Panevėžio krašto miškininkų galvos skausmas – šlapių augaviečių keliai. To rūpesčio naštą galėtų gerokai labiau sumažinti ir didesnis lėšų kiekis, ir kiti kelių naudotojai, privatūs miškų savininkai.

Netrukus ir miškų lankytojai, pramogautojai tais keliais patrauks į miško poilsiavietes, regyklas, aikšteles, jau baigiamas ruošti vasaros sezonui. Ir vėl miškininkų išpuoselėtame Pašilių stumbryne padaugės smalsuolių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš svetur.

Kaip klostosi šie reikalai, ,,Verslui ir politikai“ atskleidė Vaclovas ŠIŪŠIS, Panevėžio miškų urėdo pareigas vykdantis Raguvos girininkijos girininkas.

Ar turtinga Panevėžio miškų urėdija savo plotais  ir našiais medynais, gerais keliais – Lietuvos urėdijų kontekste?

Tai viena didžiausių miškų urėdijų Lietuvoje.  Patikėjimo teise ji valdo ir prižiūri 39,2 tūkst. valstybinės reikšmės miškų. Urėdijos miškuose yra 780 km kelių, iš kurių  229 km  – su žvyro danga.

Vidutinis miškų urėdijos medynų tūris viename ha siekia 205 m³, brandžių – 284 m³ (Lietuvoje – 207 m³, 260 m³).

Vidutiniškai per metus 1 ha priauga 6,42 m³ medienos (Lietuvoje – 6,7 m³).

Kiek įtakos jūsų krašto miškų keliams turi miškų drėgmė, pavasario polaidžiai? Kaip jų kokybė priklauso nuo gamtos sąlygų?

Kadangi miškų urėdijoje vyrauja perteklingo drėgnumo dirvožemiai, o keliai su žvyro danga sudaro tik 29 procentų turimų kelių, tai esame priklausomi nuo gamtinių sąlygų.

Planuodami medienos ruošos darbus ir medienos realizaciją turime atsižvelgti į esamą kelių tinklą, o neretai tenka kelius gerokai paremontuoti, kad pirkėjai galėtų išsivežti nupirktą medieną, nes dauguma urėdijoje esančių kelių nėra pritaikyti sunkiasvorei technikai. Pavasarį, polaidžio metu, dauguma kelių būna nepravažiuojami, juos tenka uždaryti.

Kaip apibūdintumėte dabartinę urėdijos kelių būklę? Kokio galvos skausmo šiandien suteikia miško keliai?

Kadangi dauguma urėdijos kelių nėra pritaikyti sunkiasvorei technikai, jais vežant medieną net sausuoju metų laiku, kelius tenka nuolat prižiūrėti ar net remontuoti.

Esant lietingesniems metams medienos išvežimas iki pagrindinių kelių tampa problemiškas. Dažniausiai reikia kelią paruošti medienos išvežimui ir dar atlikti remontą medienos vežimui pasibaigus, o tai miškų urėdijai nemažai kainuoja.

Kas dar, be urėdijos, tiesia, prižiūri, rekonstruoja ir remontuoja miškų kelius? Juk miško keliai jungia ir kaimus, tarnauja gyventojų susisiekimui, – vadinasi, tuose keliuose turėtų sukiotis remontininkai ir iš savivaldybių? Kiek jos padeda tvarkyti miško kelius?

Vidinės reikšmės kelius miškuose (780 km) prižiūri ir remontuoja miškų urėdija. Rajoninės reikšmės kelius, besidriekiančius per miškus (apie 45 km), gana dėmesingai prižiūri ir tvarko rajono Savivaldybė.

Kaip vertinate privačių miško savininkų indėlį į kelių priežiūrą?

Privačių miškų savininkus savanoriškai įtraukti į kelių remontą yra labai sudėtinga. Tuo klausimu daug dirba girininkai, tiesiogiai daugiausia bendraujantys su miško savininkais. Tenka aiškinti, kokiu metu vykdyti kirtimus, kaip vežant medieną gali būti mažiausiai gadinami keliai, kad sugadintą kelio atkarpą privalu suremontuoti savomis lėšomis.

Kokiais būdais pavyksta tausoti miško kelius nuo jų gadintojų? Ar baudžiama už tai?

Aktyviai dirbamas prevencinis darbas su privačių miškų savininkais, dalyje kelių polaidžių laikotarpiu tenka apriboti važiavimą.

Už kelių gadinimą baudžiama vadovaujantis LR ATPK 61 str. 4 dalimi. 2011 metais nubausta 11 pažeidėjų, 2013 metais – vienas.

Urėdijos indėlis į miško sausinimo tinklą 2013 metais – koks jis?

Kasmet nemažai lėšų skiriame ir sausinamojo tinklo remontui bei priežiūrai –iškertami krūmais apaugę griovių šlaitai, šienaujami pagrioviai ir griovių šlaitai, valomas griovio dugnas nuo susikaupusių sąnašų, keičiamos ir remontuojamos pralaidos.

2013 metais buvo atlikta 193 km sausinamojo tinklo priežiūros darbų už 79,0 tūkst. Lt.

Kokiais atvejais miškininkai gali uždaryti kelią? Ar naudojatės ta teise?

Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771), nuostatos leidžia vietinės reikšmės kelio savininkams (valdytojams) laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią per polaidį ar kitais atvejais (užsitęsus lietums ar kt.), kai gali būti sugadintas kelias.

Pavasariais dažnai tenka apriboti eismą keliuose, saugant juos nuo sugadinimo.

Miško kelias veda ir į garsųjį Pašilių stumbryną, esantį urėdijos žinioje, aktyviai lankomą ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. Kaip pastaruoju metu atnaujintas šis stumbrynas, baigiantis skaičiuoti jau šeštą  dešimtmetį? Kokio miškininkų rūpesčio jis reikalauja?

Pašilių stumbrynas užima 50 hektarų plotą. Iš tiesų stumbrynas mielai lankomas ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. Pernai užsuko delegacija net iš Japonijos. Aktyvūs lankytojai yra moksleiviai.

2012 m. stumbryne įrengtas pažintinis takas. Take pasitinka 10 stendų, kuriuose eksponuojama Pašilių miške esanti gyvūnija ir augmenija, aikštelė su suolais, kur mokytojai praveda gamtos pamokas.

Stumbryne pastatyta regykla, tad dabar stumbrus saugiai galima stebėti iš arti. Su stumbrynu ir jo gyventojais lankytojus supažindina stumbryno  darbuotojai.

Per daug ar per mažai Lietuvoje stumbrų? Kiek jų saugoma Pašilių aptvare, o kiek klajoja aplink, laisvėje?

Pašilių stumbryne šiuo metu gyvena 17 stumbrų. Šįmet atliktos apskaitos duomenimis, laisvėje gyvena 102 stumbrai Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Visus klausimus, susijusius su stumbrais, gyvenančiais laisvėje ir stumbryne, sprendžia komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos darbuotojų, mokslininkų. Urėdija atsakinga už aptvare laikomus stumbrus.

Europinis stumbras iš Raudonosios knygos – kuo jis unikalus? Už ką jis gerbiamas ir… koneveikiamas?

Iki 1854 m. Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijos Belovežo girioje buvo sumedžiota paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė. Tik 1969 m. iš Rusijos rezervato į Pašilių stumbryną buvo atvežti pirmieji du stumbrai. Kitais metais – dar šeši. 1971 m. stumbrė atvedė pirmąjį stumbriuką.

Stumbras – įspūdingo dydžio ir išvaizdos, atsargus gyvūnas, paprastai vengiantis žmonių. Tačiau nemažai žalos jis pridaro ūkininkų pasėliams. Specialioje komisijoje šie klausimai buvo svarstyti, numatyta priemonių stumbrų skaičiui mažinti.

Urėdija nestokoja ir kitų populiarių lankytinų vietų, rekreacinių objektų, gamtos paminklų. Kaip vasaros sezonui paruoštos poilsiavietės, aikštelės, regyklos? Kokiais ištekliais tai daroma?

Urėdijoje yra 69 rekreaciniai objektai, kurie kasmet remontuojami ir atnaujinami, kad lankytojams būtų jauku, kad galėtų gerai praleisti laiką. Kiekvienoje poilsiavietėje pastatyti konteineriai šiukšlėms, įrengtos laužavietės.

Miškų urėdija kasmet rekreacinių objektų priežiūrai ir remontui išleidžia 160 –190 tūkst. Lt nuosavų lėšų. 2013 m. šiems darbams buvo skirta 191,6 tūkst. Lt.

Kaip kovojate su poilsiaviečių niokotojais?

Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai apgadinamos poilsiavietės, ne visi lankytojai sugeba savo šiukšles sumesti į konteinerius, bet džiugina tokie lankytojai, kurie palieka poilsiavietę sutvarkytą labiau negu rado atvykę.

Urėdijos darbuotojai nuolat lanko poilsiavietes reidų metu po darbo, poilsio ir švenčių dienomis, kalbasi su lankytojais, aiškina tvarką. Nedrausmingus lankytojus tenka drausminti ir su policijos pareigūnais.

Siekdami užtikrinti poilsiaviečių apsaugą, esame įsigiję slaptų kamerų, kurias pasitelkę tikimės išsiaiškinti poilsiaviečių niokotojus.

Urėdija – skaičiais ir faktais

•   VĮ Panevėžio miškų urėdija administruoja 39,2 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų ir 8,5 tūkst. ha miškų, rezervuotų grąžinti miško savininkams. Urėdijos teritorijos miškingumas – 33,4 procento, o Panevėžio rajone – 34,2 procento.

•  Urėdijoje – 11 girininkijų. Be to, urėdijos sudėtyje yra medelynas ir medienos ruošos padalinys. Vidutinis girininkijos dydis – 3,3 tūkst. ha. Vidutinis privačios miško valdos dydis – 4,2 ha.

•   Urėdijoje vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, kurie užima 49 procentus medynų ploto, spygliuočiai – 47 procentus ir kietieji lapuočiai – 4 procentus. Didžiausią plotą – 11,2 tūkst. ha (32 procentus) – užima beržynai. Brandūs medynai sudaro 25 procentus bendro medyno ploto.

•   Miškai yra gana aukšto produktyvumo – vidutinis bonitetas – 1,5. Našūs 1A ir 1 boniteto medynai užima 51 procentus medynų ploto. Žemo našumo medynai užima tik 4 procentus medynų ploto. Vidutinis medynų amžius – 54 metai.

•   Panevėžio miškų urėdijos teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų bendras tūris yra 13,2 mln. m³ (kartu su privačiais ir privatizuotinais miškais), iš jų valstybiniuose miškuose – 7,3 mln. m³. Bendras metinis medienos prieaugis  – 228 tūkst. m³ medienos.

•   Urėdijos miškuose gausu unikalių gamtos paminklų, saugomų teritorijų. Tarp jų – Žaliosios botaninis zoologinis, Naudvario, Gringalių ir Viržonių botaniniai, Juostos ir Upytės hidrografiniai, Sanžilės kraštovaizdžio, Ramygalos telmologinis draustiniai, Žaliosios girios ir Taujėnų – Užulėnio miškų biosferos poligonai, III–IV amžiaus pilkapiai, Drulupio, Berčiūnų ir Tauginaičių senkapiai bei kiti.

•  Panevėžio miškų urėdija turtinga ne tik saugomomis miškų teritorijomis, našiais medynais, aukštapelkėmis, bet ir išlikusiais unikaliais miškų sklypais, kurie dar nepažeisti žmogaus veiklos,  juose išsaugotos pirmykščio miško savybės ir bioįvairovė.

• Miškų urėdijos mokami mokesčiai tendencingai didėja:

– nuo 2011 m. sausio 1 d. dar 5 proc. padidinti privalomieji atskaitymai nuo pajam už parduotą žaliavinę medieną bei nenukirstą mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti;

– 2011 metais įvestas naujas mokestis – 50 proc. finansinių metų pelno įmoka į valstybės biudžetą.

Iš viso mokamų mokesčių procentas nuo pajamų siekia apie 40 procentų.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. kovas/balandis, Nr. 3/4 (52/53)