Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Lietuva – ne Jungtinės Valstijos, kurių prezidento rinkimų kampanija ryški, spalvinga ir matoma ne vien pačioje Amerikoje, ją stebi visas pasaulis. Lietuvoje lygiai po dviejų mėnesių įvyksiantys Seimo rinkimai, atrodo, neįdomūs ne tik rinkėjams, bet ir patiems politikams. Visi vasaroja.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas dėl „Judex“ produkcijos, ir prekybos poveikiu, kuriame figūruoja Seimo narys Petras Gražulis, o įtarimai jau pareikšti Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui

Miliui, taip pat neprivertė politikų parodyti dėmesio.
Tiesa, premjeras su žemės ūkio ministre apsižodžiavo, kuriam labiau rūpi, ką daryti su J. Miliumi, o sveikatos apsaugos ministras „Facebook“ paskyroje piktinosi tarnybos vadovu.

Apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras „Savaitėje“.

– Jūs esate suskaičiavęs, kad socialdemokratai nuo 2014 m. balandžio iki 2016 m. liepos prarado nuo 27,5 proc. rinkėjų iki 14,2 proc. Bet panašu, kad jiems tai visiškai nerūpi?

– Iš tiesų keistas štilis. Partija, kuri nukrito taip ženkliai, turėtų dėti visas pastangas, vos ne kiekvieną minutę, kiekvieną dieną skirti, kad būtų atkurtas pasitikėjimas partija. Akivaizdu, ką partija bedarė, […] vis dėlto žmonės sukasi nuo partijos. Tai turėjo kelti nepaprastą susirūpinimą.

– Socialdemokratai nėra vieninteliai, kurie per daug nereaguoja…

– Žinote, peršasi tokia mintis, kad verkiančių po šių rinkimų nebus. Pagrindinės partijos – socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, valstiečiai ir žalieji, liberalai ir net „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija – žino, kad į Seimą jie pateks. Vadinasi, pragyvenimo šaltinis neprarastas. Kaip atrodys ten viduje, nebeturi reikšmės, nes esminė varomoji jėga, pagrindiniai žmonės lieka tie patys.

– Išeitų, kad tie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimai ir tie trys asmenys, kurie dabar yra patekę į STT rankas, – Eligijus Masiulis, Petras Gražulis ir Vytautas Gapšys – neveikia žmonių, jiems tas pats?

– Esminis dalykas su kuo žmonės Lietuvoje susitaikė – nieko nepakeisi. Jie patys neprisideda prie to pakeitimo. Kad kažką rinktum, reikia turėti bent kažkokį suvokimą, elementarų valstybės sandaros suvokimą ir partijų pažinimą. Lietuvoje dar to nėra.

Buvo didžiulė viltis dedama į liberalų sąjūdį, deja, tai buvo miražas. Ir vėl žmonės pasakė: „o ką aš sakiau, švogerizmas išplitęs, politinė korupcija egzistuoja“.

Tas pasimetimas rodomas ne tik nežinojimu, už ką balsuoti, bet ir emigracija, kuri niekaip nesustoja. Emigrantą, žmogų, kuris mąsto palikti Lietuvą, jaudina du dalykai – gerovė ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas tais, kurie tą gerovę siūlo. Abiem atvejais, matyt, to nėra, todėl turime nesustabdomą emigraciją.

Tas pats „Judex“… Viskas užpildyta giminėmis, tetomis, broliais, seserimis, buvusiomis ir esamomis žmonomis. Emigruoja ypač jaunimas, kuris bėga iš kaimo, nes žino, kad jis negalės ten gauti darbo, nes ten jau sėdi teta, kuri apskritai neturi jokios kompetencijos.

– Kalbate apie emigraciją, bedarbystę, kitaip sakant, apie darbo rinką, apie darbo rinkos priartinimą prie europietiškų standartų, darbo vietų kūrimą. Turėtume kalbėti apie švietimo ir mokesčių sistemą. Daugybė yra Lietuvoje problemų, bet, kai iki rinkimų liko du mėnesiai, negirdime partijų apie tai kalbant. Girdime apie kažkokius skandalus, susijusius su konkrečiais asmenimis tose partijose.

Dar girdėjome, kad išeidami atostogauti jie garsiai kalbėjo apie minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, tuo atveju, jeigu juos išrinksi, suprask. Bet apie jų programas mes kaip tik ir nekalbame, jų nėra.

– Čia reikalinga be galo aktyvi rinkimų kampanija, kur pateikiamos tai partijai svarbiausios užduotys. Jos turi matytis ant kiekvieno stulpo, televizijose.

Aš nežinau, gal jie pinigų neturi? Ar čia tokia politinė kultūra – dabar vasara, tai mes nusispjaunam į valstybę, į savo partiją, mums nesvarbu, mes pagulėsime pliaže. Paskui grįšime, likus vienam mėnesiui ir pradėsime vienas per kitą šaukti.

– Ar per tą likusį laiką jie suspės ką nors rinkėjui pasakyti, kas ateitų iki rinkėjo?

– Turėtų įvykti stebuklas. Kiekvienoje partijoje turėtų įvykti stebuklas, nes įdirbis per mažas.

– O kaip vertinate tą faktą, kad dviejų partijų pirmininkai apskritai nedalyvaus rinkimuose į Seimą, vienos – negali dalyvauti, nes jam tas uždrausta, kitas – rado labiau blizgantį už save? Tik dviejų partijų pirmininkai patys ves savo partijas į rinkimus.

– Manau, kad tai peiktinas, neatleistinas dalykas. Manau, kad tai afera. Tiesiai šviesiai, du žmonės – Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis – paprasčiausiai nusispjovė į savo partiją ir savo rinkėjus.

Šiuo atveju garbingai atrodo Tėvynės Sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Taip turėtų būti, bet matome, ką reiškia partijos, kurios neturi jokios ideologijos, kur svarbiausia yra vieta, pragyvenimo šaltinis, visa kita yra butaforija. Tai yra neatleistini dalykai. Tai menka.