Gintautas Kniukšta

Darbą pradeda naujoji Vyriausybė. ,,Verslo ir politikos” skaitytojai iš jos tikisi ne tik didesnių atlyginimų, bet ir demokratiškų sprendimų.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė naujosios Vyriausybės programai, kuriame paskirtasis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius išdėstė savo požiūrį apie poreikį persvarstyti prioritetus informacinės visuomenės plėtros politikos įgyvendinimo, koordinavimo srityse, aptarė duomenų centrų jungimo problematiką, o paskirtasis energetikos ministras išdėstė savo požiūrį apie Energetikos ministerijos veiklos prioritetus.

Tuo tarpu Seimo frakcijos ,,Tvarka ir teisingumas” seniūnas Remigijus Žemaitaitis, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas, matyt, prisiminė, ko nepadarė per praėjusius ketverius metus ir užregistravo Vyriausybės įstatymo straipsnio pakeitimo projektą, kuris sujungtų Energetikos ir Ūkio ministerijas.

„2009 m sausį Vyriausybė žadėjo, kad Energetikos ministerijos išlaikymas mokesčių mokėtojams nekainuos nė cento, o žmonių ten dirbs ne daugiau nei 47, ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje, tačiau šis melas greitai išaiškėjo. Darbuotojų skaičius tiek Ūkio, tiek Energetikos tik didėjo ir didėjo. Šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba net du kartus daugiau, nei buvo planuota įsteigti – 98 žmonės.

Negana to, Energetikos ministerija vien tik 2015 m. ekspertams skyrė per 7,3 mln. eurų. Ūkio ministerija yra pasirengusi užbaigti tęstinius Energetikos ministerijos likusius darbus, nes formalus šių dviejų ministerijų atskyrimas nedavė tokio efekto, kokio buvo tikimasi“, – rašo buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis.

Tokį Seimo nario aktyvumą galima būtų aiškinti ir tuo, kad savaitgalyje jis tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, nes ilgametis jos vadovas Rolandas Paksas iš šių pareigų pasitraukė net nesulaukęs Seimo rinkimų pabaigos.

„Aš ne mažas vaikas ir tai ne nakties sprendimas. Jis yra subrandintas, gerai apmąstytas, atsakingai sudėliotas. Puikiai suvokiu, kad vos daugiau nei penki procentai už mus balsavusių rinkėjų, iškovoti mandatai nėra ta situacija, kuri mane tenkintų.

Turėdami tokį svorį Seime, sistemos nepakeisime. Aišku iki skausmo, kad svarbiausiems valstybės reikalams spręsti reikia visai kito atstovavimo“, – tuomet žurnalistams kalbėjo tvarkiečių lyderis Rolandas Paksas.

Jo nuomone, po 2004-ųjų žmonės buvo labai nusivylę, įpykę, įerzinti. Jie balsavo už prezidentą Rolandą Paksą, o sistema traukė jį iš politinio kelio.

Tuo tarpu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir toliau stebina idėjų gausa. Šį kartą jis kviečia valstybės ir savivaldybių įstaigas, įmones bei organizacijas atsisakyti pasenusios tradicijos šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga siųsti popierinius sveikinimus.

Vien Seimo Kultūros komitetas skaičiuoja, kad įprastinius sveikinimus reikėtų išsiųsti beveik porai šimtų adresatų. Įvertinus atvirukų, spaudos, pašto išlaidas susidarytų iki pusės tūkstančio eurų suma kanceliarinėms išlaidoms.

Visos valstybės mastu – tai didžiulės sumos, kurias galima sutaupyti nuoširdžiai sveikinant šiuolaikinėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, telefonu, per socialinius tinklus). Šių lėšų, tikėtina, pakaktų ne vienos mokyklos, darželio ar kultūros namų kapitaliniam remontui.

Idėją remia ir paskirtasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris primena, kad valstybės valdyme pokyčiai būtini, o lėšų taupymas prasideda nuo mažų dalykų. Kartu premjeras ragina linkėjimus perduoti gyvai – išnaudojant progą ir tiesioginiams darbo klausimams greičiau išspręsti.