Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Marijono Mikutavičiaus pamokos valdžiai

Marijono Mikutavičiaus pamokos valdžiai

Apžvalgininko pastabos

Gintautas KNIUKŠTA

„Buvau žvejoti, tad neturėjau laiko suvokti, kokią Pandoros skrynią netyčia atidariau. Jei būčiau žinojęs, kad tos mintys sulauks tokio entuziazmo, būčiau gal parašęs tobuliau. Arba nerašęs visai. Dabar jaučiuosi atsakingas pateikti kai kurias pastabas“, – taip Marijonas Mikutavičius reagavo į pasipiktinimo bangą internete dėl jo pastabų apie kylančias kainas.

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti akcija „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kurioje dalyvauti žada tūkstančiai dabartinėmis maisto kainomis nepatenkintų Lietuvos gyventojų.

,,Kreipiuosi į ,,Darbo partiją“. Jeigu jūs pakabinsite plakatą ,,Sustabdysime kainų antplūdį“ (o tikiu, kad labai galite), kaip Dievą myliu – pareikalausiu autorinių“, – pratęsė savo mintis M. Mikutavičius socialiniame tinkle, kai prieš keletą dienų interneto erdvėje didžiulį ažiotažą sukėlė jo pastabos apie neadekvačias maisto kainas. Gintauto Kniukštos nuotr.
,,Kreipiuosi į ,,Darbo partiją“. Jeigu jūs pakabinsite plakatą ,,Sustabdysime kainų antplūdį“ (o tikiu, kad labai galite), kaip Dievą myliu – pareikalausiu autorinių“, – pratęsė savo mintis M. Mikutavičius socialiniame tinkle, kai prieš keletą dienų interneto erdvėje didžiulį ažiotažą sukėlė jo pastabos apie neadekvačias maisto kainas. Gintauto Kniukštos nuotr.

Ką gi rašė Marijonas Mikutavičius? Atrodo, nieko tokio, kas mūsų valstybės piliečiui būtų nežinoma, tačiau į tai sureagavo net pats šalies premjeras.

Prisiminkime, ką visiems žinomas Marijonas Mikutavičius rašė savo paskyroje:

„Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškinti ir papasakoti. Bet ji to nedaro. Kaip nedaro ir šiuo atveju, kai vien per metus akimis FB akivaizdu, kad kilęs nepasitenkinimas maisto kainomis. Nuo ,,nouneimų“ iki žinomų visuomenėje žmonių kaišioja vieni kitiems panosėn kalafiorų nuotraukas. Lygina kainas su kitomis valstybėmis. Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė su visomis jos gerovės palaikymo ir demokratijos institucijomis – ne. Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda.

Žiniasklaida tiesiog užsidėjo eilinę antraštę apie pabrangusius pomidorus, tarsi būtų koks Pikul gimtadienis,ir nužygiavo tolyn. Ekonomistams čia, matyt, nuobodu – nei nafta, nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. A-ū! Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? A-ū! Konkurencijos tarnyba! Dar gyvi? Ar yra kokių nors naujienų? Nenorite sakyti?.. Iš viso nenorite kalbėti? Aš nesitikiu, kad sumažinsite kainas ar pakelsite atlyginimus. Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsite ir kodėl nepakelsite. Kodėl tas pats PVM  Vokietijoje yra mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės? Kodėl mano mėgstamos Vičiūnų krevetės per metus pabrango dvigubai?

Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinome ir be reikalo čia stūgaujame? Štai ko tu tikiesi, kai kyla nepasitenkinimas. Daugiau viešumo ir demokratijos, kalbant politine kalba. Arba – kad tas cementinis dramblys prisėstų ir su tavim kalbėtųsi, kalbant žmogiškai.

Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip smarkiai. Bet nė kiek ne gėda pripažinti – klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis.

Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai tos kainos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris, kaip ir dažnas pasiturintis žmogus, tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų  jų nekęsti tas, kuriam dabar visai lūdnas  finansinis etapas? Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėje ar ,,Feisbuke“. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?“

Į šias pastabas sureagavo ne tik visuomenė. Pirmadienį, gegužės 2ieną, premjeras Algirdas Butkevičius net kviečia į pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Bus jame ir ūkio ministras, atvyks Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai.

Kodėl taip ir nesulaukė išsamesnių diskusijų pasiūlymai mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams?

Ar tikrai rinkimų metais valdžiai rūpi, kad eilinis žmogus galėtų nusipirkti būtiniausių maisto produktų? Keista, kodėl tokių pasitarimų nebuvo anksčiau. Kodėl taip ir nesulaukė išsamesnių diskusijų pasiūlymai mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams? Nebuvo laiko, nebuvo noro domėtis, už kiek ir ką perkame.

Šaunuolis tas Marijonas. Keista, kad valdžiai reikia pamokų, kurių politikai net rinkimų metais neišmoko. Pažiūrėkite, ką skelbia valdančiosios koalicijos atstovai miesto gatvėse? Vilniaus autobusų stotelėse Darbo partijos kandidatai  savo plakatuose rašo, kad stabdys pabėgėlių antplūdį. Taip, dabar mums tai labai rūpi, atrodo, kad Lietuvos pasienyje pulkai sirų ar piliečių iš Irako laukia nesulaukia įvažiavimo į mūsų šalį…

Marijonas Mikutavičius ir čia nesusilaikė nepasišaipęs iš valdžios: „Kreipiuosi į „Darbo partiją“. Jeigu jūs pakabinsit plakatą „Sustabdysime kainų antplūdį“ (o tikiu, kad labai galite), kaip Dievą myliu – pareikalausiu autorinių“, –  pratęsė jis savo mintis socialiniame tinkle, kai prieš keletą dienų interneto erdvėje didžiulį ažiotažą sukėlė jo pastabos apie neadekvačias maisto kainas.

Belieka spėlioti: jeigu kalafiorų skandalas taip sukrėtė Lietuvą, kaip reaguosime į kitus mūsų gyvenimo pūlinius? Tiesa, švedų bankų ekonomistai mus ramina: palaukite vasaros – ką tuomet kalbėsite, kai daržovės atpigs?

Kalbėsime, kad brango ne tik daržovės. Suvalgyti šaltibarčių lėkštę eilinėje kavinėje jau tampa pabranga. Ką kalbėti apie telefonų ar buitinės technikos remontą.

Tik nebūkime abejingi. Argi tik Marijonas Mikutavičius gali kalbėti apie problemas, kurios turi rūpėti ne tik valdžiai, bet ir visai visuomenei?

Parašykite komentarą

Top