Vis didesnį susirūpinimą kelia nedžiuginančios tendencijos – nelegalus augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai ir naudojimas.

  Kokiais rūpesčiais gyvena augalų apsaugos kontrolieriai, kokios problemos, tendencijos ir naujovės ryškėja šiame žemės ūkio bare, atskleidė ,,Verslo ir politikos“ pašnekovas Evaldas Zigmas ČIJAUSKAS – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius. Ši tarnyba pastaruoju metu vis aktyviau plečia savo tarptautinių projektų spektrą, o  2013 metus pasitinka su naujais iššūkiais.

    Kuo šiandien gali pasidžiaugti Augalininkystės tarnyba?

Norime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus specialistai aktyviai dalyvavo tarptautiniuose projektuose. Jie ne tik dalijosi sukauptomis profesinėmis žiniomis, bet ir stiprino savo specialiuosius bei administracinius gebėjimus. 2012 metais kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba buvo tęsiamas projektas „Pagalba Moldovai normų ir standartų diegimui augalinių produktų srityje“ ir „Parama Kosovo Maisto ir veterinarijos agentūrai“. Abiejuose projektuose Lietuva dalyvauja kaip jaunesnysis partneris.

Tarnyba kartu su partneriais iš Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos 2012 metais laimėjo Dvynių projektą Ukrainoje „Pagalba Ukrainai priartinant fitosanitarijos teisinę bazę ir fitosanitarinių reikalavimų įgyvendinimą prie europinių standartų“.

Ši Tarnyba ir toliau rūpinasi vieningos šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės sistemos diegimu. Parengta ir patvirtinta Šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės mokymų programa,  kuria vadovaujantis jau apmokyta apie 40 tarnybos teritorinių padalinių specialistų. Kiek anksčiau buvo parengta ir patvirtinta prekiautojams šviežiais vaisiais ir daržovėmis skirta mokymo programa, informuojanti apie šiems produktams taikomų prekybos standartų diegimą.

Tarnyba bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras bendromis pastangomis kuria Fitosanitarinio registro informacinę sistemą. Jau sukurti fitosanitarinių sertifikatų ir subjektų registravimo moduliai, kurie šiuo metu yra tobulinami. Vienas iš siekiamų tikslų – teikti administracines paslaugas elektroniniu būdu ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą, kurio esmė – procedūras ir formalumus atlikti pasitelkiant elektronines priemones.

    Kokių augalų apsaugos problemų iškyla pastaruoju metu, kokių klaidų neišvengia žemdirbiai?

Pastaruoju metu vis didesnį susirūpinimą kelia ryškėjančios nelegalaus augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo atvejų tendencijos. Tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos muitine, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais socialiniais partneriais, kitų valstybių kontroliuojančiomis institucijomis, griežtina į Lietuvą įvežamų ir naudojamų augalų apsaugos produktų kontrolę, siekdama, kad būtų užkirstas kelias Lietuvoje neregistruotiems produktams, kurie dažniausiai yra falsifikuoti, nekokybiški, turintys pavojingų priemaišų, keliantys tiesioginį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Žemdirbiai daro didžiausią klaidą, jei sąmoningai perka ir naudoja nelegalius augalų apsaugos produktus.

 Ar augalų apsaugos priemonių naudojama vis daugiau? Kokios ryškėja tendencijos? Kokių naujovių atsiranda augalų apsaugos srityje?

Galutinių duomenų apie 2012 metais Lietuvoje parduotus augalų apsaugos produktų kiekius dar neturime, tačiau preliminariai būtų galima teigti, kad augalų apsaugos produktų sunaudojimo tendencijos išlieka panašios kaip ir praėjusiais metais.

Iš būsimų naujovių turbūt labiausiai akcentuotinos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 patvirtinto Augalų apsaugos plano nuostatos. Augalų apsaugos planas į Lietuvos nacionalinę teisę perkelia 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, reikalavimus. Augalų apsaugos plano paskirtis – nustatyti tausų, racionalų, saugų ir atsakingą augalų apsaugos produktų naudojimą.

Plano tikslas – skatinti tikslingą ir ekonomiškai efektyvų augalų apsaugos produktų naudojimą, užtikrinti maisto produktų saugą, subalansuotą žemės ūkio vystymąsi, apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos, gerinti visuomenės švietimą ir informavimą tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo klausimais, užtikrinti augalų apsaugos produktų naudotojų, platintojų ir augalų apsaugos konsultantų švietimą ir mokymą, skatinti integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolės taikymą ir necheminių medžiagų naudojimą.

Kaip galite pakomentuoti naująjį Trąšų įstatymą?

Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4262)  buvo priimtas siekiant nustatyti nacionalinius trąšų ir tręšiamųjų produktų tvarkymo reikalavimus. Iki šiol Lietuvos rinkai tiekiamos ir naudojamos trąšos ir tręšiamieji produktai buvo traktuojami kaip eilinės prekės, neatsižvelgiant į tai, kad žemės ūkyje naudojamos trąšos turi tiesioginės įtakos maisto grandinės kokybei ir saugai.

Trąšų įstatymo paskirtis yra dvejopa:

– apsaugoti trąšų naudotojus nuo netinkamos kokybės trąšų, kurios gali būti pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

– nustatyti bendrus reikalavimus trąšas gaminantiems, įvežantiems, maišantiems jų mišinius, pakuojantiems, laikantiems, platinantiems bei naudojantiems ūkio subjektams.

Naudojant nekokybiškas trąšas didinamas aplinkos užterštumas, kyla pavojus žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Todėl daugelyje kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos Sąjungos šalių (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose) yra priimti nacionaliniai trąšų įstatymai, organizuojama ir vykdoma trąšų priežiūra, įsteigti trąšų registrai – registruojamos tik kokybiškos vidaus rinkai tiekiamos trąšos. Trąšų kokybė tiriama akredituotose laboratorijose. Trąšų naudotojai įspėjami dėl nekokybiškų trąšų ir jų kenksmingumo aplinkai ir t. t.

Trąšų įstatymas priimtas 2012 m. birželio 29 d. ir įsigalios nuo 2013 m. gegužės 1 d. Šis laikotarpis būtinas konsultacijoms su trąšų tiekėjais rinkai, mokslininkais bei kitų šalių kompetentingomis įstaigomis, rengiant įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus, steigiant valstybinį trąšų registrą, nustatant minimalius reikalavimus tiekiamoms rinkai trąšoms ir tręšiamiesiems produktams, ruošiant trąšų rinkos ir naudojimo priežiūros procedūras. Įstatymą įgyvendinamuosiuose teisės aktuose Žemės ūkio ministerijai siūlome nustatyti pereinamuosius laikotarpius trąšų tiekėjams –  rinkai pasirengti, trąšų registravimui arba išparduoti produktus, kurių tiekėjai apsispręs neregistruoti.

Siekiant gauti teisingų trąšų sunaudojimo duomenų, numatoma nustatyti prievolę teikti duomenis apie sunaudotas ūkyje trąšas visiems ūkio subjektams, deklaruojantiems pasėlius; pakeisti dabar galiojančias trąšų apskaitos formas. Mažinant administracinę naštą verslui ir kontroliuojančių institucijų skaičių, vykdyti trąšų rinkos priežiūrą nuo gamybos ar trąšų įvežimo į šalį iki jų sunaudojimo įgaliota viena institucija – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Duomenis apie Lietuvos rinkai tiekiamas trąšas ir tręšiamuosius produktus rinks būtent ši tarnyba, suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.  Tuo tarpu duomenis apie sunaudotas trąšas ir tręšiamuosius produktus kaups ir apibendrins Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

  Kas pasikeitė, kai Europos Sąjungos sienos tapo atviros?

Prisijungus prie Europos Sąjungos šalių bendrijos, įvyko reikšmingų pokyčių Valstybinės augalininkystės tarnybos veikloje. Ypač daug naujovių atsirado registruojant augalų apsaugos produktus.

Dabar registruojami tie augalų apsaugos produktai, kurių veikliosios medžiagos patvirtintos Europos Sąjungoje ir identifikuotas saugus naudojimas žmonių sveikatai, vartotojui, aplinkai. Registruotų augalų apsaugos produktų profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui sąrašai skelbiami Tarnybos interneto tinklalapyje.

Pagal ES reglamentą Europos Sąjungos šalys suskirstytos į 3 zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta Šiaurės zonai –  kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija.

Zonoje viena valstybė narė įvertina pateiktus duomenis apie augalų apsaugos produktą ir parengia Registracijos ataskaitos projektą. Kitos tos pačios zonos valstybės narės teikia komentarus šios registracijos ataskaitos projektui. Atsakingoji zonos valstybė narė apibendrina gautus komentarus, į juos atsižvelgia, parengia galutinę registracijos ataskaitą ir priima sprendimą dėl augalų apsaugos produkto. Kitos zonos valstybės narės, kurioms pateikta paraiška, priima sprendimą per 120 dienų nuo produkto registracijos zoninėje valstybėje narėje.

Augalų apsaugos produktai, skirti naudojimui šiltnamiuose, apdorojimui nuėmus derlių,  augalams ar augaliniams produktams laikyti naudojamų tuščių sandėlių ar taros apdorojimui arba sėklų beicavimui, vertinami vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kitos valstybės narės, kurioms pateikiama paraiška įregistruoti tokį augalų apsaugos produktą, turi priimti sprendimą per 120 dienų nuo paraiškos gavimo.

Atsivėrus sienoms, naujovių atsirado augalų dauginamosios medžiagos srityje. Sėklos, sertifikuotos bet kurioje ES valstybės narėje, gali būti laisvai tiekiamos rinkai Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau atsirado apribojimų tiekiant sėklas, išaugintas ne ES valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse. Įvežti ir tiekti tokias sėklas rinkai galima tik tuo atveju, jei jos Tarybos sprendimu yra pripažintos lygiavertės išaugintoms Europos Bendrijoje. Tuo tarpu sėklos, išaugintos tokiose valstybėse, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, nėra pripažįstamos lygiavertėmis.

 Ką daryti šiemet, kad į Lietuvą nepatektų užkrėstų augalų?

Siekiant efektyviau apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo kenksmingųjų organizmų, visuomenė nuolat informuojama apie galimas grėsmes.

Tarnybos specialistai, siekdami užtikrinti nacionalinę importuojamų, eksportuojamų, gabenamų tranzitu augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų fitosanitarinę kontrolę, ir toliau atidžiai bei kompetentingai vykdys auginamos, eksportuojamos bei importuojamos produkcijos fitosanitarinę kontrolę.

 Ką manote apie šiandienines naujų veislių aktualijas?

Pastaraisiais metais, vyraujant šaltoms žiemoms, nukentėjo daug pasėlių. Todėl Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, vertindama augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo rezultatus, ypatingą dėmesį skiria žieminių augalų rūšių veislių atsparumui žiemojimo sąlygoms. Daug dėmesio teikiama tyrimo metu gautam tirtų augalų veislių derliui ir jo kokybei, taip pat kitoms būdingoms augalų savybėms.

Norime pasidžiaugti, kad Tarnyba gauna paraiškų ir tiria augalų veisles, sukurtas vadovaujantis naujausiomis mokslo technologijomis.  Be to, daugelis kitose šalyse sukurtų augalų veislų pirmą kartą Europos Sąjungos teritorijoje įrašomos ir į mūsų Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Tarnybai pateikus duomenis, naujos augalų veislės įrašomos ir į Europos Sąjungos Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Džiugu pažymėti, kad Europos Sąjungos bendruosiuose žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių kataloguose bus įrašyta jau 140 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių, kurių dauginamąją medžiagą galima tiekti visos Europos Sąjungos rinkai.

2011 m. Tarnyba kartu su Žemės ūkio rūmais pasiūlė naują projektą, kuris turėtų būti aktualus žemdirbiams: abi institucijos pasirašė sutartį dėl rekomenduojamų auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašo sudarymo. Vadovaudamasi šia sutartimi, Tarnyba 2012 m. rudenį iš užsienio šalių selekcininkų gavo keletą paraiškų įrašyti jų sukurtas augalų veisles į Rekomenduojamų auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą ir pradėjo šių veislių ūkinio vertingumo tyrimus.

Po dvejų tyrimo metų Tarnybos specialistai duomenis pateiks Žemės ūkio rūmų direktoriaus įsakymu sudarytai Tarybai, kuri spręs apie ištirtų veislių įrašymą į minėtą sąrašą. Numatoma, kad tiriamų veislių kiekis dėl įrašymo į minėtą sąrašą kasmet didės.

Kaip nusakytumėte Augalininkystės tarnybos perspektyvą? Kuo išskirtiniai bus 2013 metai?

Vienas iš didžiausių iššūkių 2013 metais – Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimo metu Tarnybos atstovai turės pirmininkauti šešių ES Tarybos darbo grupių posėdžiams. 2013 m. antrąjį pusmetį numatyti 23 posėdžiai, iš kurių vienas – Augalų sveikatos vyriausiųjų pareigūnų darbo grupės posėdis – vyks Lietuvoje, todėl Tarnybai tenka didelė atsakomybė tinkamai organizuoti ir pirmininkauti šiam posėdžiui.

Dar trijų darbo grupių posėdžiams Tarnybos atstovai turėtų pirmininkauti, jeigu situacija pasikeistų ir būtų numatyti posėdžiai, kurie šiuo metu neplanuojami.

Visų minėtų darbo grupių posėdžių metu numatoma svarstyti keturis labai aktualius Lietuvai dokumentus (teisės aktus), kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos veikla: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl augalams kenksmingųjų organizmų apsaugos priemonių įgyvendinimo; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl augalų dauginamosios medžiagos gaminimo, turint tikslą tiekti rinkai ir tiekimo rinkai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl oficialios kontrolės ir kitų oficialių veiklų, kurios atliekamos siekiant užtikrinti pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų taikymo, taisyklių dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos, augalų apsaugos priemonių ir pesticidų (oficialios kontrolės reglamentas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl išlaidų valdymo maisto grandinės, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos srityse (reglamentas dėl išlaidų valdymo).

Du pirmieji klausimai (dėl augalams kenksmingųjų organizmų  ir dėl augalų dauginamosios medžiagos) yra įtraukti į 2013 m. Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės klausimų sąvadą (pagal 2013 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą).

Planuojama, kad būtent Lietuvos pirmininkavimo metu bus baigtas aptarinėti reglamentas dėl išlaidų valdymo ir svarstomi likusieji dokumentai.

Oficialios kontrolės reglamentas turės koncepciją „Visiškai padengti sąnaudas“ (Full cost recovery), kuris reikštų, kad už kiekvieną tikrinimą kiekvienas ūkio subjektas privalės sumokėti nustatytą mokestį, tačiau mažieji augintojai gaus kompensacijas.

                  Apie Valstybinę augalininkystės tarnybą

 Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įkurta 2010 m. liepos 1 d., pertvarkant ir sujungiant tris valstybės įstaigas: Valstybės augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Struktūrinių pokyčių rezultatas – veiksmingesnis ir racionalesnis valstybinės institucijos valdymas.

 Tarnyba įgyvendina Žemės ūkio ministerijos strateginį tikslą – stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti augalų sveikatingumo kontrolę.

 Tarnybos kompetencijos sritys: fitosanitarija, augalų apsaugos produktų registravimas ir kontrolė po registracijos; trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolė; augalų veislių registravimas ir augalų veislių teisinės apsaugos suteikimas; augalų dauginamosios medžiagos ir augalininkystės produktų kokybės kontrolė.