Arminas LYDEKA

Etiketo ekspertas

Ką protokolo taisyklės byloja apie rūkymą, verta žinoti kiekvienam mėgėjui užtraukti dūmą.

Pagrindinė protokolo taisyklė, susijusi su rūkymu, yra ta, kad leidžiama rūkyti ten, kur yra peleninė. Jeigu jos nėra, turime pasiklausti šeimininko, kur galima rūkyti. Šeimininkas nurodo vietą arba parūpina peleninę. Jei peleninė padėta, reikia paklausti moterų, o dar geriau – ir visų patalpoje esančių žmonių, ar galima rūkyti. Neleisti rūkyti vietose, kuriose yra peleninių, būtų nusižengimas protokolui.

Konferencijų, seminarų metu rūkyti galima, jei ant stalų padėta peleninių. Rengėjai turi pasirūpinti, kad peleninių netrūktų ir kad jos būtų keičiamos, nes nuorūkomis apmėtytos palangės ir stalai įstaigos nepuošia. Priėmimų metu peleninės keičiamos ypač dažnai: jose neturi būti daugiau kaip 2–3 nuorūkos.

Netinka kalbėti ar sveikintis su cigarete arba pypke burnoje. Beje, tas, kas rūko pypkę, turi paprašyti šeimininko leidimo net tada, kai kiti jau rūko cigaretes. Valgant nerūkoma net pertraukėlėmis tarp patiekalų. Rūkyti galima tik prieš pradedant valgyti, prie aperityvo, kol nesusėsta prie stalo, esant kitoje patalpoje ir po valgio.

Galima rūkyti prieš desertą, o jeigu stalas perserviruojamas, – ir valgant desertą. Prieš užsirūkant reikia atsiklausti stalo kaimynų. Jei bet kuris, kad ir tolimiausias, kaimynas paprieštarautų, ketinimo rūkyti reikia atsisakyti. Kaimyną iš dešinės tinka pavaišinti cigarete. Jei žinome, kad jis nerūko, šito nedarome. Cigaretė siūloma tik kartą – jei asmuo atsisako, daugiau nebesiūlome. Rūkantis žmogus paprastai yra pasirinkęs tam tikrą cigarečių rūšį, vadinasi, nesitiki jų iš kitų ir cigaretes perkasi pats. Jei šeimininkas jums siūlo cigaretę, neieškokite savos – su dėkingumu imkite siūlomąją.

Atsisakyti galima tik išimtiniu atveju, pavyzdžiui, jeigu siūlomos stiprios cigaretės, o Jūs įpratę rūkyti silpnesnes. Tada padėkokite, paaiškinkite, kodėl atsisakote, ir pasiūlykite kolegai savų.

Cigaretės, papirosai ir cigarai visada siūlomi iš dėžutės. Jie imami nesirenkant ir stengiantis nepaliesti kitų. Nedera imti daugiau kaip vieną, o paimtąją būtina iš karto užsidegti. Jeigu pasiūlęs rūkyti asmuo ir pats ima cigaretę, pasiūlykite jam uždegtą degtuką ar žiebtuvėlį. O jeigu jis spėja prisidegti anksčiau už Jus, yra gražus paprotys paimti iš siūlančiojo rankų degtuką, uždegti jo cigaretę ir tik po to savąją. Cigaretės galiukas turi tik siekti liepsnos viršūnėlę. Nepriimtina siūlyti pridegti laikant degančią cigaretę burnoje.

Nederėtų pobūvio metu prieiti prie nerūkančio asmens su uždegta cigarete, nes neaišku, ar šis asmuo rūkymą toleruoja. Tačiau jeigu prie rūkančiųjų grupės prieina pavėlavęs svečias, rūkantiesiems nebūtina tuojau pat mesti cigarečių, – jeigu jau svečias priėjo, vadinasi, dūmų nepabūgo.

Vadovaujantiems darbuotojams taip pat neleistina su cigarete rankose vaikščioti iš vienos patalpos į kitą ir barstyti pelenus į gėlių vazonus. Degtukų ir nuorūkų negalima mesti, kur pakliuvo, juo labiau, neįsitikinus, kad jie visiškai užgesę. ,,Didele pelenine“ paversti grindis – baisus įžūlumas. Patekusi į burną tabako kruopelytė ne išspjaunama, bet liežuviu išstumiama ant lūpos ir nubraukiama nosine arba, blogiausiu atveju, pirštais.

Cigaro ar cigaretės galiukas iš kandiklio pašalinamas degtuku arba kitokiu smailiu daiktu, tačiau jokiu būdu neišpučiamas ar, dar blogiau, neišmušamas. Cigaras (jo galiukas pirma nupjaunamas specialiu pjaustikliu) uždegamas degtukais, ne žiebtuvėliu. Geras cigaras surūkomas iki galo. Užgesęs nedegamas iš naujo – padedamas į peleninę. Moteris taip pat gali imtis iniciatyvos užsirūkyti ir net pasiūlyti vyrui pridegti cigaretę.

Pirmas pridega tas, kurio rankose greičiau atsiranda ugnis. Damos turi mokėti rūkyti elegantiškai ir kartu būti tikros, kad joms tai tinka. Vis dėlto patartina rūkyti saikingai, ypač svečiuose. Moterims nedera traukti stiprių cigarečių, surūkyti cigaretę iki pat filtro ir braižyti degtukus.

Aptarus rūkymą reglamentuojančias protokolo taisykles, galima daryti išvadą, kad pomėgis rūkyti įpareigoja. Jei save laikai mandagiu žmogumi, t. y. nori parodyti pagarbą kitiems, tada rūkant nereikėtų varginti kitų žmonių. Rūkalius privalo būti budrus, jeigu dėl savo įpročio nenori pakliūti į nemalonią situaciją, nebūti laikomas priešu.

,,Verslas ir politika“, 2013 m. gegužė, Nr. 5 (42)