XII Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumo metu Lydoje abiejų šalių valstybinių institucijų ir verslo atstovai ieškojo naujų būdų sustiprinti bendradarbiavimą transporto, turizmo ir žemės ūkio srityse.

Lietuvos ekonominiai ryšiai su Baltarusija stiprėja: per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos išaugo penktadaliu, ženkliai didėjo Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste, turistai iš Baltarusijos užėmė antrą vietą pagal atvykstančių į Lietuvą turistų skaičių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), kartu su partneriais iš Baltarusijos organizavusios šį ekonomikos forumą, viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas sakė, kad Lietuvos verslo santykiai su Baltarusija yra grindžiami kaimynystės ir bendradarbiavimo principais, o Baltarusija pelnytai patenka į svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių sąrašą.

„Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo mastus puikiai atspindi statistiniai duomenys: Baltarusija yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2015 metais siekė 1,937 mlrd. eurų, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos ir 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių. Per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos išaugo 21 proc., Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją išaugo 29 proc., o Baltarusijos eksportas į Lietuvą išaugo dukart. Šie skaičiai aiškiai liudija abiejų valstybių verslo atstovų norą plėsti dvišalį bendradarbiavimą ir vystyti naujus verslo projektus“, – teigė E.Mikėnas.

Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste prieš 15 metų buvo 3 mln. tonų, o šiuo metu – jau 13 mln. tonų. Turint galvoje, kad viena tona krovinio uostui teikia 17,8 eurų pajamų, per šį laikotarpį kasmetis Baltarusijos indėlis į Lietuvos ekonomiką padidėjo 178 mln. eurų. Pasak LPK viceprezidento, tai, kad Baltarusijos verslas investavo į birių krovinių terminalą Klaipėdoje, rodo, kad Lietuvos verslo klimatas Baltarusijos verslui yra palankus, plečiantis į naujas rinkas.

„Turizmo segmente taip pat stebime pozityvias tendencijas. Pavyzdžiui, pernai Baltarusija užėmė antrą vietą pagal atvykstančių į Lietuvą turistų skaičių, nusileisdama tik Vokietijai. 2015 m. į Lietuvą atvyko 163 tūkst. turistų iš Baltarusijos, arba 12 proc. nuo visų atvykusių turistų, nors prieš 5 metus turistų iš Baltarusijos skaičius siekė tik 92 tūkst.“, – skaičius vardijo LINAVA prezidentas.

Skaičiuojama, kad vienos kelionės metu standartinis turistas Lietuvoje išleidžia 373 EUR, taigi Baltarusijos turistų indėlis į Lietuvos ekonomiką pernai padidėjo beveik dvigubai daugiau nei prieš 5 metus: nuo 34,3 mln. Eur iki 60,7 mln. Eur.

„Taip pat matome potencialą stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą žemės ūkio srityje. Tarp Lietuvos ir Baltarusijos jau išplėtoti gana glaudūs žemės ūkio ir maisto produktų prekybiniai ryšiai – 2015 m. Lietuva į Baltarusiją eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 4 466 mln. Eur, o žemės ūkio ir maisto produktus į Baltarusiją eksportuoja apie 70 Lietuvos kompanijų. Baltarusija į Lietuvą pernai eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 3 568 mln. Eur. Tačiau matome potencialą stiprinti dvišalį bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus ES ir Rytų partnerystės projektus. Lietuva gali pasidalinti patirtimi Baltarusijai aktualiais klausimais žemės ūkio srityje, kaip žemės ūkio fermų efektyvumo didinimo klausimai. Kita vertus, Baltarusija Lietuvos gamintojams yra įdomi dėl savo rinkos dydžio ir Baltarusijos narystės Muitų sąjungoje“, – sakė E. Mikėnas.

Ekonomikos forumo metu abejų šalių verslo tarybų vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje patvirtino savo siekius užtikrinti tolesnius konstruktyvius ryšius  tarp verslo atstovų, valstybės struktūrų, visuomeninių organizacijų ir verslo bendrijų abiejose šalyse.

LPK 2013 m. įkūrė Lietuvos–Baltarusijos verslo tarybą, kuri aktyviai prisideda prie abipusių verslo santykių stiprinimo.

Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliai ekonomikos forumai organizuojami nuo 2005 metų.

Parengta pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos inform., www.lpk.lt