Po ežeringojo Trakų krašto miškus pasidairykime juos puoselėjančių šeimininkų akimis. Kodėl rekreacijos pamokų verta semtis būtent iš Trakų miškų urėdijos? Ar budri akis 2014 metų vasarą juos sergėjo nuo gaisrų ir miško pažeidėjų? Kaip kelią į populiarumą skinasi biokuras? Kaip urėdijai sekasi siekti ekonominių aukštumų? Kas liudija valstybinių miškų sistemos darną? Kokios inovacijos įsilieja į miškų urėdijų kasdienybę? Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsakė Trakų miškų urėdijos vadovas Vygantas MIERKIS.

Kaip vertinate dabartinę šalies valstybinių miškų situaciją, perspektyvas? Ar įžvelgiate tam tikrų grėsmių, kurios kėsinasi į valstybinių miškų likimą?

Miškas – ypatingas Lietuvos turtas, kurio ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė yra didžiulė. Specialistų vertinimu, nuo 2000 m. valstybiniuose miškuose auginamos medienos vertė padidėjo daugiau kaip milijardu litų, o rekreacinė ir kitokia miškų vertė – kelis kartus.

Šalies miškingumas per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 30,9 iki 33,2 procentų. Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų medienos.

Tai rodo, kad Lietuvos miškai tvarkomi tvaraus, subalansuoto ir darnaus miškų ūkio principu. Visi valstybiniai miškai yra sertifikuoti pagal pačius griežčiausius reikalavimus pasaulyje – FSC sertifikatą. Šis sertifikato auditas liudija, kad mūsų šalies valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai, prisilaikant visų nustatytų biologinės įvairovės principų.

Tokių rezultatų pasiekta nuolat tobulinant miško darbų organizavimo metodus, diegiant modernias darbų technologijas, gerinant vadybą. Atsisakėme lentpjūvių, nes šie cechai buvo sistemos yda. Atsikratėme veiklos, kurią visiškai tinkamai gali atlikti privačios įmonės. Atsisakius galutinių medienos sandėlių sutaupyta apie 20 mln. Lt per metus.

Lyginant su kitais sektoriais, naudojančiais valstybės turtą – žemės išteklius (žvyrą, naftą ir kt.), mokesčių urėdijos  sumoka šešis kartus daugiau, o už sektorius, naudojančius kitą valstybės turtą (ne išteklius), – tris kartus.

Todėl kartais  metami kaltinimai dėl neefektyvaus miškų valdymo ir tvarkymosi yra piktavališki. Pasitaikė įvairių puolimų, tačiau miškininkams kartu su politikais pavyko atremti puolimus, ir nebuvo leista išdraskyti valstybinių miškų sistemos.

Šiuo metu, manau, nėra grėsmės dėl naujos miškų ūkio reformos. Bet kokia neapgalvota valstybinių miškų pertvarka gali labai skaudžiai atsiliepti, ir padarinius jaustų ir mūsų anūkai. Mes, miškininkai, tikrai žinome, kas grėstų Lietuvos miškams, jei jie būtų privatizuoti ar taptų užstatu, ar jei būtų išardytas kompleksinis miškininkavimas, pagrįstas principu „nuo sėklos iki produkcijos“.

2014 metų vasaros kaitra miškams negailestingai grasino gaisrais. Kaip pavyko jų išvengti? Kokiomis priemonėmis kovojote su gaisrais? Juk lankytojų ežeringos urėdijos miškuose tikrai netrūko – gaisras galėjo įsiplieksti ir nuo vieno degtuko…

Miškų urėdijos vykdo miško gaisrų prevencijos priemones, stebi miško gaisrus ir juos gesina. Beje, tai daro visuose miškuose, nepaisydamos jų nuosavybės formos.

Mažai yra šalių, kuriose patys miškininkai atlieka ne tik gaisrų stebėjimo, bet ir jų lokalizavimo funkcijas. Tik tie, kurie pažįsta visus miško kampelius ir takelius, gali laiku reaguoti į kilusį gaisrą, kol šis nevirto nesutramdoma stichija.

Šių metų liepos mėnesį ir ypač jo pabaigoje miškuose buvo labai sausa ir karšta. Tačiau per visą vasarą miškuose patyrėme tik tris miško gaisrus, kurie buvo užgesinti pačioje jų kilimo pradžioje. Jų metu išdegė apie 1 ha miško paklotės. Tai nėra daug, paprastai Trakų miškų urėdijos miškuose kasmet kyla keliolika miško gaisrų, o jei sausesnė vasara, kaip 2002, 2006 metais, tai ir beveik šimtas miško gaisrų. Vidutinis miško gaisro plotas – apie 0,5 ha.

Kiekvienais metais gaisrų sezonui, kuris apytiksliai būna nuo balandžio iki spalio mėnesio, urėdijoje suformuojame dvi priešgaisrines komandas po keturis žmones, turime du profesionalius priešgaisrinius automobilius, nešiojamus motosiurbius ir kitokios įrangos. Taip pat kiekvienas urėdijos miškininkas turi elementarių miško gesinimo priemonių – kastuvų, ugnies užplakėjų.

Prasidėjus karštiems orams, priešgaisrinei apsaugai skiriame daug dėmesio. Be to, organizuojami reidai poilsiavietėse, miškuose. Reiduose šviečiami poilsiautojai, vietiniai gyventojai, kad nenaudotų miškuose atviros ugnies, nedegintų sausos žolės ir panašiai. Vieną kitą nedrausmingą tenka ir nubausti.

Ar šiandien verta diskutuoti dėl antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos efektyvumo? Kokiais faktais ar skaičiais galima būtų pagrįsti, kad ji išties efektyvi? Kas iš esmės pasikeitė nuo to meto, kai iš aukštybių gaisrų žvalgydavosi  žmonės, o ne kameros?

Diskutuoti dėl antžeminės automatinės miško gaisrų sistemos efektyvumo verta ir būtina. Juk jos didžiausias privalumas ir yra tas, kad ją galima iš esmės neribotai tobulinti, pavyzdžiui, gerinant programinę įrangą, įrengiant daugiau detektorių ir panašiai.

Trakų miškų urėdijoje naudojama antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema akivaizdžiai pasiteisino. Turbūt niekas neprieštaraus, kad miško gaisrus gesinti reikia. Tam, kad juos užgesintume laiku, svarbu kuo anksčiau pastebėti. Budėtojai bokštuose – tai jau praeitas etapas. Mažai kas ryžtasi sėdėti metaliniame bokšte tvoskiant karščiui ir įsitempęs visą dieną dairytis į visas puses. O kur dar siūbavimas, didelis aukštis, žaibo pavojai ir taip toliau.

Dabar, įdiegus automatinę sistemą, užtenka vieno operatoriaus, ir jis jau mato visą urėdijos teritoriją, pakankamai laiku ir tiksliai nustato gaisro židinio vietą, gali perduoti duomenis gretimoms urėdijoms. Kol kas didelių nusiskundimų neturėjome, smulkūs trūkumai laiku likviduojami.

Kas liudija, kad rekreacijos pamokų iš Trakų miškų urėdijos galėtų semtis ir kitų regionų miškininkai? Kiek reikia miškininkų pastangų, kad urėdija trauktų lankytojus? Kiek lėšų ir jėgų skiriate rekreaciniams objektams atnaujinti, įrengti? Kokie pažintiniai objektai šį sezoną populiariausi?

Trakų miškų urėdija rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose  įvertinimo apžiūroje aukščiausio (I) rekreacijos intensyvumo lygmens miškų urėdijų grupėje užėmė pirmąją vietą. Tai ir yra didžiausias įvertinimas šioje srityje.

Trakų miškų urėdijos miškai driekiasi labai dėkingoje vietoje: šalia sostinės ir apsupti ežerų, todėl viliojančiai traukia lankytojus ir poilsiautojus.

Turime 44 rekreacinius objektus, tarp kurių yra 4 pažintiniai takai, kuriuose per metus apsilanko tūkstančiai lankytojų, tarp jų ir užsieniečių. Daug ir sutartinai dirbame su regioniniais parkais, todėl ir rezultatų sulaukiame dvigubų. Vien prie Velnio duobės (rekreacinis objektas, kurį įrengėme ir prižiūrime kartu su Aukštadvario regioniniu parku) per metus apsilanko daugiau kaip 50 tūkstančių lankytojų.

Nuolat atnaujiname ir intensyviai prižiūrime objektus, kuriuos suniokoja nedrausmingi lankytojai, o dažnai reikia remontuoti objektą du tris kartus per metus. Ir, žinoma, – kalnai šiukšlių, kurias reikia kuopti bene kasdien.  Dar, deja, didžioji dalis miško poilsiautojų nesupranta, kad miškas yra visų mūsų turtas, ir negalime jo paversti sąvartynu.

Trakų miškų miškų urėdija rekreacinių bei aplinkosauginių objektų priežiūrai ir įrengimui kasmet skiria apie 200  tūkstančių litų.

Kaip jūsų krašte atkuriami ąžuolynai? Kokios medžių rūšys vyrauja urėdijoje? Kaip keičiasi želdinių plotai?

Trakų miškų urėdijos miškuose vyrauja vidutinio derlingumo augavietės, labiausiai tinkančios pušiai ir eglei, todėl dominuoja spygliuočių medynai – pušynai sudaro 58 proc., eglynai – 27 proc. medynų ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai – 7 proc., juodalksnynai – 2 proc., drebulynai – 0,9 proc. medynų ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai, klevai) auga tik 776 ha plote (2,8 proc.).

Derlingesni, sunkesni dirvožemiai dominuoja Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (Jagelonių, Semeliškių girininkijos), todėl ten ir yra daugiausia ąžuolynų bei ąžuolynams veisti tinkamų plotų.

LR aplinkos ministro patvirtintoje Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programoje VĮ Trakų miškų urėdijai yra nustatytos ąžuolynų atkūrimo apimtys. Generalinio miškų urėdo įsakymu  patvirtintos ąžuolynų plotų didinimo užduotys 2013–2014 metams – 62,4 ha. Ąžuolais atkuriamos ne tik ąžuolynų kirtavietės, bet ąžuolui tinkamose augavietėse ir kitų medžių rūšių – drebulynų, eglynų kirtavietės. Suprasdami Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programos svarbą, kasmet ieškome galimybių atkurti kuo daugiau ąžuolynų ne tik tuo būdu, kai ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis, bet ir tam tinkamose augavietėse mišrinant kitas medžių rūšis su ąžuolais.

2013 metais atkurta 15 ha ąžuolynų bei atkurta mišrių kitų medžių rūšių želdinių kartu su ąžuolais – iš viso 18 ha. 2014 metais atkurta 34 ha ąžuolynų. Visi įveisti ąžuolynai aptveriami tvoromis. Plotuose, kuriuose ąžuolas buvo mišrinamas su kitomis medžių rūšimis, ąžuolo sodinukai apsaugomi individualiomis apsaugos priemonėmis. Užtikrinama tinkama ir savalaikė atkurtų ąžuolynų priežiūra. Kasmet įveisiamų ąžuolynų plotai didėja.

Norint atkurti ąžuolynus, reikia turėti reikalingą kiekį sodmenų. Tuo tikslu Jagelonių girininkijoje yra išskirtas 6 ha ploto ąžuolo sėklinis medynas. Jame renkamos gilės, skirtos sodmenų išauginimui. Kasmet surenkama apie vieną toną ąžuolo gilių, kurios išsėjamos Trakų miškų urėdijos medelyne. Išauginti sodmenys panaudojami ne tik Trakų miškų urėdijos valstybiniuose miškuose, bet jais aprūpinami ir privačių miškų savininkai, atkuriantys bei įveisiantys ąžuolynus.

Atlikus praeito vykmečio 2000–2010 metų analizę, medžių rūšių kaita Trakų miškų urėdijoje vertinta teigiamai. Įvertintas urėdijos darbuotojų nuopelnas, kad plynumos yra atkuriamos spygliuočiais ir kietaisiais lapuočiais, medynai laiku išugdomi. Ąžuolynų plotas padidėjo 34 ha. (6 proc.).

Kaip Trakų miškų urėdijai sekasi siekti ekonominių aukštumų? Juk indėlis į valstybės biudžetą – išties nemenkas?

Miškų urėdijos yra gana specifinės įmonės. Urėdijos dirba ne tik pagal valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, bet jos privalo vadovautis ir Miškų įstatymu, kuriame aiškiai išdėstytos urėdijų pareigos ir teisės.

Miškų urėdija kiekvieniems metams turi patvirtintą kirtimo normą. Tai reiškia, kad urėdija per metus gali iškirsti ir parduoti tik tą patvirtintą kiekį medienos. Todėl pagrindiniai būdai didinant įmonės efektyvumą yra racionalesnis medienos sortimentavimas, stengiantis pagaminti kuo kokybiškesnę ir didesnės kainos produkciją, optimizuojant gamybos kaštus, efektyvinant pardavimus, randant naujų nišų, kurios padėtų uždirbti pajamų.

Kaip ir kitos ūkio sritys, miškų ūkis taip pat nukentėjo nuo krizės. 2009 metais smarkiai sumažėjo medienos pardavimo kainos. Prisitaikant prie krizės sąlygų, teko mažinti darbuotojų atlyginimus, investicijas, bet pagrindinius miškininkystės darbus atlikome laiku ir kokybiškai. Pastaraisiais metais vidutinė medienos pardavimo kaina pakilo, ir tai leido urėdijai dirbti pelningai, vėl planuoti investicijas, gerinti infrastruktūrą.

Per pastaruosius trejus metus Trakų miškų urėdija gavo daugiau kaip 56 mln. litų pajamų. Per šiuos metus pelnas siekė 7,41 mln. litų. Urėdija sumokėjo 1,15 mln. pelno mokesčio, 2,45 mln. litų privalomų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti, 4,89 mln. litų privalomų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti, 3,12 mln. litų pelno įmokos į biudžetą. Iš viso Trakų miškų urėdija per trejus metus į valstybės biudžetą sumokėjo 11,61 mln. litų.

Be šių mokesčių, urėdija  moka visus kitus privalomus įmonėms mokesčius (PVM, gyventojų pajamų, ,,Sodros“). Mokesčių našta su kiekvienais metais didėjo, todėl urėdija turėjo optimizuoti visus savo procesus, kad galėtų dirbti pelningai ir didinti miškų vertę.

Kaip didinate biokuro žaliavos pasiūlą? Kokios realizacijos galimybės?

Biokuro kaip prekės paklausa nuolat didėja, todėl biokuro gamyba yra pakankamai perspektyvi veiklos sritis. Miškuose užauga nemažai žaliavos biokurui. Didėjant paklausai, kartu didėja ir pasiūla. Visą biokuro žaliavą parduodame, todėl realizacijos problemų nepatiriame.

2011 m. metais buvo parduota 6885 m3 , 2012 metais – 7615 m3, 2013 metais – 7849 m3, 2014 metais yra sudaryta sutarčių su pirkėjais  9000 m3 kiekiui.

Miško kirtimo atliekas ir nelikvidinę medieną iš jaunuolynų ugdymo kirtimų, skirtą biokuro žaliavai gaminti, Trakų miškų urėdija iki 2014 metų pardavinėjo pusmetiniuose medienos pardavimo aukcionuose. 2014 metais, prasidėjus prekybai per biokuro biržą „BALTPOOL“, VĮ Trakų miškų urėdija yra šios biržos prekybos dalyvė.

Kadangi miškų urėdijos valdomi miškai yra netoli Vilniaus miesto, kur esama didelių biokurą naudojančių katilinių, tai biokuro žaliavos realizacijos galimybės yra labai didelės. Taip pat Trakų rajone esančios Lentvario ir Aukštadvario katilinės naudoja biokurą, o tai dar labiau padidina biokuro paklausą. Tačiau sėkmingam biokuro verslui būtina sąlyga – geras kelių tinklas, kad biokuro ruošos technika ir skiedrovežiai galėtų ir blogesnėmis gamtos sąlygomis privažiuoti.

Kiek jėgų, resursų skiriate urėdijos materialinei bazei, technikai atnaujinti, keliams remontuoti? Kaip modernėja urėdija, kokios inovacijos ateina į jos gyvenimą?

Norint efektyviai dirbti, reikia atnaujinti materialinę bazę, techniką. Urėdija kiekvieniems metams planuoja savo investicijas pagal to laiko prioritetus. Atnaujinome medienos kirtimo, ištraukimo techniką. Senus efektyvius automobilius URAL pakeitėme VOLVO automobiliais.

Šių metų prioritetas yra miško keliai. Miško keliams šiais metais planuojame išleisti beveik milijoną litų.

Dabar jau neįsivaizduojamas darbas be kompiuterio. Jau keleri metai, kai urėdija naudoja ,,Miško skaitos“ programą, kurią pasitelkus galima planuoti ir apskaityti beveik visus miškininkystės, miško ruošos ir prekybos darbus. Prie efektyvesnio urėdijų darbo labai smarkiai prisidėjo įdiegta Apvaliosios  medienos elektroninė prekybos sistema (AMEPS).

,,Verslas ir politika“, 2014 m. rugsėjis, Nr. 9 (58)