Miškų šalis Lietuva Verslas 2015-05-262017-03-10 KTU mokslininko Valdo Norvydo teigimu, Lietuvoje visų miškų niekas neleis iškirsti. Miškų daugėjant, medienos sektoriaus profesionalų nuolat trūksta Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vienas stipriausių Lietuvos pramonės stuburo slankstelių – medienos ir baldų pramonė, išsiskirianti kokybe ir bene tris kartus savo dydžiu lenkianti Europos Sąjungos vidurkį. Gali pasirodyti paradoksas, tačiau Lietuvoje miškų dėl to nemažėja, o kvalifikuotų specialistų nuolat trūksta. Dvejus metus trukęs tyrimas „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, kuriam vadovavo KTU mokslininkai, parodė, kad skirtingai nuo Europos Sąjungos, Lietuvoje vis dar dominuoja tradicinių technologijų pramonės šakos, o pati stipriausia – medienos ir baldų pramonė. Mantas LAPINSKAS Koziris – kokybė Tyrimo ,,Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ duomenimis, baldų pramonė Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei tris kartus. Konkurencingumo rodikliai rodo, kad baldų ir medienos pramonė – pati konkurencingiausia iš visų šalies pramonės šakų. 2011 metais pagal eksporto dalį pasaulinėje rinkoje ji užėmė 28 poziciją. Tyrime išryškėjo viena tendencija – Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus gamintojų sėkmė slypi kokybėje. Mums geriau sekasi konkuruoti ne masine, o specializuota produkcija. Savo ruožtu konkurencingumą lemia ir mažesni kaštai, žaliavų prieinamumas, aukštų standartų technologijų panaudojimas. Nors medienos pramonėje trūksta ir paprastos darbo jėgos, surasti kvalifikuotų specialistų taip pat labai sunku. Prieš kelerius metus atlikta medienos sektoriaus studija rodo, kad šiame sektoriuje naujai ateinančių darbuotojų metinis poreikis vidutiniškai sudaro apie 5,6 tūkst. žmonių. Juntamas specialistų stygius Vienintelė tokio pobūdžio universitetinio lygmens technologijos mokslų srities programa, pagal kurią ruošiami kvalifikuoti šios srities specialistai, – Medienos inžinerija ir technologijos, dėstoma KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Pasak šios programos vadovo, KTU docento Valdo Norvydo, ši studijų programa skirta besidomintiems baldais ir kitais gaminiais iš medienos bei norintiems sužinoti viską apie medieną, jos apdirbimą, perdirbimą bei tausų išteklių naudojimą, medienos medžiagas, medienos medžiagų savybes, jų tyrimo metodus, medienos gaminių ir baldų dizainą. „Mūsų absolventai tikrai yra labai palankiai vertinami ir laukiami baldų bei medienos sektoriaus įmonėse – šiuo metu itin pradedamas jausti aukštesnės kvalifikacijos specialistų stygius“, – sakė V. Norvydas. Dabar Lietuvoje yra apie 2 tūkst. baldų gamybos įmonių, medienos sektorius apima apie 8 proc. Lietuvos metinio BVP, o kasmetis gamybos ir eksporto augimas sudaro apie 20 proc. Lietuvos medienos pramonė tiesiogiai aprūpina darbu apie 60,1 tūkst. žmonių. Jie dirba miškininkystės, pirminio ir tolesnio medienos apdirbimo, baldų gamybos sektoriuose. Netiesiogiai darbą gauna dar apie 20 tūkst. žmonių. Tai transporto, metalo apdirbimo, švietimo, mokslo, statybos, energetikos ir kitų paslaugų darbuotojai. Pasak mokslininko, nepaisant didelės įmonių konkurencijos šiame sektoriuje, čia vis tiek galima padaryti puikią karjerą ar, pabaigus mokslus, įkurti stabiliai augantį verslą. Visų miškų neiškirs Pasak V. Norvydo, dažnai, kai kalbama apie medienos pramonę, užmirštama ir kita pusė – gamtos išteklių tvarumas. Apie tai irgi dėstoma pagal Medienos inžinerijos ir technologijų studijų programą KTU. Nors dažnai žmonės išsigąsta pamatę milžiniškus kirtimus šalies miškuose, mokslininko teigimu, dėl to pernelyg baimintis nereikėtų – Lietuvoje visų miškų niekas neleis iškirsti. „Kirtimų apimtys Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, reguliuojamos įstatymais. Valstybinių miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai negali kirsti miško, kiek tik panorėję, jei staiga pakyla kainos ir atsiranda galimybė daugiau uždirbti“, – sakė KTU mokslininkas V. Norvydas. Visi miškai mūsų šalyje inventorizuojami: apskaičiuojama, kiek yra brandžių medynų ir kiek jų galima iškirsti. Lietuvos vyriausybė yra nustačiusi, jog mūsų šalyje galima išskirsi ne visą prieaugį, o tik 80 procentų jo. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, mūsų šalyje kasmet priauga 18,2 milijonų kubinių metrų medienos, o iškertama tik 50–60 proc. prieaugio, t. y. 6,4–7,5 milijonai kubinių metrų. Labai panašią dalį savo miškų iškerta ir dauguma ES šalių, išskyrus Švediją ir Suomiją, kuriose kasmet panaudojama 70 ir daugiau procentų kasmečio medžių prieaugio. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 25 proc. (1,8 mln. kubinių metrų) Lietuvoje užaugintos apvaliosios medienos eksportuojama jos neapdirbus. „Siekiant išlaikyti medienos pramonę konkurencingą, reikia galvoti, kaip Lietuvoje perdirbti šiuo metu ekportuojamą medienos kiekį, sukuriant daugiau darbo vietų ir didesnę pridėtinę vertę“, – teigė KTU mokslininkas V. Norvydas. ,,Verslas ir politika“, 2015 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (68/69) Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share