2016-07-13

Sei­mas pa­leng­vi­no są­ly­gas tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiams gau­ti lei­di­mą gy­ven­ti ir įsi­dar­bin­ti Lie­tu­vo­je. Už už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus bal­sa­vo 72 Sei­mo na­riai, ke­tu­ri bu­vo prieš, 24 su­si­lai­kė.

Nu­ma­ty­ta, kad gy­ven­ti Lie­tu­vo­je no­rin­tys už­sie­nie­čiai sa­vo dar­buo­to­jams mo­kė­tų ne ma­žes­nį nei du vi­du­ti­niai dar­bo už­mo­kes­čiai at­ly­gi­ni­mą. Iš įsta­ty­mo iš­brauk­ta prieš dve­jus me­tus įves­ta prie­vo­lė įdar­bin­ti tris dar­buo­to­jus.

Be to, jie ga­lė­tų įdar­bin­ti dar lei­di­mo gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­tu­rin­čius, bet to sie­kian­čius už­sie­nie­čius, tačiau Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.

Anot Prezidentės spaudos tarnybos, šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams.

Tačiau viena įstatymo nuostata atveria kelią fiktyvių įmonių steigimuisi, nelegaliam darbui ir galimai sukuria sąlygas nesąžiningai konkurencijai

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad tokia įstatymo nuostata atveria kelią piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukuria sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengvai atvykti ir pavojingiems asmenims.

Pasak Prezidentės, ši įstatymo nuostata sudarys galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

Lietuva yra tranzitinė valstybė ir prieš keletą metų įvedus saugiklius, apsunkinančius kelius steigti fiktyvias įmones, sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo keturis kartus – nuo 4278 iki 888 per metus. Todėl ši įstatymo nuostata leistų trečiųjų šalių piliečiams vėl steigti fiktyvias įmones ir pasinaudojant teisine spraga gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Taip pat įstatymo nuostata iškraipo ir sąžiningą konkurenciją bei sukuria diskriminuojančias sąlygas verslui. Naujai įsisteigti norinčioms trečiųjų šalių piliečių įmonėms bus taikomi reikalavimai, tuo tarpu seniau rinkoje veikiančių savininkams, siekiantiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje šios įmonės veiklos pagrindu, panaikinami net ir minimalūs kriterijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi įpareigojimą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Todėl Prezidentė siūlo pakeisti šią įstatymo nuostatą taip, kad ji atitiktų valstybės saugumo interesus ir sudarytų sąlygas kurti ekonominę naudą valstybei.

2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 41 tūkst. užsieniečių, iš jų – 5,5 tūkst. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių. Per vienerius metus Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo tik 0,3 tūkst.

Didžioji dalis užsieniečių yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie yra dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kita dalis užsieniečių Lietuvoje gyvena šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, darbo ar mokslo pagrindais.

Nors imigracija paprastai siejama su užsieniečių atvykimu į šalį, Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų sudaro iš užsienio grįžtantys Lietuvos piliečiai. 2015 m. jie sudarė net 83 proc. visų atvykstančiųjų. Ženkliai išaugęs grįžtančiųjų skaičius aiškinamas tuo, kad 2009 m. įvedus privalomojo sveikatos draudimo prievolę, daugiau žmonių deklaruoja tiek savo atvykimą, tiek ir išvykimą.

Yra ženklų, kad grįžtančiųjų skaičiaus augimą lemia ir po truputį atsigaunanti ekonomika, tačiau 2015 m. buvo pastebimas nežymus grįžtamosios imigracijos sumažėjimas.

Užsieniečių į Lietuvą atvyksta nedaug: 2015 m. į Lietuvą atvyko 3,7 tūkst. užsieniečių – iš jų beveik 800 ES piliečių ir apie 2,9 tūkst. ne ES šalių piliečių. Dauguma ES piliečių į Lietuvą atvyko iš Latvijos, Vokietijos ir Lenkijos, o daugiausia trečiųjų šalių piliečių – iš Ukrainos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos.

Iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę, o po metų pratęsti norintys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad vykdo realią veiklą, būti įdarbinę ne mažiau kaip tris Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis bei būti sukaupę atitinkamą kapitalo vertę.

Seimo priimta įstatymo nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje – tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas automatiškai be jokių papildomų sąlygų ar saugiklių.

Pa­gal Seimo pri­im­tas įstatymo pa­tai­sas, leng­viau dirb­ti ir gy­ven­ti ša­ly­je ga­lės ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai, už­sie­nie­čiai, ku­rian­tys star­tuo­lį, t. y. įmo­nę, su­si­ju­sią su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ar ki­to­mis Lie­tu­vos ūkiui reikš­min­go­mis nau­jo­vė­mis. Jie ga­lė­tų ne tik grei­čiau, per mė­ne­sį, gau­ti lai­ki­ną­jį lei­di­mą gy­ven­ti, ta­čiau ir at­si­vež­ti sa­vo šei­mą.

Ar stei­gia­ma įmo­nė ati­tin­ka star­tuo­lio sa­vo­ką, ver­tin­tų spe­cia­li Ūkio mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja. Ga­vu­sie­ji to­kius lei­di­mus pri­va­lė­tų įsteig­ti įmo­nę bei pra­dė­ti veik­lą, o to ne­pa­da­rius, lei­di­mas bū­tų pa­nai­kin­tas.

To­bu­li­nant pro­jek­tą taip pat nu­ma­ty­ta prie­vo­lė, kad už­sie­nio pi­lie­tis, no­rin­tis įsi­kur­ti ir dirb­ti Lie­tu­vo­je tu­ri in­ves­tuo­ti į stei­gia­mą įmo­nę 28 tūkst. eu­rų, pu­sė jų tu­rė­tų bū­tų as­me­ni­nės lė­šos.

Šei­mą at­si­vež­ti ga­lė­tų ir įmo­nių, ku­rių me­ti­nė apy­var­ta vir­ši­ja ar yra ly­gi 0,5 mln. eu­rų, va­do­vai, ne­san­tys įmo­nių ak­ci­nin­kais, taip pat ir mi­nė­ti smul­kūs vers­li­nin­kai, į įmo­nę in­ves­ta­vę 28 tūkst. eu­rų. Be to, dve­jus me­tus to­kiam už­sie­nie­čiui ne­bū­tų tai­ko­mi pa­pil­do­mi rei­ka­la­vi­mai dėl dar­buo­to­jų skai­čiaus, mi­ni­ma­laus įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo.

Leng­viau įsi­dar­bin­ti ga­lės mū­sų ša­ly­je stu­di­juo­jan­tys už­sie­nie­čiai ar bai­gu­sie­ji lie­tu­viš­kas aukš­tą­sias mo­kyk­las. Trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.

2015 m. daugiausia leidimų laikinai gyventi išduota šeimos susijungimo (31 proc.) pagrindu. 28 proc. atvyko darbo, 27 proc. – teisėtos veiklos, 11 proc. – mokslo pagrindais. 2015 m. buvo pateikti įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiams, ketinantiems steigti inovatyvius verslus (startuolius). Tokias programas turi tik keletas pažangių ES valstybių, pvz., Airija, Nyderlandai.

www.verslaspolitika. inf.