Indrė Vainalavičiūtė, lrytas.lt

Viešųjų ryšių ekspertas, „VRP Hill Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus teigė, kad nuspėti, kaip atrodys politinis gyvenimas Lietuvoje artėjančius ketverius metus, ne taip jau sunku.

Po rinkimų dirbti opozicijoje likusio Lietuvos liberalų sąjūdžio surengtoje diskusijoje dalyvavęs svečias pasidalijo kritiškomis įžvalgomis. „Kadangi artimiausius trejus metus Lietuvoje nebus jokių rinkimų, tai visas jūsų darbas bus nuobodus, nesvarbus ir niekam nesuprantamas“, – į liberalus kreipėsi M.Katkus. Anot jo, jau šiandien akivaizdžiai matomos kelios tendencijos ir viena jų yra tai, kad reikia kartų kaitos.

Rinkėjas E.Masiulį pamiršo, liko S.Skvernelis „Turiu puikų bičiulį iš Vidurio Lietuvos kaimo, kurio klausiau, kas laimės rinkimus, už ką jis ketina balsuoti. Metų pradžioje jis sakė, kad balsuos už Eligijų Masiulį, juk reikia naujų veidų, kiek čia tie seniai gali būti. Metų viduryje jis jau nelabai prisiminė, kad sakė balsuosiąs už E.Masiulį: „Ne, Saulius Skvernelis – vienintelė viltis“, – bičiulio žodžius pacitavo viešųjų ryšių specialistas ir patikino, kad šis pavyzdys puikiai atspindi, kaip kito rinkėjų nuostatos liberalų atžvilgiu artėjant rinkimams.

Anot M.Katkaus, žmonės pavargo nuo tų pačių veidų ir tikisi tam tikro modernumo ir naujumo. „Žmonėms atsibodo matyti nekompetenciją, anglų kalbos nemokėjimą ir kitus dalykus. Tai labai ryški tendencija, kuri išgelbėjo jus ir padėjo konservatoriams surinkti maksimalų rinkėjų skaičių.

Ateityje ši tendencija stiprės dar labiau, nes Lietuvoje balsuoti pradeda gausiausia Y karta – 1980–2000 metais gimę žmonės. Ankstesniuose rinkimuose jų balsavo nedaug, bet šis skaičius auga. Karta balsuoti pradeda tada, kai šeimose atsiranda vaikų, tad būtent dabar yra tas laikas, kai šie žmonės pradeda galvoti, ką dabar daryti“, – kalbėjo jis.

„Valstiečių“ lyderis: Ramūnas Karbauskis nieko nebijo. Nerimą kelia klausimas: kas bus? Jaunosios kartos rinkėjų aktyvesnis ėjimas į rinkimus, anot specialisto, neabejotinai naudingas jaunai politinei partijai. „Galime sėdėti opozicijoje, nieko neveikti ir vis tiek pavyks išlaikyti rinkėjų dėmesį, jie sakys: „Gal čia tie liberalai ką nors…“

Kita liberalams labai naudinga tendencija yra kalbėjimas apie vertybinius dalykus. Lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, tam tikro jautrumo ir kitų skirtumo pripažinimo vertybės ir toliau populiarėja“, – įžvalgomis dalijosi M.Katkus ir pateikė pavyzdį, kaip keitėsi gėjų parado aprašymas Lietuvos žiniasklaidoje. „Nuo pasidygėjimo prieš penkerius metus iki „Gėjai – jėga!“.

Bendra liberalėjimo tendencija yra teigiama, bet kita tendencija – neigiama, mat „valstiečiai“ yra visomis prasmėmis neliberalūs. Jų darbas sugalvoti, kaip pagerinti žmogaus gyvenimą iš valstybės perspektyvos, tai daroma nuosekliai, sistemiškai, bet ekonomine prasme liberalizmas dar nebuvo toks nepatrauklus kaip dabar. Vertybine prasme liberalas yra gerai ir būti liberaliam yra „faina“, bet ekonomine prasme liberalizmas išgyvena krizę“, – kalbėjo M.Katkus ir pridūrė, kad tokią tendenciją atskleidė ir tai, kaip viešojoje erdvėje buvo pateikiama informacija apie socialinį modelį.

Anot jo, ateityje mūsų laukia daug ekonominių suvaržymų: „Kiek man tenka bendrauti su verslu, nepamenu nė vienos valdžios, kad verslas būtų toks persigandęs, nes visi įtaria, kad turbūt R.Karbauskis nejuokauja, ir visiems nerimą kelia klausimas, kad dabar bus.“

M.Katkus pabrėžė, kad šiuo metu liberalams būti opozicijoje yra itin palankus metas, tačiau reikia kompetencijos: „Pirmiausia ekonominės kompetencijos, reikia surasti tam tikras nuskriaustas grupes, kurių bus tiek versle, tiek tarp žmonių, kurie nori uždirbti patys. Nors tokių žmonių balsą girdėti šiandien nėra madinga, juos reikia telkti.“