Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Kam naudingas liberalų skandalas

Kam naudingas liberalų skandalas

Pokalbis su Mindaugu JURKYNU, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi

Lietuvą sukrėtus Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos skandalui, keičiasi ir prognozės dėl Seimo rinkimų bei būsimos vyriausybės. Kokios Jūsų prognozės? Kas laimės rinkimus, kas formuos vyriausybę ir jai vadovaus?

Prognozavimas – kasandriška veikla. Prognozės gali keistis kaip vėjo kryptis jūroj, todėl tai nėra dėkingas užsiėmimas. Sunku dėlioti būsimą Seimą, nes net apklausos prognozuoja tik Seimo sudėtį, išrenkamą pagal proporcinį balsavimą. Vienmandatėse apygardose vyksiantys dviejų turų (praktiškai neįmanomi prognozuoti) rinkimai apspręs galutinę Seimo sudėtį.

Dabartinis liberalų skandalas ir įtarimai mažina šios partijos potencialą, nukreipia dėmesį nuo socialdemokratų problemų viešuosiuose ryšiuose. Vasarą viskas prisimirš, o rugsėjį bus nuožmiausia kova dėl rinkėjų balsų tiek viešojoje erdvėje, tiek susitikinėjant su žmonėmis. Rugsėjo įvykiai iš esmės bus svarbūs daliai rinkėjų, o šiandienos įvykiai, jei nebus eskaluojami, taipogi prisimirš.

Pagal šiandienos situaciją, panašu, kad daugiausiai mandatų galėtų surinkti socialdemokratai. Jų galimybė formuoti koaliciją yra palankesnė, nes pagrindiniai varžovai, konservatoriai, turi daugiau „priešų“ politikoje. Jei socialdemokratai išliks didžiausia frakcija ir į Seimą pateks Darbo partijos ar net partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, tai centro kairės branduolio politinė gravitacija turėtų būti stipresnė.

Konservatoriams liberalų reikia kaip partnerių, prezidentei palankesnė buvo centro–dešiniųjų koalicija.

Jei gerai pasirodys konservatoriai ir su jais susitars valstiečiai bei liberalai, tada iniciatyva priklausys centro-dešinės flangui. Bendradarbiavimo taktikos atsiskleis per paramą prieš antrąjį turą.

Kam liberalų skandalas yra naudingas?

Jis niekam nenaudingas, nes meta šešėlį visai politinei sistemai. Jei tyrimas užkabintų pagrindines partijas, tai blogiausiu atveju grėstų partinės sistemos transformacijai kaip Italijoje 1994–1998 m., kai senas partijas pakeitė naujos.

Kita vertus, jei liberalų atvejis mažina jų populiarumą, tai yra naudinga toms partijoms, kurios perims dalį liberalų balsų. Konservatoriams liberalų reikia kaip partnerių, prezidentei palankesnė buvo centro–dešiniųjų koalicija, tai iš šio skandalo gali laimėti valstiečiai kaip a la nauja partija, konservatoriai ir Darbo partija, perimantys galimai nusisukančius nuo liberalų rinkėjus.

Kaip vertintumėte dabartinę Lietuvos demokratijos kokybę naujausių Lietuvos politinių įvykių kontekste?

Jei teisėsaugos institucijos pateiks pagrįstą kaltinamąją medžiagą ir teismas nustatys liberalų (ar jų lyderio) kaltę, tai nebus eilinis teisėsaugos institucijų fiasko, kai iš didelių kaltinimų debesų būdavo mažai lietaus ir nutraukiamos ar pralaimimos bylos.

Kol kas teisėsaugos institucijos galėtų būti vertintinos kaip politinis įrankis, o tai neprisideda prie demokratijos kokybės. Jei prisimintume didžiausią politinį skandalą, kurio niekas iš esmės netyrė (premjeras pasakė, kad prezidentė jam sakė, jog tyrimas bus nutrauktas, o pokalbiai nutekinti), tai turėtume daugiau klausimų nei atsakymų ir dėl prezidentės, ir dėl teisėsaugos institucijų poveikio, peržengiančio tų institucijų veiklos ribas.

Liberalų skandalas meta šešėlį visai politinei sistemai.
Liberalų skandalas meta šešėlį visai politinei sistemai.

Europos socialistai, socialdemokratai ir kitos kairiosios partijos išgyvena tam tikrą nuosmūkį. Buvęs Islandijos socialdemokratų lyderis J. B. Hanibalsonas interviu „Socialdemokratui“ yra sakęs, kad šiuo metu didžiausi pasaulio socialistai yra popiežius Pranciškus ir Bernie Sanders, siekiantis būti Demokratų paritjos nominuotas kaip kandidatas į JAV prezidentus. Kur slypi Europos kairiųjų problemos? Kokius sprendimų būdus siūlytumėte?

Iš tiesų, net po 2008 m. ekonominės ir finansinės krizės kairieji neatgavo dominuojančių pozicijų Europoje. Priežasčių gali būti daug, tačiau, kaip įvardino Thomas Piketty, socialinė nelygybė linkusi didėti, vidurinioji klasė traukiasi, multikultūralizmas ir globalizacija naikina darbo vietas pramonėje – visa tai mažina socialistų, kurie turėtų spręsti savo elektorato problemas, populiarumą.

Socialdemokratai turi būti socialdemokratiški, o ne „šampaniniai socialistai“ ar „limuzinų liberalai“, tuomet jų rinkėjai patikės, kad atstovaujama solidarumo, egalitarizmo, bendradarbiavimo, kovos su skurdu, nelygybe, silpnųjų gynimo, aktyvios valstybės interesams, o ne vyksta (stambaus) verslo aptarnavimas ir flirtas su ekonomikos galingaisiais.

Kalbėjosi Morta Vidūnaitė
www.lsdp.lt

Parašykite komentarą

Top