Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?


 Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS

Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną?

Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti…  

Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: „išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio. Įgyvendindami kompleksinę valstybės valdymo reformą, siūlysime sujungti kai kurias ministerijas“, tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimo plane to neliko. Tai logiška ir suprantama, nes rimtų argumentų dėl perkėlimo nėra.

Tai gal žmonės būriais plūsta į šią ministeriją?

Aiškinimas, kad Žemės ūkio ministerija bus lengviau pasiekiama žemdirbiams – perdėtas, nes ją per 2016 metus aplankė 400 asmenų, iš jų vos 43 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai.

Žemės ūkio ministerijai reziduojant Kaune, norėdami išspręsti savo klausimus, jie turės papildomai kitą dieną vykti į Vilnių.

Teiginiai, kad Kaune įsikūrusios žemės ūkio mokymo įstaigos (ne mokslo), kad ten žemdirbių savivalda, kad tai regioninė plėtra – tikrai nerimti.

Priėmimuose Vyriausybėje apsilankė 76 asmenys, iš kurių tik 18 ūkininkų. Kiti – sodininkų bendrijų, miestų gyventojai. Per 2017 metus apsilankiusiųjų skaičius dar sumažėjo – tik 374 asmenys ir daugiausiai iš Vilniaus miesto ir rajono – net 57,6 proc., kai tuo tarpu iš Kauno miesto ir rajono – tik 6,9 proc.

Likusioji dalis – iš kitų miestų ir rajonų. Tačiau nereikia pamiršti, kad atvykusieji su rūpimais klausimais aplanko ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir kitas, ne tik su žemės ūkiu susietas valstybines institucijas.

Tai gal taip Vyriausybė bando spręsti regionines problemas ir kurti darbo vietas?

Regioninė plėtra – tai socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų sumažinimas. Šiuo atžvilgiu Kauno regionas tikrai nėra blogiausias, gal net priešingai. Be to, ministerija – ne gamybinė struktūra ir ji naujų darbo vietų kūrimosi negeneruoja.

 Galbūt sėkmingesnei regionų plėtrai reikėtų sutelkti dėmesį į žemės ūkio valdymo struktūros tobulinimą rajonų žemės ūkio skyriuose.

Žemės ūkio politiką formuoja ne mokymo ar savivaldos organizacijos, bet Žemės ūkio ministerija kartu su Vyriausybe ir Seimu.

 Žemdirbių savivalda tame procese dalyvauja kaip privalomas socialinis partneris, atstovaudamas ją išrinkusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai ne kasdieniniai darbai ir tai spręsti Vilniuje žymiai parankiau ir racionaliau, nes šiuose procesuose dalyvauja kitų žinybų vadovai, specialistai.

Kokias blogiausias pasekmes prognozuojate?

Ministras ministerijoje būtų labai retas svečias, kaip ir viceministrai bei departamentų direktoriai, skyrių vedėjai ir kt. Didesnę darbo laiko dalį jie praleistų traukiniuose. O nuostolius dėl laiko, sugaišto kelionėse ir nepadarytų darbų, apskaičiuoti neįmanoma. Jie būtų didžiuliai.

Reikia nepamiršti, kad sostinėse, o ne kur nors kitur, reziduoja valstybės valdymo administraciniai centrai, parlamentai, kadangi sostinė – svarbiausias valstybės miestas. Ar jau Lietuvos žemdirbiai nebeverti turėti savo atstovybės sostinėje? Ar tai žemdirbių nežeidžia?

Visose Europos Sąjungos šalyse (išskyrus Maltos Respubliką) žemės ūkio ministerijos įsikūrusios sostinėse. Mūsų šalies mėginimas elgtis kitaip – blogas pavyzdys

Jei planai perkelti ministeriją būtų įgyvendinti iki galo, tai iš esmės paralyžiuotų ministerijos darbą, valdymą, visą vadybą. Susiformuotų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, neefektyvi, išbalansuota, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų (Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės) žemės ūkio valdymo sistema.

Tačiau juk kalbama kitaip: viskas daroma, kad tik ūkininkui būtų geriau…

Perkėlus ministeriją, būtų įgyvendinta viena iš biurokratų svajonių – atidėti sprendimų priėmimą, dieną užpildyti kelionėmis. Todėl iškelta į Kauną ir tapusi jo „pelene“, ministerija tikrai nepradės dirbti geriau.

Susidarytų dideli nepatogumai ir papildomos išlaidos rajonams, nes jų vadovai, specialistai vyksta į Vilnių viena transporto priemone ir aplanko ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir kitas valdžios institucijas, Seimą, Vyriausybę. Todėl kas kita ministerijas sukelti į vieną valdžios administracinį pastatą Vilniuje.

.Vilniuje įsikūrusios ir kitos žemės ūkio įstaigos: Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kt., kurios ir tarpusavyje, ir su ministerija bei kitomis valstybinėmis institucijomis labai tampriai sąveikauja. Žmonių patogumui jos visos turi regioninius padalinius, kuriuose ir sprendžiami jiems rūpimi klausimai.

Be to, į ministeriją gan dažnai atvyksta ir užsienio delegacijos. Atsirastų papildomos problemos. O konkrečių sprendimų reikia čia ir dabar.

Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA

Parašykite komentarą

Top