Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Ar tikrai gyvename patraukliausioje Baltijos regiono valstybėje?

Ar tikrai gyvename patraukliausioje Baltijos regiono valstybėje?

Gintautas Kniukšta.
Gintautas Kniukšta.

Gintautas KNIUKŠTA

Prisimenate kandidatų į Prezidentus diskusijas TV laidoje? „Kaip Jūs pristatytumėte Lietuvą investuotojams“? Atsakymai į šį klausimą sukėlė ir šypsenų, ir nuostabos. Šiaip ar taip, valstybės vadovas, manau, mintinai, kaip sakoma, net naktį pakeltas, turi žinoti, kaip pristatyti svetimšaliui savo gimtąjį kraštą.

2013 metais atlikto Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. 2013 metais Lietuvoje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus visus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3 580 naujų darbo vietų.

Pagal Vidurio ir Rytų Europos šalių dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos rezultatai yra vieni geriausių regione. Pagal 2013 metais planuojamų sukurti darbo vietų skaičių milijonui gyventojų Lietuva šiame regione užima trečią vietą po Slovakijos ir Čekijos, yra vienintelė šalis, kurioje 2013 metais užsienio investuotojai sukūrė daugiau darbo vietų nei 2008 metais.

Kitose šalyse investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius gerokai sumažėjo ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio. Tai byloja apie Lietuvos patrauklumo augimą, ypač pastaraisiais metais, kai vis daugiau investuotojų atranda mūsų šalį, o anksčiau įsikūrusieji įvertina Lietuvos privalumus ir plečia savo veiklą.

Remiantis Vyriausybės ataskaita, bendrojo vidaus produkto augimas, 2013 metų trečiąjį ketvirtį kiek stabtelėjęs, per paskutinę metų atkarpą atgavo buvusią spartą ir pasiekė 3,3 procento lygį. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos BVP viršija aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Tokių ekonomikos atsigavimo pavyzdžių nėra daug.

Nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 procento ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Ekonomikos atsigavimą rodo ir investicijos. Lietuvos statistikos departamento  duomenimis, 2013 metais materialinės investicijos šalyje sudarė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento.

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17 (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45). Tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių Lietuva užima 6 vietą. Verslo sąlygų pokyčius liudija pagerėję verslumo lygio rodikliai.

2013 metais tūkstančiui gyventojų teko 22 įmonės (2012 metais – 21), fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, skaičius tūkstančiui gyventojų buvo 34 (2012 metais – 33).

Gerus rezultatus taipogi rodo bendras ūkio subjektų skaičius – 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veiklą vykdė 90 790 ūkio subjektų, palyginti su 2013 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius padidėjo 4,4 procento.

Ši Vyriausybė išsiskiria iš kitų  sprendžiant daugiabučių namų modernizavimo klausimus. Nuo 2005 metų, kai buvo pradėta Daugiabučių namų atnaujinimo  programa, renovuota tik 500 energetiškai neefektyvių pastatų. Šešioliktoji Vyriausybė nuo pat savo veiklos pradžios daugiabučių namų renovaciją išskyrė kaip prioritetą.

2013 metais buvo pasiektas lūžio taškas – sukurti nauji daugiabučių namų atnaujinimo ir finansavimo modeliai, parengti planai ir kita. Modernizavimo pagal savivaldybių programas I etapu atrinkta 914 daugiausia šilumos energijos naudojančių daugiabučių namų, parengtos savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programos. II etapu 58 savivaldybės atrinko 1 683 daugiabučius namus.

Daugiabučių namų atnaujinimo programa išjudino statybų verslą. Jis tapo lyderiu tarp kitų sričių. Per praėjusius metus statybos darbų atlikta 10 procentų daugiau nei 2012 metais, o įmonių pelnas iki mokesčių pernai per tris ketvirčius padidėjo 80 procentų. Finansų ekspertų vertinimu, daugiabučių namų renovacija 2014 ir  2015 metais Lietuvos BVP augimą kilstelės maždaug po 0,3 procentinio punkto.

Tuo tarpu buvęs premjeras Andrius Kubilius nenori girdėti šių skaičių, tiesiog niršta  ir sako, kad ši valdančioji koalicija tampa oficialaus melo ir apgaulės koalicija, kuri melą ar apgaulę verčia savo veiklos norma, kai meluojant ar apgaudinėjant net nesiruošiama iš gėdos paraudonuoti. Jam kliūna ir A. Skardžiaus komisijos išvadų  patvirtinimas Seime, ir kritika  krizės laikotarpiu nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo.

O pats A. Kubilius ar nebandė krizės įveikti mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita? Dabar jis aiškina, kad  Lietuva nesiskolindama iš TVF sugebėjo su mažiausiais nuostoliais įveikti krizę, jeigu lygintume, kokią BVP dalį per 2008–2012 metus prarado Lietuvos, Latvijos ar Estijos ekonomikos.

„Skolintis iš TVF negalėjome ir dėl pavojaus, kad po Latvijos dar ir Lietuvai paprašius TVF paramos, pats TVF būtų privertęs ir Lietuvą, ir Latviją devalvuoti nacionalines valiutas, o tai skausmingiausiai būtų atsiliepę tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Diskusijos dėl devalvacijos pačiame TVF vyko labai intensyviai, ir tokio pavojaus negalėjome nevertinti“, – tvirtina A. Kubilius.

Anot jo,  nesiskolindami iš TVF išvengėme devalvacijos pavojaus, o taikydami lanksčias finansines ir ekonomines priemones (to pagal sutartį su TVF būtume negalėję daryti), sugebėjome tarp trijų Baltijos valstybių prarasti mažiausią savo ekonomikos pyrago dalį.

Vis dėlto reikia sutikti su A. Kubiliumi, kad  sumažintų pensijų kompensavimas vyksta vėžlio žingsniu. Ekonomika atsigauna, atlyginimai šiais metais augs apie 5 proc., tiek pat turėtų augti ir pensijos.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. gegužė, Nr. 5 (54)

Parašykite komentarą

Top