Šakių miškų urėdijos specialistai daro viską, kad ateities kartoms būtų palikti ne blogesni miškai, nei juos paliko protėviai. Tad trumpam dirstelėkime į rudenėjančius Šakių krašto miškus – vasaros rūpesčiais pasidalino ir į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsakė Šakių miškų urėdas Sigitas TAMOŠAITIS ir vyriausiasis miškininkas Simonas ŠILINGAS.

Kokios kertelės vilioja turistus? Kiek resursų skiriate pažintiniams objektams steigti ir lankytinoms vietoms atnaujinti? Ar jūsų krašto miškuose yra ką veikti grybautojams ir uogautojams?

Šakių rajono miškai nėra labai palankūs poilsiautojams, net dviejuose trečdaliuose teritorijos poilsiavimo sąlygos yra blogos, tačiau žmonėms pakeliauti tikrai yra kur. Rekreacinės paskirties miškų urėdijos teritorijoje yra 339 ha.

Bene labiausiai žmonių žinomas Novaraisčio ornitologinis draustinis, kuriame susirenka tūkstančiai migruojančių gervių. Rugsėjo–spalio mėnesiais čia įrengtame apžvalgos bokšte pavakariais įspūdingo reginio stebėti susirenka ne tik paukščių mėgėjai.

Lankytojus pritraukia ir panemunės. Turistų pamėgtas Šakių girininkijos teritorijoje restauruotas Gelgaudiškio dvaras su šalia esančiu parku, Šakių miškininkų atminimo ąžuolynas; Plokščių girininkijos teritorijoje – gatvė-upė (gal vienintelė Lietuvoje) Šventaduobė, Kidulių girininkijos teritorijoje – Sudargo piliakalniai: Sutkų girininkijos teritorijoje – Valkų kalvos (partizanų kovos vieta); Klevinių girininkijos teritorijoje – dvikamienė pušis. Daug žmonių apsilanko Lekėčių girininkijoje įsikūrusiame Gamtos ir miškininkystės istorijos informaciniame centre. Gaivaus vandens pasisemiama netoliese esančiose Didžiojo šaltinio ištakose.

Kiekvienais metais urėdija skiria per 12 tūkstančių eurų poilsiavietėms, atokvėpio vietoms, pažintiniams takams sutvarkyti – tokių objektų iš viso įrengta 38.

Šio krašto miškuose yra ką veikti ir uogautojams, grybautojams. Nuo pat pavasario galima prisirinkti bobausių, vėliau prasideda žemuogės, mėlynės, gausu ir aviečių, bruknių, spanguolių. Baravykais ir voveraitėmis galime pasidžiaugti nė kiek ne mažiau nei dzūkai.

Kaip šią vasarą sekasi galynėtis su miško gaisrais ir medžių kenkėjais?

Galime pasidžiaugti, kad ir turint gana daug gaisrams kilti palankių miškų (pirmos degumo klasės – 40 proc., antros – 20 proc.), šiais metais miško žemėje gaisrų gesinti nereikėjo. Esame įsirengę automatinę antžeminę miško gaisrų stebėjimo sistemą, kuri puikiai tarnauja prižiūrint miškus, tačiau tuo pačiu esame dėkingi ir žmonėms už jų sąmoningumą, siekiant išvengti ugnies.

Medžių kenkėjų neišvengiama kiekvienais metais, ir nors buvo prognozuotas žievėgraužių pagausėjimas, vėluojantis ilgas ir šaltas pavasaris buvo nepalankus vabalams, ir jie šį sezoną neišplito.

Ką reiškia miškuose tvarkytis ūkiškai? Kam dėmesio tenka daugiausia? Ką liudija urėdijos ekonominiai rodikliai?

Miške ūkininkauti reikia užtikrinant tvaraus ir subalansuoto ūkininkavimo principus – tai yra, nepūdyti miško gėrybių, bet paimti ne daugiau negu priauga. Paprastai sakant, ateinančioms kartoms turime palikti ne blogesnius miškus, nei mums paliko mūsų protėviai.

Didžiausias dėmesys yra skiriamas miško atkūrimui ir įveisimui. Medienos ruošos darbai taip pat negali likti našlaičio vietoje, nes nuo jų priklauso pagrindinės urėdijos pajamos.

Ekonominės recesijos metais Šakių miškų urėdija (kaip ir visos kitos) neatliko kai kurių miško atkūrimo darbų, kur nebuvo būtina, mažiau vykdė ugdymo kirtimų. Tai yra, mažiau dėmesio skyrėme kelių priežiūrai, neatlikome dalies retinimo, einamųjų kirtimų. Tačiau ekonominei situacijai pagerėjus, nuveikėme dėl ekonominio sunkmečio nedarytus darbus.

Šių metų pirmą pusmetį baigėme su nedideliu pelnu, nors urėdijoms pirmas pusmetis finansiškai būna sunkiausias. Urėdijos privalo užtikrinti nepertraukiamą medienos tiekimą ir vykdyti pusmetines prekybos sutartis. O tai reiškia, kad kirtimai ir medienos prekyba turi būti proporcigai išdėstyta ketvirčiais pusmečiams. T. y., pajamos – ribotos. O išlaidos pavasariniams želdinimo darbams yra pagrindinės.

Kaip keičiasi, plečiasi urėdijos miškų plotai? Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti miškingumas Lietuvoje?

Visa Šakių miškų urėdijos veiklos teritorija užima 38,8 tūkst. ha plotą. Urėdijos miškingumas yra 25,6  proc. Kiekvienais metais valstybinių miškų plotas truputį didėja, miškus perimant iš Nacionalinės žemės tarnybos, ir jau viršija 26 tūkst. ha. Kadangi Šakių rajone vyrauja derlingi dirvožemiai ir aktyviai vystomas žemės ūkis, daug galimybių miškingumui didėti nėra.

Lietuvos mastu reikėtų apželdinti apleistas žemės ūkiui netinkamas žemes, taip būtų galima pasiekti 35 proc. miškingumą.

Kaip ir kur sekasi realizuoti medieną?

Medieną parduodame kas pusmetį aukciono būdu. Apvaliosios medienos elektroninė pardavimo sistema užtikrina skaidrų medienos pardavimą. Pasitelkdamos šią sistemą, visos šalies urėdijos iš anksto deklaruoja, kiek ir kokios medienos bus parduodama. Bet koks medienos vartotojas gali prisijungti prie minėtos sistemos ir nusipirkti reikalingos medienos už realią rinkos kainą. Taigi Šakių  miškų urėdija pagamintą medieną realizuoja pirkėjams, pusmetiniuose aukcionuose pasiūliusiems didžiausią kainą.

Iki 3 procentų  urėdijos parduodamos  medienos eksportuojama. Likusį kiekį nuperka įmonės, savo veiklą vykdančios Lietuvoje, t. y. įmonės, perdirbančios medieną arba gaminančios gaminius iš medienos. Didžiausi pirkėjai yra UAB „GKF“, „Jurlota“, „Stora Enso Lietuva“, „Saegewerk und palettenfertigung Paul Maag“, ,,Šilalės mediena“, ,,IKEA Industry Lietuva“, „Juodeliai“.

Pirmą pusmetį pardavėme visą numatytą parduoti medieną. Antrą pusmetį liko nenupirkta 200 m³ prasčiausios kokybės pušies pjautinųjų rąstų ir 200 m³ beržo popiermalkių. Šią medieną nupirko per pakartotinius aukcionus.

Pasirašius sutartis su pirkėjais, akivaizdus ženklus medienos kainų sumenkėjimas. Vidutinė 1 m³ kaina sumažėjo daugiau nei 6 €. Skaičiuojame, kad  metinė vidutinė 1 m³ kaina bus apie 39 €. Tačiau sutartys pasirašytos, pagamintą medieną realizuosime ir labai taupydami atliksime visus darbus, metus baigsime pelningai.

Lūšys ir vilkai miškuose – kiek jų yra ir turėtų būti?

Vilkų ir lūšių apskaita buvo atlikta šių metų vasario 3 ir 6 dienomis. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų (nebuvo šviežio sniego) apskaita nebuvo tiksli. Apskaitos metu lūšių pėdsakų neaptikome, tačiau laikas nuo laiko pastebime užklystančių lūšių iš gretimos Kazlų Rūdos urėdijos.

Apskaitos duomenimis, urėdijos teritorijoje gyvena 7–9 vilkai, tačiau iš tikrųjų šių žvėrelių gyvena kiek daugiau. Vilkai, jų pėdsakai, veiklos požymiai (sudraskytų gyvūnų liekanos) matomi visose girininkijose. Šiems atsivedus jauniklių, žalą pajuto ir ūkininkai. Gegužės pabaigoje Plokščių girininkijos teritorijoje buvo sudraskytos keturios avys. Galima spręsti, kad vilkų urėdijos miškuose gausėja, anksčiau tokių incidentų nebūdavo.

Vilkų ir lūšių miškuose turi būti, nes gyvendami tam tikrose teritorijose jie atlieka „sanitarų“ vaidmenį. Bet kai šių rūšių atstovų būna per daug, kenčia visos kitos žinduolių rūšys, tokios kaip bebrai, elniai, šernai, kiškiai ir ypač stirnos. Didelės žalos daroma paukščiams, ypač perintiems ant žemės.

Ką manote apie valstybinių miškų situaciją ir perspektyvą?

Valstybiniai miškai yra didelis Lietuvos turtas. Dažnai visa, kas susiję su mišku, aptariama su emocijomis, užmirštamas racionalus mąstymas. Dabartinė padėtis yra sunki, tačiau stabili. Sumažėjus vidutinei medienos kainai, tampa sunku pasiekti tokį pelną, kokio tikimasi, tačiau dirbame ir perspektyvas matome teigiamas.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (68/69)