Algimantas KIRKUTIS,

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, profesorius, habil. dr.

Šiandien ypač svarbu, kad kvalifikuoti, sukaupę didelės patirties žmonės ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.

Aktyvių brandaus amžiaus žmonių sveikatos ir darbingumo palaikymo problema nusipelno ypatingo dėmesio. Būtų labai naudinga šioje srityje turėti aiškią valstybinę strateginę politiką, konkretų planą su išryškintomis prioritetinėmis kryptimis.

                           Ką mums reiškia visuomenės branda?

Labai skaudu matyti, kai užsienio kompanijų viliojami gerais uždarbiais ir socialinėmis garantijomis, šalį palieka jauni, gabūs ir išsilavinę žmones. Pokyčiai, įvykę Lietuvoje per pastaruosius keliolika metų, lėmė ryškų kvalifikuotos darbo jėgos resursų trūkumą. Mažėjantys studentų, moksleivių ir gimstančių vaikų skaičiai byloja apie tai, kad situacija šalyje ateityje tik blogės.

Kita labai ryški demografinė tendencija  –  vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas. Šiuo metu vyresni negu 60 metų žmones jau sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos gyventojų. Nors kol kas, lyginant Lietuvą pagal šį rodiklį su šalimis ES senbuvėmis, mes neatrodome tragiškai, tačiau neramina dinamika, su kuria ryškėja tokia tendencija.

Statistikos departamentas pateikia duomenis, iš kurių matosi, kad  nuo 1959 metų vyresnių kaip 60 metų žmonių  skaičius  Lietuvoje padvigubėjo. Vertinant šį rodiklį santykinai su nykstančia jaunų žmonių skaičiaus dinamika, jis atrodo dar grėsmingiau. Taip sparčiai augant pensinio ir mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiams, tenka sunerimti – kas uždirbs lėšas, reikalingas valstybei pensininkų armijai išlaikyti?

Antra vertus, visuomenės branda nėra blogas rodiklis. Čia galima įžvelgti ir pliusų. Vyresnio amžiaus žmonės  per savo karjerą yra sukaupę daug svarbių žinių,  didelės darbinės veiklos ir gyvenimo patirties. Aktyviai gyvenantys ir dirbantys brandaus amžiaus žmonės yra puikus užkrečiantis pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia saugoti bei nuolat rūpintis savo ir vaikų sveikata. Tai geras katalizatorius, siekiant sveikesnės visuomenės mūsų šalyje.

Būdami ilgiau sveiki ir darbingi, brandesni žmonės yra potencialus šalies darbo jėgos rezervas. Šiuo metu darbo rinkoje yra užimti tik mažiau negu pusė visų sulaukusių nuo 55 iki 65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Ypač svarbu, kad ilgiau išliktų sveiki ir darbingi kvalifikuoti, sukaupę didelės patirties žmonės. Dabartinė mūsų šalies vadovybė vis aiškiau supranta, kaip svarbu ilgiau išlaikyti brandžius žmones darbinėje rinkoje ir efektyviau panaudoti jų sukauptas žinias bei patirtį visuomenės labui.

Trečia, ryškiai krentanti į akis demografinė tendencija – augantis  vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, ypač lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Šios tendencijos priežasčių reikia ieškoti visuomenėje įsiviešpatavusiame nesveikame gyvenimo būde ir klaidingoje nuomonėje, kad medicinos paslaugos gali išspręsti visas sveikatos problemas. Orientuota į ligų ir patologinių būsenų valdymą šalies sveikatos apsaugos sistema nepajėgia susidoroti su jai iškeltais sveikatos apsaugos uždaviniais.

Mūsų šalyje vis daugiau žmonių suvokia, kad sveikas gyvenimo būdas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti darbingo, naudingo visuomenei gyvenimo trukmę. Išvystytų Vakarų šalių vyriausybės ir politikai jau suprato, kad investavimas į žmonių sveikatos išteklių didinimą – labai pelninga valstybinių investicijų sritis. Apie tai vis garsiau byloja Jungtinių Tautų,  Europos  Sąjungos ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos direktyviniai dokumentai.

Brandaus amžiaus žmonių darbingumą gali padidinti sveika gyvensena

Tam, kad akivaizdžiau pailiustruotume galimybę, kaip pasitelkus sveiką gyvenseną galima efektyviai padidinti visuomenės sveikos ir darbingos brandos potencialą, pateiksiu originalų grafinį pavyzdį.

Lietuvos Sveikatos programoje 2012 –2020 m. keliami trys pagrindiniai tikslai: 1) gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas; 2) sveikatos stiprinimas ir sergamumo mažinimas; 3) gyvenimo kokybės ir darbingumo gerinimas. Grafiniu būdu atidėkime horizontalioje koordinačių ašyje numanomą vidutinę gyvenimo trukmę metais. Vertikalioje ašyje – numanomą sergamumo lygį, išreikštą procentais. Tada menama sveikatingumo kreivė apibrėš plotą, kurį abstrakčiai galima prilyginti visuomenės gyvenimo kokybei ir darbingumui.

Gerai žinome, kad gyventojų sveikatingumas ir darbingumas ilgai išlieka gana geras. Tik sulaukus tam tikro kritinio amžiaus, gyvybinės jėgos pradeda silpnėti, paskatindamos sergamumo augimą. Grafike tai atspindi sveikatingumo kreivė, kuri, pasiekusi tam tikrą ribą, vadinamą  kritiniu ligų atsiradimo tašku, pradeda  pastebimai leistis žemyn, atspindėdama sparčiai augantį sergamumą. Tik dėl medikų pasiaukojančio darbo ir išvystytų medicininių paslaugų teikimo sistemos pavyksta nuslopinti ligų simptomus ir prailginti piliečių gyvenimo trukmę. Grafike šis procesas atspindimas kreivės kritimo kampo mažėjimu, gyvenimo trukmės prailgėjimu ir nedidelio ribojamo ploto (gyvenimo kokybės ir darbingumo) padidėjimu.

Yra gerai žinoma, kad atsisakius žalingų įpročių, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, laiku profilaktiškai pasitikrinus sveikatą, galima ženkliai pagerinti savo sveikatą ir darbingumą. Dabar pamėginkime įsivaizduoti, kas darytųsi su sveikatingumo kreive, jeigu mums pavyktų, pasitelkus sveiką gyvenseną, gyvenimo trukmės skalėje kritinį ligų atsiradimo tašką pastūmėti į dešiniąją pusę. Tada šalia gyvenimo trukmės pailgėjimo pastebėsime ir ženklų gyvenimo kreivės ribojamo ploto – gyvenimo kokybės ir darbingumo padidėjimą. O laiku panaudojus ir efektyvias medicinos paslaugas, pavyktų reikšmingai prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę.

Padidinus fizinį aktyvumą, pagerinus mitybos sąlygas, sumažinus  psichoemocinio streso lygį bei pritaikius kitas sveikos gyvensenos metodikas, galima be brangių medicinos paslaugų ženkliai sąlygoti visuomenės gyvenimo kokybę ir darbingumo lygį. Ypač tai svarbu realizuoti brandaus amžiaus žmonių visuomenės grupėje, nes tai leistų greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis pasiekti didesnį efektą gerinant visos visuomenės sveikatą.

Čia panaudotos lėšos per trumpesnį laiką suteiktų didesnės ir apčiuopiamesnės naudos visuomenei. Objektyvaus visuomenės sveikatos pagerėjimo mūsų šalyje  galima būtų tikėtis net per vieną politinių jėgų valdymo kadenciją. Labai svarbu blaiviai ir kritiškai įvertinti susidariusią socialinio gyvenimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose situaciją, nustatyti ministerijų veiklos prioritetines sritis, kuriose galima efektyviai panaudoti valstybės skiriamas lėšas tam, kad pagerėtų brandaus amžiaus žmonių sveikatos lygis ir prailgėtų  jų darbingo amžiaus trukmė.

Kodėl tai naudinga valstybei

Kodėl naudinga stiprinti brandaus amžiaus žmonių sveikatą ir skatinti  jų darbingumą? Tokia veikla, be bendro visuomenės sveikatos lygio gerinimo, turi tam tikrų gretutinių efektų. Ji didina nacionalinės darbo jėgos potencialą. Sąmoningai plečiamas mokesčių mokėtojų ratas didina valstybės pajamas ir mažina SODROS įsiskolinimą, be to, tai mažina išlaidų, skiriamų medicinos paslaugoms. Brandžių žmonių sveikatos lygio gerinimo skatinimas yra puikus motyvacinis pavyzdys jauniems  žmonėms skirti didesnį dėmesį savo ir savo vaikų sveikam gyvenimo būdui.

Puikus tokio mąstysenos racionalumo pavyzdys – kai lėktuve ištikus nelaimei, palydovė rekomenduoja pirmiausia užsidėti deguonies kaukę kūdikio motinai ir tik po to vaikui, nes tik gyva motina gali padėti savo kūdikiui. Panašiai ir su visuomenės sveikata. Tik sveika brandi visuomenė gali išugdyti sveiką jaunąją kartą.

Vertinant dabartinę šalies geopolitinę situaciją, susiklosčiusius demografinius ir socialinius procesus, tenka pastebėti, kad  aktyvių brandaus amžiaus žmonių visuomenės dalies sveikata ir darbingumo palaikymo problema nusipelno ypatingo dėmesio. Todėl ES Parlamente šiai problematikai yra skiriamas vis rimtesnis dėmesys ir jau yra numatyta svari ES finansinė parama. Be to, tokio pobūdžio veikla atitinka ir  JT bei PSO naujausias direktyvas. Ji yra labai gerai suderinama su socialdemokratijos ideologija ir yra paranki dabartiniai valdančiajai politinei jėgai šalyje.

Reikėtų aiškaus strateginio plano

Ką reikėtų  daryti, kad pasiektume apčiuopiamų rezultatų šioje srityje?

Būtų labai naudinga turėti aiškią valstybinę strateginę politiką su išryškintomis prioritetinėmis kryptimis. Pavyzdžiui: kelti motyvacijos lygį žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikais (sveikatos  draudimo sistemos tobulinimas); organizuoti priemones, padedančias piliečiams kuo ilgiau išlikti sveikais (sudaryti lengvatines sąlygas visiems dirbantiems brandaus amžiaus žmonėms pasitikrinti savo sveikatą, lengviau pasinaudoti kurortinės-sanatorinės sistemos paslaugomis ir kt.).

Pavyzdinę valstybinę programą vyresnių žmonių sveikatai gerinti vykdo Olandijos vyriausybė. Pagyvenusių žmonių sveikatai gerinti olandai parengė valstybinį prioritetinių prevencijos veiksmų planą. Jie apskaičiavo, kad prevencija valstybei  kainuoja pigiau nei gydymas. Jų duomenimis, apie 5–9 proc. sveikatos priežiūros išlaidų patiriama dėl nesveikos gyvensenos, antsvorio ir padidėjusio kraujospūdžio.

Reikalingas realus valstybės remiamas planas. Akivaizdu, kad be plataus visų valstybinių sektorių palaikymo tokios programos parengimas neįmanomas.  Labai svarbus efektyvus bendradarbiavimas tarp LR Sveikatos apsaugos ir  LR Socialinės apsaugos ir darbo bei kitų ministerijų, Valstybinio ir visuomeninio sektoriaus, t. y. šioje srityje aktyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurioms atstovauja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, savitarpio supratimas ir palaikymas.

Tad šiandien ypač aktualu, kad brandžiam žmogui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos rūpintis savo sveikata ir suformuota aiški motyvacija aktyviai dalyvauti socialiniame šalies gyvenime, kuo ilgiau pasiliekant darbo rinkoje.

,,Verslas ir politika“, 2013 m. lapkritis/gruodis, Nr. 11/12 (48/49)