Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Ateities technologija – neterminė gamyba

Ateities technologija – neterminė gamyba

Anot profesoriaus P. Viškelio, per artimiausius penkerius metus mūsų šalies maisto perdirbėjų ir mokslo prioritetas turėtų būti neterminių vaisių ir daržovių apdorojimo technologijos.
Anot profesoriaus P. Viškelio, per artimiausius penkerius metus mūsų šalies maisto perdirbėjų ir mokslo prioritetas turėtų būti neterminių vaisių ir daržovių apdorojimo technologijos.

Ką daryti, kad perdirbant vaisius ir daržoves 50 procentų jų nereikėtų nurašyti atliekoms? Kaip efektyviai juos apdoroti ne tik terminiu būdu? Apskritai – ar sveikas maistas patenka ant mūsų stalo? Apie tai kalbinamas Kauno technologijos universiteto profesorius, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas Pranas VIŠKELIS.

                 Vakarų Europai nenusileidžiame

Anot profesoriaus Prano Viškelio, Lietuvoje šiuo metu naudojamos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijos yra pakankamai tobulos ir niekuo nenusileidžia Vakarų Europoje naudojamoms technologijoms ir jų lygiui.

Tiesa, kai kuriose Europos šalyse ypač akcentuojami ekologiški vaisių ir daržovių produktai, taigi ir ekologiškos jų perdirbimo technologijos. Tačiau, anot profesoriaus, Lietuvoje išauginti, perdirbti vaisiai ir daržovės, net ir neakcentuojant jų ekologiškumo, yra švarūs ir sveiki.

„Lietuvoje neužterštas dirvožemis, oras, vanduo, racionaliai naudojamos trąšos, o gaminant vaisių ir daržovių produktus minimaliai naudojami įvairūs sintetiniai priedai“, – sakė P. Viškelis.

Prioritetas – vaisius ir daržoves apdoroti netermiškai

Pasak P. Viškelio, per artimiausius penkerius metus mūsų šalies maisto perdirbėjų ir mokslo prioritetas turėtų būti neterminių vaisių ir daržovių apdorojimų technologijų plėtotė. Tarp šių būdų – liofilizacija, apdorojimas aukštu slėgiu, pulsuojančiu elektros lauku, ultravioletine spinduliuote ir kt.

Taip pat būtina vystyti džiovinimo pramonę, nes jos Lietuvoje nėra dėl didelės energijos kainos ir nepakankamai tobulų džiovinimo technologijų.

„Kitas didelis iššūkis – perdirbimo technologijos be atliekų, nes laikant ir perdirbant vaisius ir daržoves, šiandien realiai maistui sunaudojama tik apie 50 procentų produkto, o kita dalis keliauja į atliekas. Be to, odelėse, sėklytėse ar išspaudose, kurios yra dažnai išmetamos, paprastai būna gerokai daugiau biologiškai vertingų medžiagų negu įprastinėje valgomojoje dalyje“, – pažymėjo P. Viškelis.

Paklaustas, kokie Lietuvoje užauginti maisto produktai kelia daugiausia nerimo, profesorius atsakė ilgai negalvodamas ir be užuolankų: „Jokie“.

„Tobulumui, žinoma, ribų nėra, tačiau šiandien visi Lietuvoje užauginti vaisiai ir daržovės yra sveiki ir saugūs. Dažnai vis kyla ažiotažas dėl daržovėse esančio didelio nitratų kiekio, tačiau tai nėra problema, kuri turėtų kelti nerimą. Aš pritariu tam, kad reikia rūpintis ir sekti nitratus, tačiau vaisiuose ir daržovėse jie nėra pavojingi, nes net ir esant didesniam nitratų kiekiui, jie yra suredukuojami vaisiuose ir daržovėse esančio vitamino C“, – teigė P. Viškelis.

Rugsėjo 25 d. Babtuose, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, surengta konferencija „Agroinovacijos ir maisto technologijos: problemos ir iššūkiai“. Ją organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Parengė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

,,Verslas ir politika“, 2015 m. rugsėjis/spalis, Nr. 9/10 (70/71)

Parašykite komentarą

Top