www.verslaspolitika.lt

Prancūzijos pietiniame Nicos mieste islamo ekstremistas nukreipė sunkvežimį į žmones ir nužudė 84, sužeidė daugiau kaip 300 Nicos gyventojų ir svečių.

Praėjus daugiau kaip savaitei šūviai aidėjo Miunchene. Penktadienio vakarą viename prekybos centrų policija patvirtino dešimties žmonių žūtį, tarp žuvusių ir sužeistų daug jaunų žmonių, vaikų. Pranešama, kad žuvo dvi merginos ir šeši vaikinai, kurių amžius svyruoja tarp 15-21 metų.

Užpuolikas turėjo dvigubą Vokietijos ir Irano pilietybę, jis nusižudė, o jo kūnas rastas maždaug už kilometro nuo įvykio vietos. Žudiko motyvai nėra žinomi.

Lietuvos konsulinis skyrius Vokietijoje kol kas neturi informacijos apie nukentėjusius lietuvius. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija šiuo metu Miunchene esančius Lietuvos piliečius ragina vengti masinio susibūrimo vietų, išlikti budrius, vadovautis vietos valdžios institucijų rekomendacijomis. Duomenų apie nukentėjusius Lietuvos Respublikos piliečius ministerija neturi.

Miunchene esantys Lietuvos piliečiai pagalbos gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiais telefonais: +370 706 5 2444, +37069983537.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pareiškė esantis „pašiurpintas“ šios „žudikiškos atakos“ Miunchene.„Mintyse esu su visomis aukomis ir visais, kurie gedi arba baiminasi dėl savo mylimų žmonių“, – sakoma jo pranešime.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareškė užuojautą Vokietijos Federacinės Resublikos Prezidentui Joachimui Gauckui dėl brutalaus išpuolio Miunchene, nusinešusio nekaltų žmonių gyvybes.

Pasak Prezidentės, aukų nesirenkantis smurtas yra niekaip nepateisinamas ir privalo sulaukti paties griežčiausio pasmerkimo.

Šalies vadovė palinkėjo didžiausios stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, o Miuncheno žmonėms ir visai Vokietijai – vienybės ir susitelkimo. Šiuo sunkiu šaliai metu Prezidentė pareiškė Lietuvos solidarumą su Vokietijos tauta.

Miunchenas – miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro upės. Bavarijos žemės sostinės valdžia paskelbė mieste nepaprastąją padėtį. Policija perspėjo gyventojus likti namuose ir vengti viešųjų erdvių. Miunchenas yra didžiausias Vokietijos miestas po Berlyno ir Hamburgo, mieste gyvena daugiau negu 1.35 milijono žmonių.
Oficiali Miuncheno įkūrimo data laikoma 1158 m., kai buvo suteiktos miesto teisės. Nuo XIII a. iki 1918 m. buvo Bavarijos kunigaikščių Wittelsbachų sostinė ir rezidencija. Nuo 1506 m. visos Bavarijos sostinė.

1938 m. Miunchene pasirašyta Miuncheno sutartis, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai visą Sudetų sritį, per tris mėnesius kai kurias savo teritorijas atiduoti Lenkijai ir Vengrijai.

1972 m. Miunchene vyko XX vasaros olimpinės žaidynės. Dalis jų varžybų vyko specialiai pastatytame Olimpiniame stadione. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 1988 m. – VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.

Miunchenas – svarbus pramonės, kultūros, transporto centras, viliojantis turistus madų parduotuvėmis, naktiniais klubais, aludėmis ir festivaliais. Miestas turi labai gerą transporto infrastruktūrą – didelis geležinkelio mazgas, daug automagistralių, šalia miesto yra tarptautinis oro uostas.

Miuncheną garsina kasmet rengiamas didžiausias alaus festivalis pasaulyje, Oktoberfest. Šventės metu, vadinamojoje Terezės pievoje (Theresienwiese), šurmuliuoja festivalio linksmybės – čia per kelias savaites išgeriama apie 6 mln. litrų alaus.

Miunchene įsikūrę net keli įdomūs rūmai – tai Residenz rūmai, buvusi Bavarijos karalių rezidencija, ir Nymphenburgo rūmai, buvusi Wittelsbachų vasaros rezidencija.Miunchene apstu muziejų.
Miesto centre yra Marijos aikštė (Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė (Neues Rathaus, pastatyta 1867–1908 m.). Netoli rotušės stovi Marijos bažnyčia (Frauenkirche), didelė gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99/100 m aukščio).

Seniausi išlikę pastatai – treji XV a. miesto vartai ir senoji (1480 m.) rotušė. Išliko ir naujoji (1867–1908 m.) miesto rotušė. Miesto senamiestyje gausu bažnyčių – vėlyvosios gotikos Dievo motinos katedra, Šv. Petro, Šv. Dvasios, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Mieste gausu renesanso ir baroko rūmų ansamblių. 1901 m. jugendo stiliumi pastatyti Operos rūmai. Veikia dvi įspūdingos paveikslų galerijos – Senoji (1836 m.) ir Naujoji (1981 m.) Miuncheno pinakotekos.

Bavarijos valstybinėje Bavarijos bibliotekoje saugomas seniausias Vyčio atvaizdas (1475 m.) Miuncheno ryšiai su Lietuva labai seni, yra išlikę Vyčio atvaizdai ant miesto pastatų. Teatinų bažnyčios (vok. Theatinkirche) fasade Odeono aikštėje (vok. Odeonplatz) pritvirtintas plafonas su bavariečių Wittelsbachų herbais, o dešinėje – lenkų Erelis ir lietuvių Vytis. Plafoną vainikuoja Bavarijos valdovo Maksimiljano III Juozapo, kuris buvo ATR karaliaus Jono Sabieskio anūkas, karūna.

Nemažai eksponatų, susijusių su Lietuva, turi sukaupęs Rezidencijos muziejus (vok. Residenzmuseum), esantis Odeono aikštėje. Tai Lietuvos globėjo ir kunigaikščio šv. Kazimiero biustas, taip pat daugybė prabangos daiktų iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės, patekusių į Miuncheną. Tai Žygimanto Vazos dukters Onos Kotrynos Konstancijos ir Friedricho Augusto II dukters Onos Marijos Sofijos kraičio dalys

Miunchenas labai artimas lietuviams. Vikipedijos duomenimis, čia mokėsi rašytojas kunigas Antanas Baranauskas, archeologas Tadas Daugirdas, skulptorius Antanas Jucaitis, XX a. pradžioje – tapytojai Mstislavas Dobužinskis, Petras Kalpokas, ekonomistas Vladas Jurgutis, po Pirmojo pasaulinio karo – rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, dailininkai Vladas Eidukevičius, Antanas Žmuidzinavičius, kalbininkas Kazimieras Alminas, kunigas Juozapas Čepėnas, po Antrojo pasaulinio karo – Vincas Bartusevičius, Ligija Bieliukienė ir kt.

1922 m. Miunchene veikė lietuvių ateitininkų kuopa. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių čia gyveno keli tūkstančiai. 1947 m. mokslo metus Miuncheno aukštosiose mokyklose pradėjo 324 lietuviai studentai. Tarp dėstytojų irgi buvo lietuvių – inžinierius Jurgis Gimbutas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Čia pradėjo veikti lietuviškos mokyklos, chorai, šokių rateliai. 1945–1949 m. Miunchene išleistos 48 lietuviškos knygos. Leista daug periodinės spaudos – „Aidai“, „Mūsų gyvenimas“, „Naujasis gyvenimas“, „Sandora“, „Sporto žinios“. Iš Miuncheno buvo transliuojamos „Amerikos balso“ ir „Laisvės radijo“ laidos lietuvių kalba. Dabar čia atkurta šeštadieninė lietuvių mokykla.

Gintauto Kniukštos nuotraukos.