanumo.

Kaimo turizmas – viena populiariausių alternatyvių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone.

– Ką daryti, kad Zarasai atsigautų, savo nišą čia rastų verslininkai?

– Na, jeigu kalbėsime, kad Zarasai – atokus, senstantis ir emigruojantis rajonas, nieko ir nepasieksime. Žinoma, planus gali kurti įvairiausius, bet viena savivaldybė, pabrėžiu – viena – be Vyriausybės pagalbos, nieko nepasieks, turi būti aiški regionų politika, o keičiantis valdžioms ji turi būti tęsiama. Jeigu valstybė į regionus nepažiūrės kitaip, Zarasų krašto laukia ne koks likimas.

Taip, čia trūksta darbuotojų, turizmo sektorių vystyti irgi nėra lengva. Smarkiai mažėja mokinių skaičius, kasmet apie 500 žmonių iškeliauja Anapilin, jaunimas laimės ieško kituose miestuose arba užsienyje. Žinot, jeigu atvirai c politikai žmones iš dalies pavertė tinginiais, sukūrėme pataikaujančią socialinę politiką. Žmonės gauna pašalpas… kam dirbti, jeigu aš už „ačiū“ gaunu išmoką?

Tarp daugiau nei trijų šimtų ežerų įsikūręs Zarasų rajonas yra vienas ežeringiausių Lietuvoje ir puikuojasi vienais didžiausių šalies ežerų – Drūkšiais, Luodžiu bei ilgiausią kranto liniją šalyje turinčiais Sartais, vaizdingosiomis Antalieptės mariomis.

– O ką gali nuveikti pati savivaldybė?

– Dėl verslo? Iš savivaldybės smulkusis ir vidutinis verslas gauna nedidelę paramą – tai lašas jūroje, galim atleisti nuo žemės, turto mokesčių ar jį sumažinti, tačiau juk mokesčių politika, apskritai, tokia pati ir Vilniuje, ir Zarasuose, niekas nenori akių prasikrapštyti ir pasakyti, kad turime gelbėti regionus, jeigu nenorime, kad visa Lietuva išsivaikščiotų arba subėgtų į Vilnių ar Kauną.

Nederlingiems žemės ūkio rajonams skiriami papildomi balai, tai gal ir verslui vystyti taikykime tą pačią formulę. Tarkime, žmogus augina sraiges, tai skatinkime jį visapusiškai, juk tokių verslininkų Zarasuose – vienetai.
Žinoma, širdį džiugina, kad grįžta emigravę žmonės, investuoja į savo gimtąjį kraštą.

Zarasų rajono savivaldybės ir Gintauto Kniukštos nuotraukos.

Parengta pagal laikraštį „ŠIANDIEN“

Parašykite komentarą

Top