„Lietuvos žinios“, Kazimieras Šliužas

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais – 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo – 4,6 procento.

Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog pelno pavyko uždirbti, nors mediena ir toliau pigo. Vidutinė kubinio metro kaina smuktelėjo iki 38,1 euro nuo 2015 metais buvusių 38,6 euro ir 2014-aisiais – 43,8 euro. Urėdijos kasmet parduoda apie 3,7 mln. kubų medienos, tad pernai vien dėl nedidelio kainos smuktelėjimo urėdijos gavo 2 mln. eurų mažiau negu 2015-aisiais ir 21 mln. eurų mažiau, negu būtų medieną pardavusios 2014 metų kainomis.

Pernai didėjo išlaidos rangos paslaugoms ir beveik 7 proc. padidėjusioms algoms. Dabar vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis urėdijose siekia 950 eurų.

Urėdijoms skausmingas buvo vienos stambiausių medienos perdirbėjų, Giedriaus Kaminsko firmos UAB GKF, bankrotas. Ji po 100-150 tūkst. eurų liko skolinga Trakų, Druskininkų ir Varėnos urėdijoms, o iš viso 21 urėdijai už patiektą žaliavą nesumokėjo 1,05 mln. eurų. Tai sumažino pasiektą pelningumą 0,5 procento.

Nors ir pasitaikė nesėkmių, GMU vykdė 2016-iesiems užsibrėžtą valstybės įmonių miškų urėdijų ekonominio subalansavimo ir turto efektyvumo didinimo užduotį. Pasak dr. R. Prūsaičio, kainos smuktelėjimą pavyko kompensuoti 0,5 euro už kubinį metrą sumažinus medienos ruošimo savikainą – nuo 14,5 iki 14 eurų, o pelno iki apmokestinimo maržos ūgtelėjimas nuo 4,6 iki 5,6 proc. lėmė geresnį nei 2015-aisiais grynojo pelno rezultatą.

Svarbu kiekvienas darbas

Generalinis miškų urėdas tvirtino, jog sėkmingos veiklos pagrindas yra visų sektorių našumo gerinimas, racionalus darbų organizavimas, veiklos skaidrinimas, viešinimas ir panašūs dalykai. Finansinė nauda sunešama po kruopelytę. Antai 2015 – 2016 metais buvo 15 proc. sumažintas pagalbinis ūkis – atsisakyta dalies technikos kiemų, kontorų, nereikalingų patalpų, pastatų, inventoriaus, optimizuoti šildymo kaštai ir kt.. Dalis šio turto perduota Turto bankui, o paslaugos perkamos, užuot išlaikius savus miškininkystės ūkiui nebūdingus padalinius.

2017-aisiais siekiama kuo daugiau brangaus rankų darbo perkelti modernioms technologijoms. Kaip antai, įdiegtas fotogrametrinis apvaliosios medienos matavimo metodas.

2015 metais pirmą kartą pavyko pagerinti svarbų miškotvarkos rodiklį – likvidinės medienos tūrio išeigą per 251 kietmetrių iš hektaro. Pasak generalinio urėdo, kirtimų prekinės medienos dalis pernai sudarė 75,3 proc. ir priartėjo prie 2016 m. miškininkų siektino normatyvinio 83,5 proc. rodiklio.

Tai yra per 2 proc. daugiau nei 2015 metais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo mažesnė medienos dalis lieka miške po kirtimų. „Turint galvoje gamtos sąlygas, mūsiškis rodiklis yra išties aukštas“, – teigia dr. R. Prūsaitis. Šiemet planuojama jį padidinti iki 77-78 procentų.

Nors rodikliai ir gerėja, kuomet kalbama apie valstybės turtą, valstybinius miškus, Generalinė miškų urėdija jų netraktuoja kaip baigtinio pasiekimo. Svarbiausiu šių metų prioritetu išlieka miškų urėdijų veiklos efektyvumo ir grąžos valstybei didinimas.

2015 metais pirmą kartą atlikta valstybinių miškų medelynų peržiūra, nustatytos medelynų raidos perspektyvos – anot generalinio urėdo, medelynų pertvarką numatoma atlikti dviem etapais per aštuonerius metus – iki 2023 metų.

Kad ir koks būtų geras prekinės medienos gavimo rodiklis, tačiau padarinės medienos išeiga visada yra aukštesnė nei 82-85 procentai. Kertant medžius laksto skiedros, lieka viršūnių, šakų ir šaknų. Visa tai susmulkinama ir parduodama „Baltpool“ biržoje biokuro pirkėjams. Tai pigi žaliava, tačiau urėdijų sąskaitas papildo. Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai GMU biokuro pardavė 63 proc. daugiau, o šiemet yra užsibrėžusi parduoti 20 tonų naftos ekvivalento (tne) biokuro.

„Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pernai biržoje buvo parduota apie 400 tūkst. tne biokuro. Taigi, rinkos kainų amortizatoriumi laikomai GMU tektų apie 5 proc. pardavimo. „Tai nebūtų didžiausia tiekėja, bet tikrai bus pirmame dešimtuke ir darys didelę įtaką rinkai“, – teigė jis.

Praėjusių metų orai miškininkams nebuvo palankūs, bet, kaip sako dr. R. Prūsaitis, idealaus oro nebūna, todėl palankias dienas reikia gaudyti ir tuo naudotis. Kirsti mišką galima bet kokiu oru, bet kai jis nepalankus, tikra bėda yra medžius ištraukti iš kirtaviečių – ir technika kenčia, ir miško danga gadinama. Todėl į drėgną mišką ištraukimo technika ir nelenda.

Pasak jo, urėdijos, skirtingai nei privatūs savininkai, turi mažai galimybių kirsti tada, kai mediena brangesnė, nes reikia vykdyti skirtas kirtimo užduotis. „Pramonei medienos reikia nuolat, – aiškino GMU vadovas. – Kai užsakymų nėra, galime šiek tiek atsikvėpti, kad pelningiau galėtume parduoti vėliau.“ Per pirmąjį šių metų ketvirtį neparduoti tik 7 proc. medienos. Tai – apie 30 tūkst. kubinių metrų. Vadinasi, pramonei žaliavos užteko.

Miškų urėdijos yra valstybės įmonės, todėl turi pildyti biudžetą, ne tik siekti pelno. Įvairiems mokesčiams atitenka 43 proc. miškų urėdijų pajamų, arba 60-65 mln. eurų per metus.

Kainos nustatomos aukcionuose

Visa urėdijų paruošta mediena parduodama elektroniniuose aukcionuose. Juos organizuoja miškų urėdijos.

„Lietuva yra pasirinkusi patį skaidriausią būdą prekiauti valstybinio miško mediena. Visa urėdijų žaliavinė mediena, išskyrus nedaug malkinės medienos, yra parduodama aukcionuose“, – užtikrino generalinio miškų urėdo pavaduotojas dr. Valdas Vaičiūnas. Aukcione susiformavusios urėdijų parduodamos medienos kainos tampa kainų Lietuvos rinkoje dominante artimiausią pusmetį.

Tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra. „Tai būtų sunkiai įmanoma, nes rinkoje yra apie 800 dalyvių, kurie prekiauja anonimiškai per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pirkimo kainą, – aiškino jis ir neabejodamas tvirtino: – Palyginti su kaimynų valstybėmis, mūsų sistema yra skaidriausia.“

Urėdijos sudaro iki 10 metų trunkančias sutartis su pirkėjais. Tai medienos perdirbimo įmonėms padeda užsitikrinti nepertraukiamą ir ilgalaikį žaliavos tiekimą. Pasak dr. V. Vaičiūno, pramonei pagal šias sutartis tenka iki 60 proc. urėdijų medienos. Dar trečdalis parduodama pagal pusmetines sutartis, likusi dalis – aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti.

Mobilieji tvarkdariai

Siekiant veiklos skaidrumo ir pasinaudojus Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijomis, 2015 metais GMU buvo įsteigta mobilioji grupė, kurios tikslas – siekti, kad visos urėdijos dirbtų pagal vienodas taisykles, patarti ir kartu kontroliuoti bei imtis griežčiausių priemonių prieš pažeidėjus.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius pasakojo, kad mobiliąją grupę sudaro 4 asmenys, dirbantys GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriuje. Kiekvienas turi savo darbo barą. Grupė automobiliu su specialiąja matavimo įranga planingai ir kartais netikėtai lankosi urėdijose – tikrina kirtimus, medienos tūrio matavimo tikslumą ir kt., taip pat darbo drausmę.

Keturiems žmonėms apvažiuoti dešimtis urėdijų nėra paprasta, bet, kaip rodo rezultatai, pro šalį nešaudoma. Antai pernai per surengtus 30 patikrinimų 9 pareigūnams buvo skirtos baudos, devyniolikai – drausminės nuobaudos. Patikrinus 27 lentpjūves, nustatyta 14 medienos apskaitos pažeidimų.

Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai keturiolikai vadovų buvo pareikšta pastabų dėl jų veiklos. Per porą pastarųjų metų buvo pakeisti dešimties urėdijų vadovai, iš kurių trys – dėl prastų darbo rezultatų ir darbo drausmės pažeidimų, o kiti išėjo į pensiją.

Kasdienės dovanos miškui

„Dažnai tenka išgirsti komentarų, kad urėdijos neva daugiau nieko neveikia, tik kerta miškus ir parduoda.

Iš tikrųjų pagrindines pajamas urėdijos gauna parduodamos medieną, bet didžiausi kasdieniai darbai yra kitur, – sakė dr. V. Vaičiūnas. – Iš miško nieko negausimam nedavęs.“

Didžioji pajamų už medieną dalis, anot jo, tenka miško atsodinimui ir priežiūrai. Mišką auginti – tai ne kirsti. Juk tai ir jaunuolynų ugdymas, retinimas, sanitarinė miško apsauga nuo kenkėjų ir žvėrių, sėklininkystė, sodinukų auginimas. Visa tai sudėtinga ir brangu. Medis miške auginamas 60-100 metų, o kirtimas – tai momentinis gerą pusšimtį metų auginto derliaus nuėmimas.

Dr. V. Vaičiūnas sutiko, jog daugiau miško kertama Švedijoje, Latvijoje, o plotai ten didėja sparčiau, bet tai pripažinti, anot jo, galima su išlyga. GMU su jai patikėtais valdyti valstybiniais miškais elgiasi atsargiai. Per metus nukertama tik vos daugiau kaip pusė prieaugio.

Pasak pašnekovo, valstybės miškuose yra susikaupę peraugusių medynų. Ūkiškai tai nėra racionalu, nes medienos kokybė ilgainiui prastėja, tačiau didėja biologinė vertė. Taigi, dabartiniai kirtimų planai yra savotiškas kompromisas derinant visų suinteresuotų šalių siekius.

„Mūsų nuomone, peraugantys medynai yra rezervas nuosaikiai didinti kirtimų mastą. Tai būtų papildomos pajamos valstybei, tačiau reikėtų platesnių diskusijų ir pritarimo“, – sakė dr. V. Vaičiūnas.

Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje yra įtvirtinta, kad būtina mažinti plynų kirtimų apimtį, bet ir tai nėra paprasta. Siekiama orientuotis į savaiminį miško atžėlimą, bet taip užsiveisia ir viena su kita nederančių medžių rūšių. Įvairiais būdais atklysta invazinių rūšių – uosialapių klevų, baltažiedžių akacijų ir pan. Visi jie iškertami vos pastebėjus. Tai irgi papildomas darbas. „Neplyni kirtimai dabar sudaro apie 30 proc., bet jie turi būti didinami nuosaikiai ir gerai apsvarsčius, kad nesukeltume neigiamų pasekmių“, – teigė miškotvarkos specialistas.

Valstybė GMU yra perdavusi ir kitų nepelningų funkcijų. Viena tokių – priešgaisrinė visų nuosavybės formų miškų apsauga. Prieš porą metų buvo smarkiai kritikuota nepigi stebėjimo su automatinėmis kameromis sistema. Tačiau pasitelkusi ją Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių, kur miško gaisrai sustabdomi per trumpiausią laiką, todėl sunaikinami mažiausi plotai.

Nuo 2015 metų atsirado papildoma pareiga prižiūrėti visų nuosavybės formų miškų kelius. Tai urėdijoms didžiulė papildoma našta. Dr. V. Vaičiūnas tvirtino, jog vien pernai buvo pagerinta 1000 km miško kelių būklė. „Žmonės, ypač privačių miškų savininkai, turėjo tai pastebėti. Dabar ne mažiau svarbu tuos sutvarkytus kelius bendromis jėgomis išsaugoti panašios būklės“, – bendro intereso rūpintis bet kurios nuosavybės mišku svarbą pažymėjo GMU administracijos atstovas.

Urėdijos daug investuoja į miško pritaikymą visuomenės poilsiui, rekreacijai. Ši dalis yra ne mažiau svarbi nei ekonominė. „Daug kas į mišką žiūri tik per pelno prizmę, bet jei kalbame apie kompleksinį miškų ūkį, koks yra pažangiausiose ES valstybėse, turime kalbėti apie visų funkcijų -gamtosauginės, socialinės ir komercinės – suderinimą“, – pabrėžė GMU vadovas.