Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Karolis DIDŽIULIS

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai.

Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste.

Kiek žemės jau grąžinta?

Lietuvos miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,80 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,98 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 39,36 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,17 proc. piliečių, į 90, 56 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.

Pagal 2017 m. balandžio 1 d. bū klę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 6,65 tūkst. piliečių į 3,724 tūkst. ha žemės plotą. Kauno mieste žemės grąžinimo procesas baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc.

NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.

Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą.

Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. balandžio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės.

Anot NŽT vadovo D. Kuprio, teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę.

,,Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija“, – pastebėjo NŽT vadovas.

Savivaldybės yra vieninteliai miestuose esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai bei priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus.

Todėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra sparta priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės suprojektuotų ir perduotų grąžinimui natūra žemės sklypų skaičiaus.

,,NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti,“- sako Danielius Kuprys.

„Savivaldybės yra vieninteliai miestuose esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai“.

Šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyriuje vyksta naujų žemės sklypų individualiai statybai, Vilniaus mieste, skirstymo komisijos posėdžiai (2017 m. balandžio 24 d – gegužės 5 d.).

Pakviesta 500 piliečių, kuriems šiuo metu siūloma rinktis 174 naujus žemės sklypus. Vykdant NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo Vilniaus miesto skyriui pavesta organizuoti laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus mieste, plotų, didesnių kaip 0,04 ha, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus būtų galima atkurti nuosavybės teises nustatymo darbus, iš viso parengtos 59 schemos, kuriose pažymėti 178 laisvos valstybinės žemės plotai, apimantys 455,0674 ha ploto teritoriją.

Pažymėtas laisvų valstybinės žemės plotų schemas Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 24 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši įvertintų ar pateiktuose laisvos valstybinės žemės plotuose pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių ir miesto reikmių tenkinimu. Jeigu ne, informuotų, ar šie laisvos valstybinės žemės plotai gali būti suprojektuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

Valstybei reikia stiprios ir efektyviai veikiančios institucijos

NŽT yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę.

Pavyzdžiui, 2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

Šiemet Nacionalinė žemės tarnyba numatė patikrinti 11 310 žemės sklypų, iš jų 7 457 sudarys žemės sklypų planiniai patikrinimai. Siekiant užtikrinti efektyvią žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį 2017 metais numatyta skirti išnuomotos valstybinės žemės sklypų patikroms – 1 240 patikrinimų, ir išnuomotos kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) valstybinės žemės patikroms – 1 330 patikrinimų.

Didelis dėmesys šiemet skiriamas ir suteiktų laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotų tikrinimams. Suplanuota patikrinti net 2 037 žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų žemės plotų.

Taip pat sistemingai tikrinami ir su vandens telkiniais besiribojantys žemės sklypai. Šių metų pirmąjį ketvirtį NŽT aktyviai vykdė žemės naudojimo kontrolę. Sausio–kovo mėnesiais buvo atlikti 1 962 žemės naudojimo patikrinimai. Daugiausiai patikrinimų atlikta Vilniaus rajono (220), Vilniaus miesto (213), Klaipėdos rajono (61), Ignalinos (61), Pasvalio (52), Panevėžio (50), Ukmergės (48), Pakruojo (43), Elektrėnų (42) teritorijose.

Atėjus pavasariui, tikrinimai dar labiau suintensyvėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį planuojama atlikti 3 337 patikrinimus. Daugiausiai jų planuoja įvykdyti Vilniaus miesto (100), Klaipėdos rajono (93), Alytaus (92), Panevėžio (87), Ignalinos (85), Mažeikių (83), Šilalės (81), Plungės ir Rietavo (80), Tauragės ir Pagėgių (79), Klaipė- dos miesto (78), Vilniaus rajono (77) teritoriniai skyriai.

Pagrindinis tokių patikrų tikslas yra užtikrinti, kad žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai naudotųsi žeme pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, laikytųsi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų reikalavimų.

,,Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiš kų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą“, – sako NŽT vadovas Danielius Kuprys. Siekiant, kad tarnybos darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, NŽT pradėta struktūrinė institucijos pertvarka.

Po šios reformos bus užtikrinta didesnė NŽT teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis.

Parengta pagal žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinį ,,Šiandien“.

Parašykite komentarą

Top