Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Asociacija stiprina kovą už žemės ūkio bendrovių interesus

Asociacija stiprina kovą už žemės ūkio bendrovių interesus

Jeronimas Kraujelis

Birželio 30 dieną sukaks 24 metai, kai buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Liepos 1 d. numatytas 24-asis šios organizacijos narių atstovų suvažiavimas. Šis suvažiavimas – ataskaitinis rinkiminis.

Beveik du dešimtmečius asociacijai vadovaujančio jos prezidento Jeronimo KRAUJELIO ,,Verslas ir politika“ teiravosi, kodėl, nesulaukus gruodžio mėnesio, paankstintas šio suvažiavimo laikas. Kokias žemės ūkio bendrovių problemas gvildena ir kokiais rūpesčiais gyvena asociacija?

Nors asociacijos valdymo organų – prezidiumo, prezidento, viceprezidentų, revizijos komisijos – kadencija baigiasi šių metų gruodžio mėnesį, šį kartą nutarta suvažiavimą surengti vasarą. Kodėl?

Buvo įprasta gruodžio mėnesį išklausyti ataskaitą, suformuoti planus ateinantiems metams. Tai tinkamas laikas. Tačiau šiemet žemės ūkio sektoriuje susidariusi situacija –  jau kelinti metai užsitęsęs pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas, artėjantys Seimo rinkimai ir su jais gausėjančios politikų iniciatyvos, trukdysiančios Lietuvai pakilti iš priešpaskutinės vietos pagal pagaminamą žemės ūkio produkciją, priešiškumas bendrovėms ir kitiems stambesniems ūkiams, naudingiems žmonėms ir valstybei – privertė neatidėliojant susirinkti ir aptarti asociacijos vaidmenį, priimti kai kuriuos sprendimus.

Akivaizdžios problemos – užsitęsęs pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas, priešiškumas bendrovėms ir kitiems stambesniems ūkiams, naudingiems žmonėms ir valstybei.

Asociacija – ne politinė, o ūkinė savivaldos organizacija, tačiau atstovaujant savo narių interesams, jai privalu žinoti, vertinti Seimo rinkimuose dalyvaujančių politikų ir partijų nuostatas. Kadangi valstybės ir asociacijos valdymo organai formuojami 4 metų kadencijai, nauji asociacijos vadovai reikalingi jau dabar, kai pradeda aiškėti būsimos nuostatos, o ne gruodžio mėnesį, kai iš esmės viskas bus baigta.

Vizitinė asociacijos kortelė – kokia ji?

Šių metų pradžios duomenimis, asociacija vienija 214 narių, iš jų 165 – žemės ūkio bendroves, kitas žemės ūkio įmones ir 49 ūkininkus (41 ūkininkas asociacijos nariu tapęs 2013 metais, kai nebuvo kam jiems atstovauti teismuose dėl išmokų sumažinimo (moduliacijos).

Asociacija, sutelkusi apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius ir tendencijas, nes asociacijos nariams priklauso per 70 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto (nuomojamo ir nuosavo) ir apie 2/3 galvijų.

Visos bendrovės, kartu sudėjus, nėra dominuojanti ūkininkavimo forma šalies žemės ūkio sektoriuje, tačiau jų veikla daugiau kaip du kartus naudingesnė ir žmonėms, ir valstybei. Pastaruoju laikotarpiu jos tapo patrauklesnės ir jaunimui.

Kiekvienoje veikloje vyksta tam tikrų pokyčių. Kokių pliusų ir minusų galima matyti žemės ūkio  bendrovių veikloje?

2015 metų bendrovių rezultatai dar sumuojami, tačiau tikėtina, kad jie bus blogesni.

Pliusai:

1.       Per pastaruosius trejus metus nesumažėjo darbo vietų ir darbuotojų skaičius. Vidutiniškai vienoje bendrovėje, naudojusioje šiek tiek daugiau kaip 900 ha žemės, darbo turėjo 33 darbuotojai. Tai lėmė daugelio bendrovių išsaugota gyvulininkystės šaka.

2.       Modernėjant gamybai bendrovėse vis daugiau įsidarbina jaunų aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Kad jie būtų suinteresuoti darbu ir gyvenimu kaime, darbuotojų pajamoms lėšų buvo skiriama daugiau, nors bendrovių pajamos iš veiklos ir paramos sumažėjo. Darbo pajamų vienam hektarui 2012 metais teko 241 euras, 2014 metais – jau 291 euras (kartu su įmokomis socialiniam ir sveikatos draudimui). Nuo 2012 metų metinis vieno darbuotojo darbo apmokėjimas padidėjo beveik 21 proc. Pernai vidutiniškai mėnesinis atlyginimas sudarė 542 eurus.

3.       Nors gamybinio potencialo (turto, nuosavo kapitalo) augimo tempai ir sumažėjo, tačiau per trejus metus, skaičiuojant 1 hektarui, materialaus turto vertė padidėjo 154 eurais arba 12 proc., nuosavo įstatinio pagrindinio kapitalo – 87 eurais arba 17,8 proc.

4.       Pagerėjo gamybiniai rodikliai, liudijantys apie intensyviai auginamų augalų plotus, gyvulių skaičių, derlingumą, produktyvumą. Pavyzdžiui, vidutinis metinis karvių skaičius padidėjo 8,5 proc., o jų produktyvumas nuo 2012 metų padidėjo 470 kg ir 2014 metais iš vienos karvės jau siekė 7 517 kg.

Minusai:

1.     Bendrovės, palyginus su kitais ūkiais, išlaikė daug geresnius pajamingumo rodiklius, tačiau jie yra mažėjantys ir tai tęsiasi jau keletą metų iš eilės. Pavyzdžiui, 2014 metais pajamos iš realizacijos, skaičiuojant 1 hektarui naudotos žemės, palyginus su 2012 metais, buvo mažesnės beveik 7 proc., o išlaidos – didesnės daugiau kaip 5 proc.

2.     Per trejus metus sumažėjo pagrindinių prekinės produkcijos rūšių kainos ir pajamos už produkcijos vienetą. Pavyzdžiui, grūdų – 17 proc., rapsų – 30 proc., galvijų – 38 proc.

3.     Realizuotos produkcijos pelningumas 2012 metais siekė 21,2 proc., o pernai – vos 7,2 proc. Pelnas iš realizacijos, skaičiuojant 1 hektarui, per vienerius metus sumažėjo iki 92 eurų arba pusiau.

4.     Kadangi išmokos bendrovių pajamose tesudaro vos šiek tiek daugiau kaip 10 proc., tai jos padėties nepagerino, nes skaičiuojant nuo pajamų su išmokomis, ta dalis, kuri lieka bendrovėse (t. y. darbo apmokėjimas ir dar pelnas), per pastaruosius trejus metus nuosekliai mažėjo. 2012 metais ta dalis sudarė beveik 35 proc., 2013 metais – beveik 33 proc., o pernai – jau mažiau nei 30 proc.

5.     Per trejus metus 10 proc. padidėjo išlaidos mokesčiams ir įmokoms.

6.     78,3 proc. naudojamos žemės yra nuomojama iš fizinių asmenų ir valstybės. Ši dalis per trejus pastaruosius metus sumažėjo vos 1,7 procentinio punkto.

7.     Neobjektyvus bendrovių vertinimas tik pagal jų dydį (plotą, gyvulių skaičių), standartinės produkcijos apimtį, išmokų sumas, neatsižvelgiant į tai, kiek jose yra darbo vietų, koks veiklos naudingumas visuomenei.

Sunkmečiai ateina ir praeina. Labai svarbu išsaugoti gamybinį potencialą, žmones. Koks jis vidutiniškai vienoje bendrovėje ir apskritai?

Analizuojame 321 bendrovės duomenis. Jos 2014 m. naudojo 290 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų arba vos 10,3 proc. viso visų Lietuvos ūkio deklaruoto ploto. Iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gauta daugiau 438 mln. eurų pajamų, arba 29,7 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų. Vienam naudotų naudmenų hektarui teko po 1 411 eurų augalininkystės ir gyvulininkystės pajamų. Tai 3,7 karto daugiau nei kituose ūkiuose.

Bendrovėse dirbo 10,6 tūkst. žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 68,9 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus – 6 509 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 542 eurus. 1 ha naudotos žemės davė 218 eurų darbo pajamų. Be to, už kiekvieną darbuotoją bendrovės per metus sumokėjo po 1 990 eurų socialinio ir sveikatos draudimo įmokų. Vertintina ir tai, kad pernai vidutiniškai vienam darbuotojui teko 27,4 ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 214,5 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų gavo beveik 18,8 mln. eurų nuompinigių savo biudžetams papildyti. Vidutiniškai už vieną hektarą savininkams sumokėta po 88 eurus nuomos mokesčio kartu su gyventojų pajamų mokesčiu. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) į biudžetus minėtas skaičius bendrovių pervedė 34,2 mln. eurų. 1 ha tokių mokesčių teko po 118 eurų. Bendrovės išliko gerais partneriais ir darbdaviais kitiems – ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams.

175 mln. eurų jos išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas ir kitus gamybai reikalingus išteklius. 97 mln. eurų bendrovės išleido įsigydamos technikos, statybinių medžiagų, įrangos. Bendrovės buvo „įdarbinusios“ 96,6 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti per 4,6 mln. eurų.

Vidutiniškai vienos bendrovės gamybinis potencialas ir galutiniai veiklos rezultatai 1 ha ŽŪN geriau matyti toliau pateiktose lentelėse.

Vidutiniškai vienos bendrovės gamybinis potencialas

Nr.RodiklisMato vnt.2014
1Naudojo ŽŪNha904
1.1iš jų – nuosavosha196
1.2nuomojo iš fizinių asmenųha668
1.2.1nuomotos žemės ir fizinių asmenųproc.73.9
2Vidutinis metinis darbuotojų skaičiusvnt.33
3Nuosavo kapitalotūkst. Eur2189
4Ilgalaikio turtotūkst. Eur1436
4.1iš jo – materialaus turtotūkst. Eur1291
5Pajininkų (akcininkų)
skaičius
vnt.18

Vidutiniškai vienos bendrovės veiklos galutiniai rezultatai, skaičiuojant 1 ha ŽŪN

Nr.RodiklisMato vnt.20142014 proc. su +–
2012
2014 proc. su +–
2013
1Gauta pajamų iš realizacijosEur1509–6.8–5.6
2Padaryta išlaidų realizuotai produkcijaiEur1407+5.4+0.7
3Pelno ir realizuotos produkcijosdEur102–2.8 k.–49.1
3.1Pelningumasproc.7.2xx
4Gauta išmokų (visų rūšių gamybai)Eur185+23.1+3.9
4.1Išmokų dalis visose pajamoseproc.10.9xx
5Pajamų su išmokomisEur1694–4.2–4.6
6Išlaidų darbo apmokėjimuiEur218+19.9+6.8
7Išlaidos mokesčiams ir įmokomsEur118+10+12.1

Ką labiausiai akcentuosite suvažiavime?

Akcentuosime silpnąją bendrovių vietą – labai didelę iš fizinių asmenų nuomojamos žemės dalį (beveik 74 proc. naudojamos žemės yra nuomojama). Ir kitą klausimą – darbo pajamų (darbo apmokėjimo) didėjimą, kuris neįmanomas be gamybos ir pajamų iš realizacijos augimo.

Kad žmonės kaime jaustų XXI amžiaus pažangą, geriausiai garantuoja didesnė kapitalo koncentracija.

Trečias dalykas – beveik sisteminis – politikų ir apskritai valdymo struktūrų populistinis, stengiantis įtikti daugumai, neteisingas stambių ūkių vertinimas, nevertinant darbo ir jo rezultatų. Asociacija yra už gyvybingą šeimos ūkį. Tačiau asociacija visada buvo už tai, kad žmonės kaime, ypač jauni, jaustų XXI amžiaus pažangą. Tai geriausiai garantuoja didesnė kapitalo koncentracija.

O apie pieną nekalbėsite?

Bus kalbama ir apie pieną. Rusijos Federacijai įvedus embargą maisto produktams iš ES šalių, ypač susikomplikavo padėtis gyvulininkystės šakoje. Susidarius kritiškai padėčiai pieno sektoriuje, buvo panaudotas visas kompleksas priemonių padėčiai stabilizuoti. Du kartus kreiptasi net ir į Prezidentę (paskutinįkart – asociacijos prezidiumo vardu viešu laišku). Pasinaudojus Prezidentūros pavedimais, dirbta su Konkurencijos taryba, kad ji ryžtingiau suvaldytų perdirbėjų ir prekybininkų galias savo naudai. Rezultatai – menki.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos narių, užsiimančių pieno gamyba, buvo ir yra 92 bendrovės, o pieno gamintojų Lietuvoje yra per 34 tūkstančius. Todėl logiška, kad asociacija negalėjo perimti kai kurių Lietuvos pieno gamintojų asociacijos iniciatyvų, tačiau visada siekė palaikyti visas iniciatyvas, kurios realiai galėjo bent dešimtadaliu eurocento padidinti mokamą kainą už pieną.

Nors bendrovėms 2015 m. pavyko išlaikyti apie 20 proc. didesnes nei vidutinės šalyje natūralaus pieno supirkimo kainas, tačiau jos be paramos išliko vos ne 10–15 proc. mažesnės už savikainą. Moderniuose pienininkystės ūkiuose pienas išlieka nuostolingas. Išsaugoti šią šaką – prezidiumo, administracijos ir visos asociacijos svarbiausias uždavinys.

Matyt, bus aštrios kritikos ir politikams, ir Europos Komisijai. Kai kurie veiksmai esant tokiai situacijai yra nesuprantami. Pavyzdžiui, paramos (pagalbos) apribojimas vienam ūkiui iki 15 tūkst. eurų. Ūkiui – su 10 karvių ir su daugiau kaip 1 000 karvių. Tai irgi pasityčiojimas.

Ar kitai kadencijai kandidatuosite į asociacijos prezidentus?

Ne. Buvo pradžia, turi būti ir pabaiga. Mano karta atidirbo. Užaugo nauja karta, laikas jai.

Parašykite komentarą

Top