„Trečiadienį kanclerė Angela Merkel padėjo kortas ant stalo ir Bundestage drožė gerą prakalbą, galbūt pačią geriausią savo politiniame gyvenime. Joje ji stojo ginti savo politiką dėl pabėgėlių ir pareiškė, jog 2017 m. dar kartą sieks kanclerystės“, – rašė Leipcigo „Volkszeitungas“.

Regensburgo „Mittelbayerische“ irgi pavadino kanclerės kalbą „verčiančia labai gerai susimąstyti“ ir tęsė:

„Po vienerių metų, kupinų jai tekusių išbandymų, į ją taikomų kritikos strėlių iš partijos draugų ir daugelio iškilusių abejonių ir patirtų smūgių, kaip antai krikščionių demokratų pralaimėjimas šalies šiaurės rytuose, per Meklenburgo-Pomeranijos žemės rinkimus, Angela Merkel kvietė Bundestago partijas vienytis prieš dešiniuosius populistus.

Tai nebuvo joks desperacijos žingsnis iš kanclerės, pažiūrėjusios žemyn ir išvydusios prarają, pusės, tai buvo apeliavimas į nešališkumą, teisingumą, kartu ir nuolankumą piliečių atžvilgiu“, – pagyrė ją šiaurinės Bavarijos miesto Regensburgo laikraštis.

Net ir Budapešto dienraštis „Nepszava“ liko maloniai nustebintas. Pasak jo, „kritikams, kurie dar vis jai prikaišioja jos kadaise ištartą šūkį: „mes tai įveiksime“, ir galvoja, jog per didelis pabėgėlių skaičius Vokietiją pakeis į blogąją pusę, A. Merkel atsakė nauju šūkiu: „Vokietija ir liks Vokietija!“

Kanclerė siekė skleisti optimizmą. Priešindamasi savo šalyje vyraujančiai nuomonei, ji tikino, kad pabėgėlių situacija Vokietijoje pasitaisė, ir kad į Vokietiją atvykstančių bėglių skaičius stipriai ir tvariai sumažėjo“, – dėstė Vengrijos sostinės dienraštis.

Tai, kad A. Merkel nepasiduoda ir „siekia įžengti į naują fazę“, pastebėjo ir Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos kanclerė „nebekartojo savo anksčiau veiksmingumą ir pasitikėjimą liudijančio, bet dabar lyg užstrigusi plokštelė skambančio sakinio „mes tai įveiksime“, o vietoje to labiau kliovėsi padėties aiškinimu. Tai jai išeis tik į naudą“, – rašė Vienos laikraštis.

O pasak Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio Vokietijos dienraščio „Welt“, „A. Merkel vėl apsireiškė kaip prezidentinė tautos kanclerė, stovinti virš visų partinių rietenų ir bandanti sulydyti visas respublikos jėgas į tikrai didelę koaliciją prieš „Alternatyvą Vokietijai“.

Bet jei anksčiau tylėjimas apie šią dešiniųjų populistų partiją buvo laikomas paskutiniu išminties žodžiu, tai dabar sukilo padorieji ir žodžio pareikalavo jie.

„Tačiau argi jau pats didelės padoriųjų koalicijos prieš ją sudarymas nereikš, kad „Alternatyva Vokietijai“ liks amžinai gyva?“ – klausė Šiaurės Vokietijos nacionalinis dienraštis.

Kaip tik to ir prisibijojo Čilės dienraštis „Mostrador“: „tokios prieš užsieniečius, musulmonus ir A. Merkel programą nusistačiusios partijos iškilimas kelia pavojų A. Merkel vadovaujamos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) perrinkimui – ypač dėl to, kad kanclerę vis labiau spaudžia ir jos seseriškoji krikščionių socialų sąjunga (CSU) bei jų koalicijos partneriai socialdemokratai (SPD), jau besitaikantys laimėti 2017 m. rinkimus.“

Gali būti, kad Vokietijos partijoms iš tiesų pasiseks atimti iš A. Merkel valdžią. Tačiau tada gali greit ateiti diena, kuomet vokiečiai turės suvokti, ko jie neteko.

„Juk nei CDU ir CSU, nei SPD neturi kitos tokios asmenybės kaip ji, šitaip sugebančios daug ką sujungti“, – teigė Čilės sostinės laikraštis.

Maskvos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pažymėjo, jog „kanclerė kvietė politikus rinktis nuosaikų kalbėjimo būdą. Tuo ji ragino nepasiduoti partijos „Alternatyva Vokietijai“ propagandai, bet taikė ir į kritikus savo pačios aplinkoje“.

Nepriklausomas Maskvos laikraštis priminė, jog „visos parlamentinės partijos Meklenburge-Pomeranijoje prarado balsų, gal dėl to joms ir neatrodė tinkama ponios A. Merkel krikščionis demokratus per daug pliekti“.

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, tai, kad „visos partijos aną savaitgalį pralošė“, – pripažino ir Vokietijos socialdemokratų frakcijos Bundestage vadovas Thomas Oppermannas.

Pasak Šanchajaus dienraščio „Jiefang Ribao“, A. Merkel reikia ne tik „spręsti pabėgėlių problemą, bet užvis labiausiai struktūrines šalies problemas.

Visų pirma piliečiams rytinėje Vokietijos dalyje trūksta ekonominio saugumo bei perspektyvų. Tik tuo atveju, jeigu A. Merkel pavyks visą Vokietiją stumtelėti į priekį ir įgyvendinti vidaus vienybę, ji turės geras galimybes būti perrinkta“, – rašė Kinijos regioninis laikraštis.

Galop, Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Stephanas Detjenas savo autoriniame komentare vis dėlto teigė, jog A. Merkel kalboje pasireiškė „neišsprendžiamas prieštaravimas“:

Viena vertus, „sakydama, kad „pokyčiai – nieko blogo“, ji bandė, nurodydama ir į savo pačios gyvenimo kelią, žmones padrąsinti. Antra vertus, tuo pačiu atsikvėpimu ji pažadėjo: „Vokietija liks Vokietija, su viskuo, kas mums joje miela ir brangu“.

„Tačiau Vokietija tos kanclerės, kuri aiškina, kad prie šios šalies priklauso ir islamas, labai jau toli nuo lūkesčių tų žmonių, kurie nuo A. Merkel nusisuka protestuodami ar net su neslepiama neapykanta.

Todėl jos taikyti bandžiusios kalbos parlamente pabaiga yra tik pradžia to aiškinamojo darbo, kuris per būsimuosius rinkimų metus dar jos laukia“, – rašė Vokietijos radijo komentatorius.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.