Gegužės 23 d. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos ir Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje šalies mokslo bendruomenei pristatytos Nacionalinės energetikos strategijos (NES) gairės.

Diskusijos metu mokslininkai apsvarstė NES strategines kryptis ir pateikė savo pastabas apie svarbiausius energetikos sektoriaus raidos klausimus.

„Rengiant strategiją, privalome remtis labai konkrečiais skaičiavimais bei racionaliomis diskusijomis – tik taip įmanoma pasiekti bendrą sutarimą dėl energetikos ateities klausimų. Taip pat svarbu, kad NES derėtų ir su kaimyninių šalių energetikos strategijomis“, – į diskusijos dalyvius kreipėsi energetikos ministras Rokas Masiulis.

NES gaires pristatė dr. Arvydas Galinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas. Rengiant NES projektą, išanalizuoti svarbiausi pastarųjų metų ekonomikos ir energetikos pokyčiai Lietuvoje, Baltijos regione ir globalioje aplinkoje. Taip pat atsižvelgta į kitų Baltijos valstybių energetikos plėtros planus, pagrindinių energijos rinkų, energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos pasaulines tendencijas.

Didelis dėmesys skirtas energetinio saugumo analizei, kurią pristatė VDU ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas dr. Juozas Augutis. Tyrimo išvadose įvertintos vidinės ir išorinės grėsmės bei trikdžiai Lietuvos energetikos sektoriui.

Vienas svarbiausių klausimų – energetinio saugumo sumetimais reikalingas (rinkoje nekonkurencingos) vietinės elektros energijos gamybos ir instaliuotų galių lygis. Renginyje taip pat užvirė diskusija dėl vietinių energijos generavimo šaltinių plėtros, platesnio atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo bei orientacijos į energijos vartojimo efektyvumą. Aiškintasi, ar energetikos sektoriui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas ūkio šakas, t. y., kas yra svarbiau – šalies pramonės konkurencingumas ar energijos eksportas.

Viena iš strateginių būsimosios NES krypčių – elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, būtina energetiniam saugumui užtikrinti. Taip pat pabrėžta, kad energetikos strategijoje būtina įrašyti skaidrių konkurencinių santykių centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje įtvirtinimą bei ekonomiškai priimtiniausiomis sąlygomis gamtinių dujų tiekimo lankstumą.

Daug dėmesio sulaukė klausimas dėl to, koks turi būti Lietuvos indėlis siekiant ES užsibrėžtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo tikslų bei kokia šių išteklių panaudojimo perspektyva Lietuvoje bei regione. Mokslininkai taip pat palietė ir galimas trijų su energijos gamyba tiesiogiai nesusijusių sektorių – transporto, pramonės ir decentralizuoto – galimybes mažinti CO2 emisijas.

„Lietuvos mokslo taryba neseniai pabaigė nacionalinę mokslo programą „Ateities energetika“, pagal kurią 2010–2014 metais šalies mokslininkai vykdė mokslinius tyrimus. Dalis šių tyrimų padėjo pagrindą kalbėti apie tas energetikos strategijos gaires, kurias šiandien aptariame. Akivaizdu, kad ketverius metus vykdyti tyrimai buvo, yra ir bus aktualūs valstybinės reikšmės projektai“, – sakė diskusiją moderavęs Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas prof. Jūras Banys.

Viešumas yra vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos strategijos rengimo principų. Gegužės 23 d. įvykusi diskusija yra pirmasis toks renginys, artimiausiais mėnesiais NES gairės bus aptariamos ir su kitomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis: energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais, pramonininkais ir gyventojais. Išklausius skirtingas pozicijas, bus parengtas galutinis NES projektas.

Parengta pagal Energetikos ministerijos inform., www.enmin.lt