Apžvalgininko pastabos

Gintautas KNIUKŠTA

Eu­ro­par­la­men­ta­rės pa­žy­mė­ji­mą kon­ser­va­to­rei Lai­mai Liu­ci­jai And­ri­kie­nei Vyriausioji rinkimų komisija jau įtei­kė, nes komisija nu­trau­kė Gabrieliaus  Lands­ber­gio įga­lio­ji­mus. Prieš dve­jus me­tus vy­ku­siuo­se rin­ki­muo­se pa­gal TS-LKD są­ra­šą į EP bu­vo iš­rink­ti du kon­ser­va­to­riai – Gabrielius Lands­ber­gis ir Al­gir­das Sau­dar­gas.

Gabrielius Landsbergis, tapęs konservatorių lyderiu, savo pažadą įvykdė – atsisakė europarlamento mandato. Tarsi nieko nuostabaus, taip ir turėtų būti, tačiau, kai žinome, kaip trypčioja kitos partijos lyderis, kuris niekaip negali apsispręsti, kurią kėdę pasirinkti, Gabrielius nusipelno mažų mažiausiai rinkėjų pagarbos.

Su partijos vėliava į Europos Parlamentą  išrinkti, o vėliau iš partijos išstoję politikai neatsisako EP mandato, nes nori išlikti įtakingi ir tęsti savo karjerą. Svarbus motyvas, lemiantis tokį apsisprendimą, – finansai. Taip mano Vytauto Didžiojo universiteto  profesorius politologas Algis Krupavičius.

Tuo tarpu Laima Andrikienė džiau­giasi, kad  ga­lė­s tęs­ti dar­bą Europos Parlamente,  dirbti  Už­sie­nio rei­ka­lų ir Tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos komitetuose.  L. And­ri­kie­nė ža­da  būti aktyvi svarstant  Eu­ro­pos Są­jun­gos  ir JAV de­ry­bas dėl Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tės su­si­ta­ri­mo, taip pat žada aktyviai domėtis ir pa­bė­gė­lių kri­zės problemomis.

Politikų noras būti renkamam į įvairias politines pareigas tęsiasi jau nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa,  Sei­mas jau  pri­ėmė rin­ki­mų pa­tai­sas, ku­rios ne­be­leis Eu­ro­pos Par­la­men­to  ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bų na­riams, me­rams da­ly­vau­ti par­la­men­to rin­ki­muo­se ne­ri­zi­kuo­jant jau tu­ri­mu man­da­tu, nes tai yra ne kas ki­ta, kaip rin­kė­jų ap­gau­di­nė­ji­mas.

Sei­mo na­riu iš­rin­kus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ar Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rį, taip pat me­rą, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja per 15 die­nų jo įga­lio­ji­mus pri­pa­žin­tų nu­trū­ku­siais prieš ter­mi­ną. Iki šiol į Sei­mą iš­rink­ti ki­tas par­ei­gas jau ei­nan­tys po­li­ti­kai ga­li rink­tis, ku­rį man­da­tą pa­si­lie­ka.

Per rin­ki­mus į par­ti­jų są­ra­šus  ra­šo­mi as­me­nys, ku­rių par­ei­gos yra ne­su­de­ri­na­mas su Sei­mo na­rio par­ei­go­mis, bet jų bu­vi­mas kan­di­da­tų są­ra­še yra nau­din­gas  dėl jų  po­pu­lia­ru­mo. Tai pa­ska­ti­na rin­kė­jus bal­suo­ti už są­ra­šą, nors šie kan­di­da­tai nė ne­si­ren­gia tap­ti Sei­mo na­riais.

Sei­mo na­riai „papuošia“ są­ra­šą, o vėliau  at­si­sa­ko man­da­to. Kodėl, tarkime, iki šiol neapsisprendžiama, kad Sei­mo na­rys ne­ga­lė­tų bū­ti mi­nis­tru?

Ši problema jau kelta prieš daugiau kaip dešimt metų, tačiau kas pasikeitė? Prisiminkime istoriją, kai atostogaujančiam Seimo nariui, tuomečiam ūkio ministrui Viktorui Uspaskichui kai kurie parlamentarai siūlė atsisakyti Seimo nario mandato. V. Uspaskichas, kaip ministras, išėjo atostogauti, tačiau kaip Seimo nariui, vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, jam atostogos nepriklausė.

Konstitucinio Teismo sprendimai ir vertinimai yra įstatymų lygmens. ,,Lietuvos ryto“ teigimu, anuomet ministras turėjo planų paslidinėti Izraelio šiaurėje esančiame prabangiame Hermono kalnų kurorte.

Tuo tarpu  L. And­ri­kie­nė sako, kad  ne­ati­trū­ku­si nuo eu­ro­pi­nės dar­bot­var­kės. Nuo 2014 me­tų ru­dens po­li­ti­kė bu­vo Briu­se­ly­je vei­kian­čio tarp­tau­ti­nio fon­do, dir­ban­čio su įvai­rių vals­ty­bių vy­riau­sy­bė­mis, ES ins­ti­tu­ci­jo­mis, įvai­rių sri­čių eks­per­tais, val­dy­bos na­rė.

Svarbu pasakyti ir kitą tiesą. TS-LKD sky­riuo­se jau se­niai lauk­ta G. Lands­ber­gio su­grį­ži­mo. Tai paspartino ir skandalas Liberalų sąjūdžio partijoje. Anot konservatorių lyderio, partijoje buvo nuspręsta,  kad Europos Parlamento nario mandato atsisakys, kai bus patvirtintas galutinis partijos kandidatų į Seimą sąrašas. Tačiau kai kurie įvykiai pagreitino G. Landsbergio galimybes tapti vienvaldžiu dešiniųjų lyderiu.

Konservatorių lyderis Seimo rinkimuose savo kandidatūrą kels Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, taip pat bus partijos rinkimų sąrašo lyderiu.

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 m. balandžio, jis yra konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio vaikaitis. „Šeimos nepasirinksi, o man buvo lemta gimti tikrai neįprastoje šeimoje“, – sako konservatorių lyderis.

„Daug kas atsinaujinimą suprato tik kaip naujus veidus partijoje. Tačiau man nuo pat pradžių tai buvo kur kas platesnė sąvoka. Tai ir naujos idėjos, atsigręžimas į visuomenę, kandidatų atranka skyrių demokratiniuose rinkimuose bei visuomenės lyderių įtraukimas į mūsų programos rengimą“, – teigia G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie partijos pasirinktas kryptis, G. Landsbergis pažymėjo prioritetus: NATO, Europos Sąjunga, energetinė nepriklausomybė, priešinimasis Astravo atominei jėgainei Baltarusijoje ir partijos pristatytas „Planas Lietuvai“ – rinkimų programa.

,,Džiaugiuosi, kad prie partijos prisijungė būrys naujų žmonių. Jie mus praturtino savo idėjomis ir energija“, – sakė G. Landsbergis.  Šie žmonės – Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis, Andrius Navickas, Vytautas Kernagis ir būrys kitų.  Anot jo, Lietuvos Seime turėtų būti daugiau politikų, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuvos ateitis, mūsų šalies žmonės.

Jis tvirtina, kad atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, įveikiant ekonominę krizę ar kaunantis prieš ,,Gazprom“, konservatoriai dažnai tapdavo taikiniu.

„Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika… Su žmonėmis visoje šalyje kalbėsime apie naują planą Lietuvai: apie tai, kad verslas Lietuvoje sukurs pusantro šimto tūkstančių darbo vietų. Žmonės neišvažiuos, nes galės uždirbti, o išvažiavę grįš, nes Lietuva jų laukia. Prieš keletą savaičių pirmą kartą pristatydamas mūsų planą sakiau, kad tai pirmiausia Vilties, o ne atlyginimų planas“, – teigia konservatorių lyderis.

Taigi Gabrielius Landsbergis tampa tarsi nauja viltis, kad ir Lietuvoje galima gyventi kitaip. Patarėjų jam užtenka, energijos – taip pat, o svarbiausia – atsirado viltis tapti vienvaldžiu dešiniųjų lyderiu.