Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Apie Povilo Gylio lojalumą ir Sauliaus Skvernelio įžvalgas

Apie Povilo Gylio lojalumą ir Sauliaus Skvernelio įžvalgas

Apžvalgininko pastabos

S. Skvernelis P. Gylio paskyrimą į Vidaus reikalų ministro postą pavadino spjūviu teisėsaugai. Šiuos vidaus reikalų ministro žodžius citavo kone visa žiniasklaida. Nuotr. iš VRM.
S. Skvernelis P. Gylio paskyrimą į vidaus reikalų ministro postą pavadino spjūviu teisėsaugai. Šiuos vidaus reikalų ministro žodžius citavo kone visa žiniasklaida. Nuotr. iš VRM.

Gintautas KNIUKŠTA

Spjūvis teisėsaugai –šiuos vidaus reikalų ministro Sauliaus  Skvernelio žodžius citavo kone visa  žiniasklaida. Praleidęs progą patylėti apie savo lojalumą Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (bent iki kandidatų į Seimą registravimo pradžios), Saulius Skvernelis bent taip bandė atsigriebti už prarastą postą. Tačiau politikoje žaidimo taisyklės griežtos: nėra valdančioje koalicijoje tavo partijos – nėra ir tavęs.

Ir tie S. Skvernelio juokeliai visai nejuokingi. Girdi, geriau jau ministre būtų iš Lietuvos pabėgusi N. Venckienė, o ne P. Gylys. O ką pats S. Skvernelis padarė, kad N. Venckienė sugrįžtų į Lietuvą, ir būtų galutinai padėtas taškas Garliavos pedofilijos skandalo byloje?

Į neregėtas populiarumo aukštumas iškilęs po „Igorio operacijos“, dabar jis turės gerokai padirbėti, kad įrodytų visuomenei, ką geba nebūdamas ministru. Būdų yra įvairiausių, pavyzdžiui, sumokėti už sraigtasparnio kurą, kurį šis išdegino ieškodamas Igorio virš Vilniaus namų stogų arba išeinant atleisti generalinį policijos komisarą, kad šis pagaliau prisiimtų atsakomomybę už „Igorio paleidimo operaciją.“

Iš tikrųjų – kas vyksta šioje sistemoje, jei nusikaltėlis gali pabėgti iš policijos automobilio ir dar pasiimti automatą? Ar čia ne teisėsaugos spjūvis pačiai teisėsaugai ir, žinoma, visuomenei? O ką jau kalbėti apie teisėsaugos spjūvį prieš 2012 metų Seimo rinkimus, kai vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje visuomenė buvo suskirstyta į dvi stovyklas.

Iki šiol neaišku, kodėl žuvo nekalti žmonės, kodėl tuometis teisingumo ministras, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius viešai prisipažino, kad važiavo už vieno iš skandalo dalyvio keturračio paskos. A. Ūsas žuvo lauko keliuke, nesuvaldęs savo keturračio ir juo įlėkęs į tvenkinį.

Prisiminkime, ką teisme sakė J. Furmanavičiaus sesuo, kuri apgaileistavo, kad Kauno žudynių užsakovai ir organizatoriai kuo ramiausiai laisvai vaikšto gatvėmis. Ką tuomet darė Povilas Gylys? Jis tiesiog atvirai kritikavo teisėsaugą, kad ši negali atverti šio pūlinio.

P. Gylio kompetencija ir darbštumu neverta abejoti. P. Gylys įrodė lojalumą valstybei savo darbais. Nepriklausomybės pradžioje dirbdamas užsienio reikalų ministru, jis anuomet ne kartą viešai kritikavo tuometės valdžios netinkamus sprendimus ir vėliau atsiribojo nuo partijos, delegavusios jį į šį postą.

Todėl gal kiek keistokai skamba premjero pasakyti žodžiai, kad „tvarkečiai“ geriau būtų pasiūlę bent šešis kandidatus į šį postą. Kas jau kas, bet socialdemokratai tikrai puikiai pažįsta P. Gylį ne tik kaip patyrusį politiką, bet ir kaip žinomą šalies ekonomistą.

Dabar palaukime, ką apie kandidatą į šį postą pasakys šalies vadovė, kuri taip pat neturėjo aiškios pozicijos Garliavos skandalo byloje. Premjeras sako, kad šalies ekonomika gerėja, bet žmonės nepatenkinti, nes kaltas blogas psichologinis klimatas. Bet juk žuvis genda nuo galvos. Kiek per šiuos pastaruosius metus skandalų skandalėlių sukurpė ši valdančioji koalicija, kiek kartų visuomenę kiršino opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai?

Mokytojų, žemdirbių streikai… Ar visa tai nerodo, kad šias sritis kuruoja politikai, net nebandantys ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos. Verkti norisi, kai valdžios vyrai teigia, jog gyvulininkystė yra šalies žemės ūkio prioritetas, o švietimo ir mokslo ministrė sako, kad ji neplėš bankų, kad padidėtų mokytojų atlyginimai.

Ką į tai atsakytų premjeras, kurio populiarumo reitingai nenumaldomai krenta? Kovą, lyginant su vasariu, 8 proc. punktais išaugo gyventojų dalis, kurie palankiai vertino G. Landsbergį (34 proc. – palankiai, 46 proc. – nepalankiai), 6 proc. punktais – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui R. Karbauskui (56 proc. pasitiki, 22 proc. – nepasititiki), Europos Parlamento nariui A. Guogai (55 proc. pasitiki, 23 proc. – nepasitiki).

A. Guoga gali tapti didele politine rakštimi premjerui A. Butkevičiui, jei nuspręstų kandidatuoti Vilkaviškio apygardoje. Vilkaviškiečiai taip pat nori permainų – ne tik girdėti, kad BVP auga, o žmonių gyvenimas negerėja. Reitingų lentelėje, kurią per ELTĄ paskelbė „Baltijos tyrimai“, R. Karbauskis kovą užėmė penktą, A. Guogą – šeštą, N. Puteikis – tryliktą, G. Lansbergis –  septynioliktą vietas.

Tai turėtų būti rimtas signalas konsevatoriams, kad jų buvęs eilinis partijos narys Naglis Puteikis stiprokai lenkia dabartinį jų partijos lyderį Gabrielių Landsbergį.

Ką Lietuvos žmonėms suteiks nauja savaitė? Geriausia, žinoma, būtų, kad pildytųsi premjero žodžiai ir gerėtų šalies psichologinis klimatas. P. Gylys čia niekuo dėtas. Jis aiškiai pasakė, kad „revoliucijų“ Vidaus reikalų ministerijoje nebus, o apie konkrečius darbus kalbės tik pradėjęs vidaus reikalų ministro pareigas.

Parašykite komentarą

Top