Apžvalgininko pastabos

Gintautas KNIUKŠTA

Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų bei  vakarų.

Rytinės Baltijos pakrantės uostams paskelbus pirmojo ketvirčio krovos duomenis, paaiškėjo, kad Klaipėdos uosto apyvarta kilo sparčiausiai.  2015-ieji uoste pažymėti rekordine krovinių apyvarta: jų pernai sulaukta 38,4 mln. t.

Būtent tokį krovinių kiekį prognozavo 2003 metais japonų atlikta ekonominė analizė, tačiau tuomet  uosto direkcijos darbuotojai tik galvas kraipė – persistengė japonai, ir tiek.

Rekordinę krovą 2015 m. lėmė didėjantys naftos produktų, biriųjų trąšų ir Lietuvoje užaugintų grūdų srautai, tačiau daug kas tokius pokyčius sieja ir su sėkminga uosto direkcijos veikla – uosto ekonomika pastaraisiais metais augo tris kartus sparčiau nei Lietuvos ekonomika.

Ši valstybinė įmonė praėjusiais metais į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumokėjo 685 milijonus eurų arba  9,27  proc.  Lietuvoje sumokėtų mokesčių,  čia sukurta 58 tūkstančiai darbo vietų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai irgi buvo rekordinės: surinkta 46,9 mln. uosto rinkliavų ir 7,1 mln. eurų  žemės nuomos mokesčio iš uoste veikiančių įmonių, o viena Klaipėdos uoste perkrauta krovinių tona valstybei generuoja 17,8 eurų pajamų.

Investicijų apimtys turėtų gerokai išaugti 2017 m., kai numatyta pradėti gilinti iki 17 metrų uosto laivybos kanalą.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, uosto vystymasis orientuotas į pagrindinius valstybės politikos tikslus – ekonomiškai konkurencingas, moderniai išvystytas, pasiekęs maksimalius esminės infrastruktūros parametrus (17 m gylis, saugus dvipusis laivų eismas), priimantis maksimalios grimzlės Baltijos jūroje plaukiojančius ,,Baltmax“ tipo laivus.

Patrauklus verslui ir turizmui jūrų uostas užtikrina nenutrūkstamą keleivių ir krovinių srautą ištisus metus. Pasak generalinio direktoriaus, kruizinė laivyba uostui teikia tik apie 1 proc. pajamų, tačiau jaučiama didelė socialinė atsakomybė prieš miesto visuomenę – vienas keleivis uostamiestyje palieka apie 25 eurus.

Anot A.Vaitkaus, nė viena šalies įmonė taip greitai nesulaukia grąžos ir pelno, kaip Klaipėdos uostas. Uoste veiklą vykdo įvairios specializuotos įmonės, teikiančios uosto ir su uostu susijusias paslaugas, kuriančios didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.

Generalinis direktorius ne kartą kartojo, kad pagrindinis jo darbo tikslas – nuolat didinti uosto konkurencingumą (per metus čia galima perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių), tam panaudojant pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas, skatinant personalo tobulėjimą ir mokymą, taikant tarptautinius kokybės standartus ir vadovaujantis viešumo ir skaidrumo reikalavimais.

Beje, Arvydui Vaitkui vadovaujant direkcijai, padidinti darbuotojų atlyginimai, nes daug kas žvalgėsi į privačias įmones. Anot vadovo, visiškai pasenusi teorija, kad valstybinėse įmonėse žmonės dirba iš idėjos.

2016 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 7,8 proc. – krauta 6,51 mln. t, t. y. 471,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–vasario mėn. Labiausiai krovos apyvarta mažėjo Ventspilio uoste – net 18,3 proc. arba 882,0 tūkst. t. Iš viso regione krauta 59,60 mln. t (1,8 proc. arba 1,12 mln. t mažiau).

2016 m. sausio–vasario mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 1 014 laivų, t. y. 9,0 proc. arba 84 laivais daugiau nei 2015 m. sausio–vasario mėn. Iš Klaipėdos trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų. Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus.

Svarbiausi klaipėdiečių partneriai – Vokietija, Olandija, Kinija, Estija. Anot generalinio direktoriaus, tuščios kalbos, kad uoste dominuos Kinija.

Ir pabaigai – apie buvusius ir būsimus uosto generalinius direktorius. Anot krovos kompanijų vadovų, dažnas jų keitimas trukdo uosto plėtrai. Turiu pasakyti atvirai –  Arvydui Vaitkui žmonės negailėjo pagyrų. Gal naujasis Seimas valstybinių įmonių vadovus pagaliau vertins pagal jų kompetenciją, o ne pagal partinę kepurę.

LDDP laikais uostui vadovavo Valentinas Greičiūnas, tačiau atėjus į valdžią konservatoriams, jis buvo pakeistas kitu. 2008 metais – ta pati istorija – susisiekimo ministru tapo liberalas Eligijus Masiulis, o uosto vadovo kėdę pradėjo matuotis jo globėjas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narį Artūrą Skardžių labiausiai šokiravo šio liberalo Šventosios uosto įrengimo avantiūra. Anot jo, Šventosios uostas veikė tik savaitę. 2011 m. birželio 11 d. jis buvo garsiai atidarytas, o birželio 21 d. – jau uždarytas…

„Liberalas E. Gentvilas, kaip uosto vadovas, pasiskelbė, kad Šventojoje bus aptarnaujami mažieji pramoginiai ir žvejybiniai laivai. Uosto akvatorija buvo išvalyta, pagilinta, įrengti inžineriniai tinklai ir plaukiojančios prieplaukos, sumokėta už iškasto grunto sandėliavimą. Iš viso išmesta į balą, tiksliau, šiuo atveju – į jūrą, 4,8 milijono litų. Negana to, neveikiančio uosto direktore paskirta E. Gentvilo dešiniąja ranka vadinama Airida Čėsnienė per trejus metus susišlavė 400 tūkstančių litų atlyginimo. Uostas veikė kelias dienas, o direktorė atlyginimą gavo 3 metus“, – tvirtina Artūras Skardžius.

…Iki šiol neišsiaiškinta, kaip tie darbai buvo atlikti,  jeigu  jau kitą dieną po atidarymo uostas buvo užneštas jūros smėliu, tapo nepasiekiamu laivams… Tuometis uosto vadovas E. Gentvilas prisimenamas ir dėl nutrauktų sutarčių, kai teismai priteisė uosto direkcijai ne  tik nesumokėtas už atliktus darbus didžiules sumas, bet ir įspūdingas  palūkanas nuo priteistų sumų.

O Šventosios uostą tikrtai verta gaivinti. Tuo turėtų užsiimti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, čia turi atgimti žvejų uostas, čia turėtų švartuotis jachtos…

Tuo tarpu Klaipėdos uoste šiandien tikrai laimi valstybė.