Žurnalo ,,Verslas ir politika“ svečias – patyręs Marijampolės meras Vidmantas BRAZYS.

Kokių gi permainų galima tikėtis šiame verslo ir kultūros židinyje, kokiais pasiekimais verta pasidžiaugti, kokios patirties gali pasisemti kitos savivaldybės?

Esate ilgametis Marijampolės savivaldybės meras. Kas lemia šio sunkaus ir atsakingo darbo sėkmę? Kuo išskirtinė ši savivaldybė?

Sėkmę galbūt lemia patirtis dirbant su žmonėmis, komandos suformavimas. Žmogui reikia sakyti tiesą – galima padėti ar ne. Negalima meluoti. Nuoširdumas žmonių atžvilgiu labai svarbus.

Savivaldybė unikali tuo, kad prie Marijampolės miesto teritorijos 2000-aisiais buvo prijungta pusė buvusio rajono. Mieste plačiai išvystyta maisto pramonė, aplink miestą – žemės ūkis.

Esame pasienio regionas tarp dviejų tarptautinių magistralių „Kaliningradas–Maskva“ ir ,,Via Baltica“, jungsiančia Helsinkį su Centrine ir Pietų Europa. Pro miestą praeina rusiškas geležinkelis, klojama „Rail Baltica 1“ vėžė.

Svarbus ir istorinis aspektas. Šis kraštas nuo seno garsėjo stipriais ūkiais. Lietuvos nepriklausomybės laikais čia buvo efektyviai ūkininkaujama, ūkininkai galėjo išmokslinti vaikus. Mes turime daug garsių asmenybių – šeši Nepriklausomybės paskelbimo signatarai, kalbos normintojai, poetai, rašytojai, mokslininkai.

Ateities permainos, su kuriomis siejami reikšmingi Marijampolės savivaldybės darbai, – kokias galėtumėte akcentuoti? Kaip keisis žmonių gerovė?

Daugiausia permainų sieju su Marijampolės laisvąja ekonomine zona. Tai naujų fabrikų statyba, investicijos iš užsienio. Nors nedarbo lygis, palyginti su šalies nedarbo lygiu, Marijampolėje yra gana mažas, pradėjus eksploatuoti LEZ‘ą,  jis dar sumažės. Pagerės verslo sąlygos, kai veiks europinė geležinkelio vėžė. Kiekviena įmonė galės prisijungti ir naudotis tiek siauru, tiek senuoju rusišku geležinkeliu.

Žmonių gerovė keisis dėl investicijų, padidės atlyginimai, išaugs perkamoji galia. Miesto centras jau dabar sutvarkytas, tobulinsime tolimesnes jo erdves, išplėsime dviračių takų tinklą.

Kokiomis kryptimis plėtojamas savivaldybės verslas?

Verslas daugiausia plėtojamas žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės, statybų, projektavimo sektoriuose. Galbūt naujos šakos vystysis LEZ‘o teritorijoje – metalų apdirbimo, mašinų surinkimo ir kt sektoriai. Tobulės esamos gamyklos, bus investuojama į inovatyvias technologijas.

Kokių verslo įmonių veiklą vertinate palankiausiai?

Labai palankiai vertinu Marijampolės pieno konservų kombinatą, kuris toks vienintelis yra Baltijos šalyse. Taip pat – „Mantingą“, kuri garsi savo šaldytais duonos gaminiais. Atsigauna cukraus, putliųjų verpalų fabrikai. Sėkmingai gali plėtotis žuvies perdirbimo verslas (UAB „ICECO“). Turime stambų „Algos“ koncerną, metalo perdirbimo linijas, geležinkelio pabėgių gamybą (UAB „Peer Industries“), muitinės terminalą. Miestui visa tai labai svarbu.

Kaip savivaldybė padeda verslo įmonėms kopti sėkmės laiptais?

Padėti įstatymų numatyta tvarka mažai galime… Bėdoje atsidūrusias įmones Savivaldybės taryba gali atleisti nuo kai kurių mokesčių, kompensuoti paimtų kreditų procentus. Svarbiausia netrukdyti verslui, neužlaikyti dokumentų rengimo, laiku teikti administracines paslaugas.

Kokius svarbiausius pastarojo meto žingsnius, nužengtus savivaldybės kultūros, švietimo, sporto labui, galėtumėte paminėti?

Mums pavyko pirmiesiems paskelbus valstybės nepriklausomybę atkurti dvejus iki tol nebaigtos statybos griuvėsiuose paskendusius kultūros namus – miesto centre ir Liudvinave. Kiekvienoje kaimo seniūnijoje įrengėme laisvalaikio sales arba pritaikėme tam buvusias patalpas. Nuo seno vyksta tarptautiniai galiūnų turnyrai, sakralinės muzikos festivaliai „Džiūgaukim… Aleliuja“, vaikų popchoro „Kotita“ organizuojamas festivalis „Rasos lašeliai“ ir kitos kultūros programos, už kurias pernai pelnėme „Auksinę krivūlę“.

Veikia penkios sporto mokyklos, kuriose savo įgūdžius ugdo per 2000 vaikų, jaunimo. Turime aukščiausioje lygoje žaidžiančią moterų krepšinio komandą, kuri pernai pelnė 2-ąją vietą. Pernai vyrų krepšinio komanda iškovojo mažojo krepšinio Nacionalinės lygos taurę. Vyrų tinklinio komanda šiemet pelnė auksą. Neblogai daugelį metų pasirodo aukščiausioje šalies lygoje žaidžianti futbolo komanda „Sūduva“. Daug vilčių teikia ir pavienių sporto šakų sportininkai.

Baigiame vykdyti švietimo reformą – turime šešias gimnazijas, dvi iš jų – katalikiškos. Išplėtotas vaikų darželių, mokyklų tinklas, įrengtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Mūsų gimnazistai valstybių egzaminų rezultatais pernai užėmė 17-ą vietą tarp 60-ties savivaldybių.

Kaip vertinate šiandieninę savivaldybės žemdirbių situaciją? Su kokiomis kliūtimis susiduriama, kokius pokyčius siūlytumėte?

Aplink – derlingos žemės, kuriose vyrauja dvi ūkininkavimo formos – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Pastarųjų turime šešias. Itin pažangias technologijas prižiūrint melžiamas karves taiko „Padovinio“ ŽŪB. Nuolat pasiekiama gerų grūdinių kultūrų derlių – 7–10 tonų iš ha, cukrinių runkelių – iki 70 tonų iš ha, saldžiųjų šaknų – 17,5 proc. cukringumo.

Problemos panašios kaip ir visur: mažos ir nestabilios supirkimo kainos – tiek grūdų, tiek cukrinių runkelių. Negalime planuoti, nes esame priklausomi nuo pasaulinės rinkos. Pokyčius matau šiuolaikinėse technologijose. Ypač jauni ūkininkai gali pasinaudoti ES finansine parama ir modernizuoti savo ūkius. Reikėtų neatmesti ir kooperacijos principo, kuris kai kur Lietuvoje jau teikia gerų rezultatų.

Bendruomenių svoris kaimų gyvenime – kiek jos reikšmingos?

Iširus kolūkinei santvarkai kaimo žmonės ėmė burtis į bendruomenes. Savivaldybės teritorijoje įsikūrę apie 30 bendruomenių – beveik kiekviename kaime. Jos turi namus, kultūros židinius, taip pat, susibūrusios į Vietos veiklos grupę, aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant ES projektus. Gautos lėšos padeda susitvarkyti bendruomenės pastatus, įsigyti reikalingų priemonių.

Kokios tradicijos propaguojamos, šventės populiarinamos Marijampolės krašte?

Didžiausia metų šventė yra „Miesto dienos“ – gausios, spalvingos. Taip pat rengiame „Derliaus šventes“ – tokia šio krašto tradicija. Žinoma, dar ir galiūnų turnyrai, karšto oro balionų čempionatai ir kt. Didelio atgarsio pernai sulaukė tarptautinis architektų simpoziumas, surengtas kartu su „Arvi“ įmone.

Šiemet ypač svarbus naujas kultūros reiškinys – „Švento Jurgio meno sezonas“, kurio iniciatorius yra buvęs marijampolietis operos atlikėjas Edmundas Seilius. Tikiuosi, projektas turi potencialo augti ir tapti kasmetis.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Aurelija BANIULAITIENĖ

,,Verslas ir politika“, 2015 m. gegužė/birželis, Nr. 5/6 (66/67)