Gintautas KNIUKŠTA

Kai sužydės sodai, Vyriausybė Seimui pateiks savo veiklos ataskaitą už praėjusius metus.

Socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas  ir toliau išlieka Vyriausybės strategine kryptimi. Vyriausybės prioritetas – kurti naujas darbo vietas ir palankią investicijoms aplinką.

Kaip sekėsi įgyvendinti šiuos tikslus? 2014 metais, kaip rodo statistiniai skaičiai, sumažėjo nedarbas ir padidėjo realusis darbo užmokestis, tai kilstelejo įmonių gyvenimo lygį ir pagyvino visos šalies ekonominius procesus. Vyriausybei  prireikė imtis strateginės lyderystės ir susitelkti įgyvendinant šalies strateginius projektus. Žinoma, galima pasidžiaugti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo atidarymu  ir tuo, kad Vyriausybė įvykdė savo pažadą –  įvesta bendra Europos valiuta euras.

Kitas dalykas – kad žmonės nevienareikšmiškai vertina šį žingsnį. Euras kilstelėjo kainas, kai kam didelė prabanga tapo ir kavos puodelį išgerti kavinėje.

,,Eurobarometro“ duomenimis, 2015 metų sausį palankiai eurą vertino 63 procentai apklaustųjų (2014 metų balandį – 55 procentai).

Lietuva 2014 metais buvo tarp ES valstybių, kurių ekonomika augo sparčiausiai.šIšankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2014 metus padidėjo 2,9 procento, nedarbo lygis sumažėjo iki 10,7 procento, realusis darbo užmokestis 2014 metais išaugo 5 procentais.

Gyventojų nuo 15 iki 64 metų užimtumo lygis per metus padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2014 metais sudarė  65,7 procento. Per metus užimtųjų padaugėjo 26,2 tūkstančio, ir šis skaičius rodo didžiausią augimą per 10 metų. Š

Vyriausybė ėmėsi lyderio vaidmens įveikiant dėl ekonominės ir geopolitinės įtampos Rusijoje kilusius prekybos su Rusija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis sunkumus. Šalies pramonė ir eksportuotojai lanksčiai reagavo į susidariusią padėtį ir parodė iniciatyvą  įsitvirtinti Vakarų ir Tolimųjų Rytų rinkose.

Nepaisant išorinių eksporto  trikdančių sunkumų, 2014 metais apdirbamoji gamyba išaugo 7,7 procento.

Kas nauja Lietuvos kaime? Nemažėja apleistų laukų, tragiškai sumažėjo galvijų, o smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai – daugiausia pensinio amžiaus, nors turime daug gerų žemių, puikias sąlygas skatinti gyvulininkystę, kertame vokišką ar lenkišką kiaulieną. Daug ką užmigdė ES parama, tiesa, žinoma, galime pasidžiaugti, kad turime ir nemažai pažangių ūkių, nors tiesioginės išmokos gerokai mažesnės negu šalių senbuvių.

Pagal 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų  investavimą  Lietuva 2014 metais buvo viena išš ES valstybių narių lyderių – investuota 83 procentai paramos (ES – 68 procentai).

Žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra visoje Europoje pagal prognozuojamą investicijų pelningumą. Taigi aplenkėme net estus, o Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje 2014 metais Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144 pasaulio konkurencingiausių valstybių, pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklius mums teko net 7 vieta.

2014 metais į Lietuvą pritraukti 44 tiesioginių  užsienio investicijų projektai. Visų projektų bendra investicijų  ilgalaikio turto vertė – daugiau nei 1,8 mlrd. litų, o juos įgyvendinant šalyje numatoma sukurti 3 194 naujas darbo vietas.

Administracinė našta verslui 2014 metais sumažėjo 6,4 mln. litų. Už tai Vyriausybę tikrai verta pagirti, nes gerėjant verslo aplinkai, daugelyje ekonominių veiklų didėjo vidaus investicijos. 2014 metais materialinės investicijos šalyje sudarė 5,1 mlrd. eurų (veikusiomis kainomis) ir, palyginti su 2013 metais, padidėjo 5,6 procento (palyginamosiomis kainomis).

2014 metais įsteigta 217 naujų smulkiojo ir vidutiniojo verslo subjektų ir 373 naujos įmonės.

Stabilus investicijų didėjimas – sveikos ekonomikos ženklas ir svarbus konkurencingumo didėjimo veiksnys. Įsibėgėjusi daugiabučių renovacija – sutaupyti energetikos ištekliai, paspirtis statybų sektoriaus augimui.

2014 metais sėkmingai atidarytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – vienas esminių Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo žingsnių, kuris sudaro sąlygas toliau mažinti dujų kainas vartotojams. Turėdama suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, Lietuva savarankiškai apsirūpins gamtinėmis dujomis ir dujas pirks tarptautinėse dujų rinkose. Tai atveria naujas plėtros galimybes Lietuvos verslui.

2014 metais sėkmingai vykdyti strateginių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) tiesimo darbai. Vyriausybė aktyviai derėjosi ir ėmėsi veiksmų dėl elektros ir dujų kainų vartotojams mažėjimo. Pavyzdžiui,  palyginti su 2013 metais, AB ,,Lietuvos dujos“ tiekiamų gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams sumažėjo 20 procentų.

Galima būtų vardinti ir daugiau gerų darbų, tačiau liūdna, kad dar daug  jaunimo blaškosi ieškodami darbo, žmonės priversti dairytis uždarbio svetur, liūdna, kad Lietuva būdama žemės ūkio kraštu nebeaugina linų. Tačiau bendromis pastangomis galima nuveikti daug, svarbu, kad valdžia žino, ko siekia, kad įgyvendina savo programą.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. balandis, Nr.4 (65)