Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tai paaiškėjo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkams paskelbus kasmetį Aplinkos gerovės indeksą (EPI).

Mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis 1995–2010 m.), miško kirtimai (vertinimo laikotarpis 2000–2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis 2000–2010 m.)

Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos iš 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Artimiausi Lietuvos kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija –32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-oje, Švedija – 64-oje, Estija – 75-oje.

 Savo darbo vaisius fantastiniais vadina ir patys mūsų šalies miškininkai. ,,Verslo ir politikos“ pašnekovai – Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis ŠAKŪNAS ir Ukmergės miškų urėdijos vadovas Vigantas KRAUJALIS pabrėžia, kad pasaulinis Lietuvos miškininkystės įvertinimas yra pelnytas, ir miškininkai pasiruošę naujiems iššūkiams.

 Vienas iš iššūkių – į medelynus žengianti pažangi sodmenų su apribota šaknų sistema technologija.

         Tarptautinis įvertinimas – pelnytas

Kaip sutikote žinią, kad Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje?

Kęstutis ŠAKŪNAS:

Manau, kad visus Lietuvos piliečius, o ypač miškininkus, ši žinia labai nudžiugino. Tai ypatingai reikšmingas didelio, atsakingo bei kvalifikuoto miškininkų darbo pripažinimas. Svarbiausia, kad šio įvertinimo sulaukėme tikrai pelnytai, nes ypač valstybinių miškų rodikliai, plotai, tūriai darbo kultūra bei technologijos vis gerėja, yra vieni geriausių pasaulyje.

Vigantas KRAUJALIS:

 Žinia apie pasaulinį Lietuvos miškininkų pripažinimą yra labai maloni, bet šis faktas nėra kažkas nuostabaus ar netikėto mums, kurie žinome, kad Lietuvos miškai yra tvarkomi labai gerai.

Šis įvertinimas – tai nevienadienio darbo, o ištisų dešimtmečių pastangų rezultatas, stabilus miškininkystės perspektyvos matymas.

Ir kuo ilgiau mes išlaikysime savas miškininkavimo tradicijas, nepersiorientuosime nuo vokiškos miškininkystės į skandinaviškają, tuo mes būsime tvirtesni, tikri dėl savo darbo rezultatų.

 Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūriai – nuolat didėja, kertama daug mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranokstame daugelio kaimyninių šalių miškus. Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris – nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Kaip Lietuvos kontekste atrodo Dubravos ir Ukmergės miškų urėdijos?

Kęstutis ŠAKŪNAS:

Miško kirtimo apimtys skaičiuojamos pagal nepertraukiamo naudojimo principą – kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų tiekiami nuolat, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir naudojimo, kad būtų užtikrintas racionalus Lietuvos miškų išteklių naudojimas ir medynų produktyvumo didinimas.

Kad valstybiniai miškai tvarkomi gerai, įrodo lapkričio 8 dieną Aplinkos ministerijoje, Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje, priimti sprendimai: valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2014–2018 metų normą patvirtinti 11,1 tūkst. ha (2009–2013 metų norma buvo 10,5 tūkst. ha) ir kasmet iškirsti iki 3,1 mln. kietmetrių likvidinės medienos pagrindiniais kirtimais (2009–2013 m. buvo iki 2,8 mln. kietmetrių).

Šie ryškūs metinio naudojimo padidėjimai – 600 ha ir 300 tūkst. kietmetrių medienos – akivaizdžiai liudija profesionalų valstybinių miškininkų tvarkymosi pavyzdį. Vien šiuos padidėjimus įvertinus pinigais ir žinant, kad apie 42 procentus (turbūt daugiausia pasaulyje) gautų pajamų sumokame valstybei įvairiais mokesčiais, tai tikrai fantastiniai rezultatai.

Nors Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija – viena iš labiausiai nukentėjusių nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio škvalo, mediena labai efektyviai buvo pagaminta ir parduota, nuniokoti plotai sutvarkyti ir daugelis jau atkurti (arba miškas bus pasodintas ateinantį pavasarį).

Mūsų urėdijos miškų rodikliai, tikimės, išliks vieni geriausių šalyje – tai šiais metais inventorizavus Dubravos krašto miškus, apskaičiuos ir įvertins Miškotvarkos institutas.

Nors urėdijos miškus nusiaubė nelaimė, 2011 metais Dubravos miškų urėdija sugebėjo gauti didesnį pelną – 3,6 mln. Lt, iš kurio 2,4 mln. Lt sumokėjo į valstybės biudžetą.

Vigantas KRAUJALIS:

Ukmergės miškų urėdijos bendras medynų tūris – 6 549 tūkst. m³ medienos, iš jo brandžių medynų – 2 560 tūkst. m³. Vidutinis medynų amžius – 53 metai, skalsumas – 0,72, bonitetas – 1,8. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 192 m³, brandžių medynų – 290 m³, bendras einamasis prieaugis – 6,03 m³/ha.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 24 proc., bręstantys – 11 proc. ir brandūs – 29 proc.

1998–2012 m. laikotarpiu, Ukmergės miškų urėdijos medynų plotams padidėjus nuo 31,5 iki 34,0 tūkst. ha, atitinkamai padidėjo eglynų (nuo 25 iki 30 proc.), pušynų (nuo 23 iki 25 proc.) bei beržynų (nuo 22 iki 23 proc.) dalys ir sumažėjo drebulynų dalis (nuo 10 iki 8 proc.).

2009–2011 m. miško naudojimas Ukmergės miškų urėdijoje buvo orientuotas į perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotų mažinimą, todėl jų iškirtimo trukmė buvo sumažinta iki 7 metų.

Ukmergės miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 32,2 proc.

Miškai saugomose teritorijose užima per 24 900 ha arba 30 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų biosferos poligonų ir visų draustinių miškai – 17 503 ha arba 70 proc. visų saugomų teritorijų ploto.

Kelią skinasi pažangi sodmenų auginimo technologija

Nacionalinė miškų vystymo programa iki 2020 metų – kaip ją vertinate? Kokius naujus tikslus sau kelia miškų prižiūrėtojai?

 Vigantas KRAUJALIS:

Mes tuo esame ir stiprūs, kad turime savo strategiją ir ją įgyvendiname. Miško darbai priklauso ne nuo kokių nors politinių vėjų, o nuo mūsų pačių mąstymo ir rankų. Juk medžio nepagreitinsi, kad augtų sparčiau, nepadarysi, kad jis būtų keturkampis ar kokios nors kitos formos.

Svabiausia, kad Nacionalinė miškų vystymo programa neturi revoliucinių tikslų. Viskas pagrįsta darnia miškų ūkio plėtra, gal kažkiek pamirštant lietuviškas aplinkosaugos ir miškininkavimo tradicijas ir sekant šiaurės kaimynų pavyzdžiu.

Tikiuosi, kad pagaliau bus išspręstas miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, likimo klausimas. Juk juose nevykdant įvairiapusės miškų ūkinės veiklos, valstybė patiria nemažai nuostolių.

Kęstutis ŠAKŪNAS:

Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa, apimanti laikotarpį iki 2020 metų, buvo priimta 2011 metais.  Vienas iš uždavinių, įrašytų programoje,  tiesiogiai liečiančių Dubravos eksperimentinę-mokamąją miškų urėdiją, yra sodmenų su apribota šaknų sistema technologijos įdiegimas.

Tuo tikslu lapkričio 8 d. Aplinkos ministerijoje, Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje, buvo nutarta, kad Lietuvoje tokia sodmenų auginimo technologija yra perspektyvi ir palaipsniui reikėtų ją diegti.

Tame posėdyje pritarta siūlymui Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje įsteigti medelyną, kuris augintų miško sodmenis su apribota šaknų sistema.

Šio medelyno steigimą iš dalies galėtų finansuoti Aplinkos ministerija (iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos). Taip pat nutarta Bendrųjų miškų ūkio finansavimo programos lėšų panaudojimo tarybai siūlyti, kad kitame posėdyje būtų svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo medelyno projektavimo darbams atlikti.

Manau, tai labai svarbus uždavinys šaliai ir didelis iššūkis miškų urėdijai. Šitaip labai prasmingai būtų panaudojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšos, o taipogi urėdijos lėšos, kurias sukaupėme kirsdami padidėjusias apimtis, šalindami 2010 metų rugpjūčio mėnesio škvalo padarinius.

Kaip permainos žengia į medelynus? Ką pasiektumėte plačiai įdiegę  sodmenų su apribota šaknų sistema technologiją?

 Kęstutis ŠAKŪNAS:

Įdiegę sodmenų su apribota šaknų sistema, auginamų uždarose talpose,  technologiją, pasiektume tikrai daug. Privalumų galime vardinti ne vieną.

Pirmiausia, sodmenis miškui atkurti ar įveisti būtų galima išauginti per dvigubai trumpesnį laiką (tai būna labai aktualu įvairių stichinių nelaimių atvejais, kai išbalansuojama sodmenų rinka). Antra – miškams atkurti ir įveisti būtų galima gerokai pratęsti želdymo sezoną, tam  samdyti gerokai mažiau ir kvalifikuotesnių darbuotojų. Trečia – daug  efektyviau būtų panaudotos genetiškai pagerintos sėklos. Ketvirta – būtų pasiekta daug geresnio sodmenų prigijimo bei pradinio augimo. Penkta – ateityje įveisiant miškus, būtų naudojami tik mikorizuoti sodmenys, o tai gerokai pagerintų jų prigijimą ir augimą ne miško žemėje.

Nors dabar kai kurie miškininkai šią naujovę vertina skeptiškai, esu visiškai įsitikinęs, kad pabandę greitai įsitikins, jog tai tikrai efektyvus kelias, ir, manau, po kelerių metų, kai savo veiklą pagal šią technologiją išplėtos mūsų medelynas, Lietuvoje tokių medelynų atsiras ir daugiau. Panašiai buvo ir mūsų kaimyninėse šalyse.

 Vigantas KRAUJALIS:

Lietuvos miškininkai turi sukūrę visą genetinę bazę – genetinius draustinius, sėklinius medynus. Ir Ukmergės miškų urėdijoje darome viską – nuo sėklos paruošimo iki sodinuko išauginimo.

Visų sėklų, kurios sėjamos ir mūsų, ir kituose Lietuvos medelynuose, kilmė yra žinoma, iš anksto galime prognozuoti, kokie medynai išaugs. O sodmenų formavimas taip sparčiai žengia į priekį, kad nepalyginsi su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, ir kas šiandien. Naujos technologijos padeda sodmenį išauginti greičiau, tobulėja kontrolė, auginimo režimas.

Geri sodmenys – geras ateities miškas. Kaip kiekvienas mes savo vaikams stengiamės perduoti geriausias savybes, taip ir sėklas turime atsirinkti iš gerų medynų, kad sodmenys užaugtų našūs, perspektyvūs.

Ukmergės miškų urėdijoje sėkliniai medynai užima 47,5 ha plotą. Išskirti du eglės, maumedžio, ąžuolo, beržo ir juodalksnio sėkliniai medynai. Genetiškai vertingų medžių populiacijai išsaugoti yra skirtas 19,9 ha ploto liepos genetinis draustinis.

Sėklinės plantacijos įveistos 14,88 ha plote. 2010 m. Krikštėnų girininkijoje, šalia esančios 2,2 ha juodalksnio sėklinės plantacijos, 5 ha plote įveista eglės sėklinė plantacija. 2011 metais Krikštėnų girininkijoje įvesti 3,0 ha raudonojo ąžuolo bandomieji želdiniai.

Sėklinės bazės objektams šiuo metu urėdijos miškuose priskirti 120 rinktiniai medžiai: 87 ąžuolai, 6 beržai, 4 juodalksniai, 6 pušys, 1 maumedis ir 16 liepų.

Sau niekada nepaaiškinsiu, kam reikia Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus medžius, nesvarbu – miške ar lauke. Juk Lietuvos gamta – nepakartojama, kam listi į kiekvieno medžio vidų.

……………………………..

Komentaras

      ,,Lietuvos miškų pažangą vertinu labai teigiamai“

Keletas klausimų – Antanui JUODVALKIUI, Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentui, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto miškininkystės katedros profesoriui emiritui.

Gerbiamas profesoriau, spalio mėnesį tyrėjai iš JAV, sudarydami Aplinkos gerovės indeksą iš 132 pasaulio valstybių, geriausiai miškus prižiūrinčia valstybe paskelbė Lietuvą, tuo tarpu Estija įrašyta tik 54-uoju numeriu. Kodėl taip atsiliko mūsų kaimynai ir kaip vertinate Lietuvos miškų pažangą?

Lietuvos miškų pažangą vertinu labai teigiamai, aukšto lygio įvertinimas pripažintas pagal kompleksinius rodiklius, kurie atitinka tikrovę.

Lietuvos miškų plotai ir medienos tūriai nuolat didėja, nes kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atsodinami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas.

Remiantis tais pačiais rodikliais, nustatyta Ir Estijos vieta. Tačiau mes jokiu būdu negalime pasakyti, kad Estijos miškuose ūkininkaujama blogai. Tie skirtumai tarp įvairių šalių gali būti labai nežymūs. Kaip, pavyzdžiui, ir bėgikai finišuodami vienas nuo kito atsilieka tūkstantosiomis laiko matų dalelėmis…

Miškas yra neįkainojamai vertingas biologinės įvairovės požiūriu, jis yra ypatingas Lietuvos turtas. Ką dar turėtume nuveikti, kad didėtų jo  ekonominė, ekologinė bei socialinė vertė?

Negalima biologinės įvairovės iškelti virš visko. Mūsų miškai yra labai turtingi savo biologine įvairove, ir tuo galime džiaugtis. Tai įrodo ir sertifikacijos. O ar paukščiuku yra daugiau, ar mažiau, niekas to nesuskaičiavo.

Lietuvos miškuose šiandien taip ir ūkininkaujama, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė. Auginame našius medynus, kad jie teiktų kuo didesnį medienos tūrį. Tas tūris mūsų miškuose didėja, tuo pačiu didėja ir pajamos.

Miško socialinė vertė yra ta, kad urėdijos – atviros visuomenei. Tarkim, miškuose įrengiami rekreaciniai objektai, į juos investuojama nemažai lėšų, ir tokie objektai yra žmonių pamėgti, gausiai lankomi.

Studijos, kurią šiemet parengė Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir akademiko prof. Antano Buračo vadovaujama mokslininkų grupė, duomenimis, didžiausia Europoje yra Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža – 16,3 procento. Lenkijoje ji tėra 10,4, Suomijoje – 13,9 procento.

Pastaraisiais metais urėdijos į šalies biudžetą sumoka net 16 kartų daugiau negu 1996 metais (atitinkamai 114 mln. ir 7 mln. Lt). Iš viso valstybės mokesčiams atseikėjama 42 proc. gautų pajamų. Tai didžiausias procentas Europoje.

Mūsų miškininkai Europoje pirmauja ir kitais rodikliais. Lietuvos valstybinių miškų žinybos miškininkai vieninteliai Europoje miško gaisrus gesina patys ikr turi sukūrę veiksmingą gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistemą. Pastaraisiais metais ji modernizuota – įdiegta automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema, kuri padeda efektyviai lokalizuoti gaisrų židinius.

Jeilio universiteto specialistai Lietuvai suteikė geriausiai miškus prižiūrinčios valstybės vardą, tuo tarpu, anot  judėjimo „Už gamtą“ vadovo Algirdo Knystauto, tai yra tik statistinė propaganda… „Šiuo metu džiaugiamasi, kad Lietuvos miškingumas didėja, tačiau ranka numojama į tai, jog iškertami brandūs miškai“, – sakė A. Knystautas.  Jo manymu, jaunuolynas brandaus miško neatstos dar ilgus metus. Ar tikrai iškertami patys geriausi medynai, o Lietuvos miškų vertė sparčiu tempu blogėja?

Tokių kalbų nėra ko nė vertinti, nes jas išsako žmogus, nesusipažinęs su mūsų miškų sistema. Reikia ne vertinti tokias kalbas, o paprasčiausiai nekreipti į jas dėmesio.

Atėjus brandai, medis yra nupjaunamas – tokia mūsų sistema, toks yra dėsnis, kurio niekas negali paneigti. Jūsų paminėtos A. Knystauto mintys visiškai neatitinka tikrovės, dėl jų net diskutuoti neverta.

Prieš beveik dešimtmetį priimta Miškingumo didinimo programa, kurioje buvo numatyta iki 2020 metų padidinti šalies miškingumą 3 proc., jau įgyvendinta. Daugėja miškų – didėja ir valstybės turtas bei jo vertė. Jau vien dėl to, kad buvo neiškertamas visas medienos prieaugis ir atkuriami bei sodinami nauji miškai, per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų.

Per tą laiką pasodinta beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Valstybiniai miškininkai daug investuoja į modernius medelynus. Juose užauginama daugiau nei 90 proc. Visų sodmenų miškams atkurti ir naujiems įveisti.

,,Verslas ir politika“, 2012 m. lapkritis, Nr. 11 (36)