Darius ČAPAS,

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas,

patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais,

Rimantas ČAPAS,

UAB ,,Kvalitetas“ projektų koordinatorius

Nepakankamai patraukli teisinė ir ekonominė aplinka, perteklinis biurokratizmas, korupcija turi įtakos tiesioginėms užsienio ir Lietuvos verslininkų investicijoms, technologijų perdavimui bei užsienio technologijų licencijavimui. Visa tai riboja ir Lietuvoje veikiančių verslo įmonių produktyvumą, visos šalies konkurencingumą.

Perteklinio biurokratizmo apraiškos

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei politinių sprendimų socialinė atsakomybė glaudžiai susijusi ir su perteklinio biurokratizmo apraiškomis bei jų įvertinimu.

Ne vienas užsienio investuotojas akcentuoja, kad Lietuvoje klesti biurokratizmas. Tačiau biurokratizmą išskiria ne gerąja jo prasme, nes be biurokratijos (teigiama šio žodžio prasme) neįmanomas šiuolaikinės valstybės funkcionavimas. Dauguma pasaulio šalių, spręsdamos pasaulinės finansų ir ekonomikos iššūkius, net didina valstybės reguliuojamąjį vaidmenį ir funkcijas. Kliūtis ir keliama problema yra perteklinis biurokratizmas.

Nors Lietuvoje yra trūkumų ir teisiškai reglamentuojant viešojo administravimo sektoriaus veiklą,  ko gero, didesnį užsienio investuotojų ir Lietuvos verslo subjektų nepasitenkinimą sukelia teisės aktais nereglamentuoti atskirų valdžios ir valdymo institucijų atstovų veiksmai (pertekliniai, nevienareikšmiški reikalavimai, vilkinimas ir t. t.) ar neveikimas.

Investuotojai renkasi vietą kuo pelningesniam ir efektyvesniam kapitalo panaudojimui (pasaulio regioną, šalį ar konkrečios savivaldybės teritoriją) ne tik pagal mažesnius mokesčius ir kitus faktorius, bet ir skaidresnį, efektyvesnį, mažiau korumpuotą viešojo administravimo sektorių. Skaičiuodami būsimo verslo sąnaudas, verslininkai įvertina, kiek laiko užtruks dokumentų derinimas, galimi neteisėti mokėjimai valdininkams ar politikams, pasveria riziką, susijusią su kitų verslo grupių protegavimu.

Nepakankamai patraukli teisinė ir ekonominė aplinka, perteklinis biurokratizmas, korupcija ir t. t. turi įtakos tiesioginėms užsienio ir Lietuvos verslininkų investicijoms, technologijų perdavimui bei užsienio technologijų licencijavimui. Visa tai riboja ir Lietuvoje veikiančių verslo įmonių produktyvumą, ir visos šalies konkurencingumą.

Todėl būtina skirti gerokai daugiau dėmesio perteklinio biurokratizmo ir korupcijos lygio mažinimui, siekiant užtikrinti viešojo administravimo sektoriaus efektyvumo spartesnį didėjimą.

Valdžios ir jos institucijų korupcija ir kyšininkavimas tampa vos ne norma daugelyje pasaulio šalių. Korupciniuose santykiuose dalyvauja mažiausiai dviejų pusių atstovai – privataus ir viešojo sektoriaus. Gana dažnai į nusikalstamos korupcinės veikos santykius įtraukiami ir įvairūs tarpininkai.

Korupcinės veikos požymių galima rasti ir santykiuose tarp verslo atstovų (pavyzdžiui, sprendžiant potencialaus laimėtojo viešuosiuose pirkimuose klausimus, bandant „įsiūlyti“ savo įmonės prekes ar paslaugas kitos verslo grandies įmonei ir t. t.).

Kyšininkavimas – viena labiausiai paplitusių, tačiau kartu ir viena latentiškiausių  nusikalstamų veikų. Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir/ar vidiniai, ir/ar individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai. Korupcijos rizikos veiksniai – sąlygos, įvykiai ir aplinkybės, galinčios sudaryti prielaidas korupcijai.

Kyšininkavimas gali tapti vos ne paprotine norma. Taip korupciniai nusikalstamos veikos santykiai gali persismelkti į valdžios lygius, o išteklių grobstymas  tapti būdu susikurti gerovę atskiriems subjektams ar asmenims. Susidaro prielaidos uždaram problemos sprendimo ratui atsirasti, nes tampa neįmanoma kurti ir plėtoti verslą tokiomis iškreiptomis, nekonkurencingomis sąlygomis. Todėl gali iškilti grėsmė įvairioms institucijoms degraduoti teisinio reglamentavimo veikimo lauke. Tai kartais lemia civilinius karus ar net revoliucijas, – kai valdžios institucijos praranda pasitikėjimą.

Tarptautinė kovos su korupcija organizacija „Transparency International“ iš kitų korupcijos sričių išskiria politinę korupciją ir apibūdina šį reiškinį kaip politikos lyderių piktnaudžiavimą viešąja galia siekiant asmeninės naudos. Pasaulio bankas šį apibrėžimą papildo teiginiu, kad gali būti piktnaudžiaujama ne tik dėl asmeninės naudos, bet ir dėl atstovaujamos partijos.

 „Siemens“ korupcija

Vienas ryškiausių pastarųjų metų pasaulinio masto korupcijos pavyzdžių – Vokietijos koncernas „Siemens“, kuris papirkinėjo ne tik Graikijos, bet ir kitų šalių valdininkus.

Apie „Siemens“ korupciją buvo viešai prabilta 2006 metais po kelių garsiai nuskambėjusių kratų. Kompanijos vadovai buvo apkaltinti davę kyšius už naudingų sutarčių sudarymą ir rangovų papirkinėjimą Argentinoje, Bangladeše, Venesueloje, Irake, Libijoje, Nigerijoje ir Rusijoje. „Siemens“ atliktas vidaus tyrimas parodė, kad kompanijos darbuotojai sumokėjo daugiau nei 1,3 mlrd. eurų kyšių. 2008 m. pabaigoje koncernas įsipareigojo sumokėti apie milijardą eurų baudą JAV ir Vokietijos valdžiai.

2010–2011 metais Graikijoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas, kuris parodė, kad „Siemens“ korupcinės praktikos 1997–2002 m. laikotarpiu padarė 2 mlrd. eurų nuostolių Graikijos mokesčių mokėtojams.

2012 m. antroje pusėje Graikijos vyriausybė pasirašė 330 mln. eurų vertės susitarimą su Vokietijos koncernu „Siemens“, kuris papirkinėjo Graikijos valdininkus siekdamas laimėti sandorius 2004 metais Atėnuose vykusioms olimpinėms žaidynėms. Pagal susitarimo sąlygas „Siemens“ sutiko nurašyti 80 mln. eurų, kuriuos koncernui skolinga Graikijos vyriausybė, ir garantuoti tolesnes 250 mln. eurų investicijas Graikijoje. „Siemens“ įsipareigojo per penkerius metus sumokėti 90 mln. eurų, kad finansuotų Graikijos vyriausybės infrastruktūrą – nuo medicinos įrangos iki universitetinių tyrimo programų.