Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > LPK prezidentas: „Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka“?

LPK prezidentas: „Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka“?

2016-07-14

„Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis.
„Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

„Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka? Todėl, kad eksportą sudarė ta pati varškė, grietinė, pienas, sviestas, sūriai. Tačiau staiga mums reikėjo persiorientuoti ir važiuoti, pavyzdžiui, į Artimųjų Rytų rinkas – Kuveitą, JAE, Omaną. Niekas negalėjo pasakyti, ką jie valgo, ką perka, kokie produktai galėtų ateiti į jų lentynas. Deja, didžioji dalis Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis, nes nežinojo, kaip prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų skonių ir nerado tokių žmonių, kurie galėtų profesionaliai patarti, ką ir kaip daryti“, – sako LPK prezidentas.

Pasak jo, daugelis įmonių ir dabar susiduria su rinkodaros problemomis bei yra pasiruošusios mokėti dideles sumas, tačiau neranda šios srities profesionalų. Todėl iš jaunų žmonių visose srityse dabar labiausiai tikimasi netradicinio mąstymo ir inovatyvumo: „Lietuvoje žmogus gali uždirbti tikrai daug, tačiau turi sugalvoti, ką rinkai būtų galima pasiūlyti kitaip. Laimės tie, kurie bus kūrybingesni ir sugalvos, kaip sukurti naują produktą ir paslaugas bei kaip tai įdomiai pristatyti.

Technologijos ir su tuo susijusi ketvirtoji pramonės revoliucija radikaliai keičia supratimą apie gamybą. Lietuvoje jau dabar yra įmonių, kurios naktimis dirba trečią pamainą be žmonių: darbuotojai vakare išeina, o kai ryte sugrįžta – produktai jau būna pagaminti. Ir ateityje technologijos leis žmonėms dirbti vis mažiau rutininių darbų, vis labiau augs kūrybinės veiklos poreikis darbo rinkoje.

LPK prezidento nuomone, žinių šiandien turime daug, tačiau nežinome, kaip jas panaudoti. Ko reikia, kad gebėjimų ir idėjų turintys žmonės galėtų jas paversti produktu, paslauga, daiktu? Apie 80 proc. naujai įkurtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius 18 mėnesių – valstybė turėtų skirti pinigų idėjų bankui ir taip galėtų padėti jaunam žmogui ateiti į gamybos ar paslaugų rinkas.

„Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas.

Naujasis darbo kodeksas, R.Dargio nuomone, taip pat labai reikalingas būtent jauniems žmonėms, kad jie drąsiau bandytų savo idėjas įgyvendinti, o pokyčiai švietimo sistemoje – mokyklose ir aukštajame moksle – leistų išugdyti naują kūrybingų profesionalų kartą.

„Šiandien kaip niekada mums visiems reikalingas susitelkimas, atsakingas problemų sprendimas ir valstybinis požiūris priimant svarbius sprendimus, nes tik taip Lietuva pasirengs tam laikui, kai reikės parodyti, kokie mes esame konkurencingi ir stiprūs. Ir tam reikia mūsų visų bendro darbo. Vienas iš tokių sprendimų šiuo metu visų mūsų laukia – sprendimas dėl naujojo Darbo kodekso“, – sako LPK prezidentas R. Dargis.

Naujasis Darbo kodeksas netaps panacėja nuo visų problemų

Lietuvos Verslo tarybos nuomone (Tarybą sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija – www.verslaspolitika.lt ), Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d.

„Turime pripažinti, kad naujas Darbo kodeksas netaps panacėja nuo visų problemų, nesukurs rojaus nei darbdaviui, nei darbuotojui, po jo priėmimo kitą dieną neatsiras dešimtys darbo vietų, o įmonių pelningumas nešoktels į kosmines aukštumas. Bet atsakingas apsisprendimas ir šio kodekso priėmimas bus žingsnis, liudijantis, kad mūsų valstybė yra brandi ir atvira, pasirengusi priimti atsakingus ir toliaregiškus sprendimus, formuojančius tvarią valstybės ateitį.

,Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d.

Dabar bandoma supriešinti darbuotojus ir darbdavius, skelbiant kad šis kodeksas yra verslo lobizmo rezultatas, atstovauja ir gina vienos ar kitos pusės interesus. Skelbdami, kad šis kodeksas yra ginamas, kovojant už verslo geresnę ateitį, kažkodėl pamirštame paminėti, kad jau eilę metų tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti, labai aiškiai įvardina – Lietuvai reikalingas darbo santykių lankstumas, būtina didinti konkurencingumą ir produktyvumą.

[„Šiandien kaip niekada mums visiems reikalingas susitelkimas, atsakingas problemų sprendimas ir valstybinis požiūris priimant svarbius sprendimus, nes tik taip Lietuva pasirengs tam laikui, kai reikės parodyti, kokie mes esame konkurencingi ir stiprūs. Ir tam reikia mūsų visų bendro darbo. Vienas iš tokių sprendimų šiuo metu visų mūsų laukia – sprendimas dėl naujojo Darbo kodekso“, – sako LPK prezidentas R. Dargis.

Lietuvai reikalingas pažangesnis ir lankstesnis darbo kodeksas ne tam, kad darbdaviai sau susikurtų geresnes darbo sąlygas, bet tam, kad daugiau žmonių turėtų pažangesnes sąlygas pradėti savo verslą ir tokiu būdu kurtų darbo vietas, kad žmonės, turintys idėjų, nebijotų jas realizuoti ir tokiu būdu prisidėtų prie mūsų ekonomikos stiprinimo. Kažkodėl pamirštame, kad pažangesnis reguliavimas yra vienas iš būdų skatinti emigrantų sugrįžimą į Lietuvą, nes ir jiems čia būtų sukurtos geresnės sąlygos savo verslo kūrimui ir idėjų realizavimui.

Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad šio įstatymo priėmimas netaptų priešrinkiminės karštinės ir bandymų susikrauti politinį kapitalą įkaitu. Reikalingas politinis brandumas ir valstybinis požiūris bei atsakingumas, realiai vertinant situaciją ir pripažįstant, kad dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą.

Keičiantis ekonominei situacijai ir darbuotojų bei darbdavių poreikiams, išliekant aukštam šešėlinės ekonomikos lygiui ir augant tarptautinei konkurencijai dėl talentų ir investicijų, kyla poreikis prie besikeičiančios ekonominės tikrovės pritaikyti ir darbo santykius. Verslas daugeliu atveju jau prisitaikė – darbdaviams jau dabar didžiausias turtas yra aktyvūs, besidomintys, naujus ir netradicinius sprendimus siūlantys darbuotojai, nes tokie žmonės veda įmones į priekį.

Šiandien mes turime galvoti ne apie vienadienius laimėjimus, politinius reitingus ir kapitalą, šiandien visi kartu turime prisiimti atsakomybę už tokius politinius sprendimus, kurie užtikrintų tvarią valstybės plėtrą, didintų šalies konkurencingumą ir skatintų ekonomikos augimą“,- sakoma Lietuvos Verslo tarybos pranešime

Blogėjanti demografinė situacija riboja ūkio plėtrą

Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau gilėjančios demografinės problemos verčia susirūpinti – naujausi Lietuvos statistikos departamento demografiniai kasmėnesiniai rodikliai rodo besitęsiančias populiacijos mažėjimo tendencijas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus eksperto Luko Gerybos, blogėjanti demografinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių Lietuvos ūkio plėtrą.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius liepos mėnesio pradžioje siekė 2 869 690. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, demografinis rodiklis susitraukė 1,1798 proc. Nuo metų pradžios Lietuvoje sumažėjo 18 868 gyventojų. Liūdnas mažėjimo tendencijas patvirtina ir „Eurostat“ duomenys – 2015-2016 metais Lietuvoje fiksuotas neigiamas populiacijos pokytis yra didžiausias visoje Europoje.

Remiantis „Eurostat“ atliktu populiacijos projekcijų tyrimu, Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 milijonai gyventojų. Taip pat 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija užfiksavo, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra 66 metai – tai yra žemiausias rodiklis Europoje. Šie duomenys signalizuoja, kad statistiškai garbaus amžiaus piliečiais turime pradėti rūpintis aksčiausiai.

Populiacijos senėjimas, prasti sveikatos rezultatai bei reikšminga grynoji emigracija gali pakenkti Lietuvos ekonominiam konkurencingumui bei augimo potencialui.

Nedarbo lygis Lietuvoje 2016 m. I ketvirtį siekė 8,3 proc. – tai rodo gana aukštą darbo jėgos įsitraukimą, tačiau ateityje rodiklis turėtų nusistovėti panašiame lygyje. Rodiklio „pozityvūs“ pokyčiai bus fiksuojami labiau dėl demografinių padarinių, o ne dėl pačios rinkos sąlygų.

Pasak LPK atstovo, jau šiandien, esant žemam nedarbo lygiui ir aukštai darbingo amžiaus žmonių emigracijai, pramonės įmonėse jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kasmet darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje vidutiniškai mažėja 2 proc. – tai gali sukelti rimtų bėdų tiek socialinėje sistemoje, tiek Lietuvos ekonomikoje, nes darbingo amžiaus žmonių mažėjimas dirbtinai kels darbo užmokesčio lygį ir taip atbaidys užsienio investuotojus ir sumažins santykinį produktyvumą. Tai gali turėti itin neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose bei eksportui į kitas šalis.

LPK nuolat politikams primena, jog norint spręsti šias problemas reikia veikti nedelsiant. Rudenį naujai išrinkti politiniai atstovai bei vyriausybė turėtų numatyti ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms problemoms – gimstamumo ir emigracijos – spręsti.

Sprendžiant šias problemas turi būti atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius (išmokos už vaikus ir jaunų šeimų būsto programa), užtikrinta lankstinga darbo santykių politika, numatytas kryptingas investicijų pritraukimas į regionus, būdai naujoms darbo vietoms kurti, didesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemų sprendimas: didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo kokybę, taikant aktyvesnę darbo rinkos politiką bei skatinant suaugusiųjų mokymąsi.

L.Geryba taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės valdymas bei investicijos į infrastruktūrą turėtų būti planuojamos pagal realią demografinę padėtį ir jos projekcijas.

Pramonės produkcijos kainų pokyčiai

Remiantis statistikos departamento duomenimis bei skaičiavimais, lyginant 2016 metų birželio mėnesio rodiklius su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 6,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,6 proc.

Didžiausią įtaką bendram metiniam kainų pokyčiui turėjo pingančios pasaulinės energetikos, chemijos produktų bei pagrindinių metalų kainų kritimas. Būtent žaliavų kainos sudaro didžiąją dalį pramonės gamintojų kaštų, todėl teigiami pasaulinių žaliavų bei energetikos rinkų pokyčiai daro didelę įtaką galutinėms produkcijos kainoms.

Neįskaitant rafinuotų naftos produktų Lietuvoje fiksuojamas gana menkesnis kainų kritimas (3,6 proc.), kuris gana artimas visos Europos pramonės produkcijos vidutiniam kainų pokyčiu, 3,27 proc. sumažėjimas buvo fiksuojamas šių metų gegužės mėnesį.

Lietuvoje produkcijos kainų pokyčiai buvo stebimi ne visuose sektoriuose. UAB “Pakmarkas” generalinis direktorius Virginijus Gumbaragis teigia, jog didesni pokyčiai žaliavų rinkose jų veiklai įtakos šiuo laikotarpiu neturėjo – kainų politika beveik nesikeitė.

Maisto sektoriuje nuotaikos labiau atspindi esamą statistiką. Įmonės “Daivida” vykdantysis direktorius Justas Kanopa sako, jog šiuo laikotarpiu buvo galima jausti konkurencinį spaudimą tiek iš konkurentų, tiek iš prekybos tinklų – produkcijos kainas teko mažinti.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 3,5 proc., neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų – 1,2 proc. Tuo tarpu ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo net 9 proc, neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 5,6 proc.

Fiksuojamas gana žymus produkcijos kainų skirtumas eksporto rinkoms. Tai – naujų rinkų paieškos bei konkuravimo kainomis pasekmė.

Remiantis naujausiu Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktu Pramonės lūkesčių indekso tyrimu, produkcijos kainos turėtų išlaikyti mažėjimo tendencijas ateityje – bendras produkcijos kainų perspektyvos įvertis III šių metų ketvirtį siekia 52 punktus. Dauguma pramonės sektorių dar kurį laiką galės džiaugtis sumažėjusiomis energijos bei pagrindinių metalų kainomis.

www.lpk.lt, www.verslaspolitika.lt inf.

Parašykite komentarą

Top