Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > Muzikiniame projekte – žymus politikas

Muzikiniame projekte – žymus politikas

LRT televizijos eteryje nuo balandžio 2 dienos startavo naujas muzikinis projektas, skirtas LRT radijo devyniasdešimtmečiui , – „90 dainų – 90 legendų“.

,,Man rodos, kad radijas dainų ir žinių lygmeniu labai gražiai evoliucionavo kartu su į laisvę einančia Lietuva“, – yra pastebėjęs profesorius Vytautas Landsbergis. Tado Černiausko nuotr.
,,Man rodos, kad radijas dainų ir žinių lygmeniu labai gražiai evoliucionavo kartu su į laisvę einančia Lietuva“, – yra pastebėjęs profesorius Vytautas Landsbergis. Tado Černiausko nuotr.

Muzikinis projektas sulaukė ir žymaus politiko – profesoriaus Vytauto Landsbergio (laidos įrašas vyko šią savaitę, balandžio 26 d.).  Jis kartu su kitais studijos svečiais klausėsi I. Starošaitės, Ž. Žvagulio, P. Meškėlos, L. Diniaus ir S. Januškos atliekamos dainos „Dieve, laimink Lietuvą“.

Kiekvienoje laidoje, kurias veda Andrius Tapinas, Eglė Daugėlaitė ir Viktoras Gerulaitis, žiūrovai išgirsta šiuolaikiškai aranžuotų lietuviškų dainų iš skirtingų dešimtmečių.

A. Tapinas įsitikinęs, kad 1991 metų sausio įvykiai, to meto šaukiniai – giliai įstrigę žmonių sieloje.

„Aš tada dainavau kitas dainas, neatsimenu, ar šita daina jau buvo, ar ji buvo masiškai dainuojama. Labai gražiai jie čia dainavo, o aš galvojau, kokie jie tada buvo, ar lakstė prie barikadų, ar kurstė laužiukus“, – kalbėjo profesorius.

Paklaustas, kaip radijas kito su Atgimimu, profesorius negailėjo gražių žodžių: „Nebuvau radijo klausytojas, buvau radijo kalbėtojas. Man rodos, kad radijas dainų ir žinių lygmeniu labai gražiai evoliucionavo kartu su į laisvę einančia Lietuva“.

V. Gerulaitis prisipažino, kad vieno iš V. Landsbergio kreipimųsi per radiją buvo taip sujaudintas, kad net parašė profesoriui laišką ir įmetė šį į jo pašto dėžutę.

„Radijas buvo mūsų ginklas, mūsų ryšys su tauta ir žmonėmis, toks, kokio paskui galbūt daugiau ir nebuvo“, – kalbėjo V. Landsbergis.

1926-aisiais pirmąjį kartą šaukiniu „Alio, alio, kalba Kaunas“ su savo klausytojais pasisveikino Kaune įsikūręs Lietuvos radijas. „Tuo metu radijas buvo tikra prabanga, o radijo imtuvo pirkimas – didžiulis įvykis visai apylinkei. Pirmąjį dešimtmetį buvo transliuojamos operos, kuriomis iš pradžių ūkininkai piktinosi“, – primena muzikinio projekto vedėjas V. Gerulaitis.

1926-aisiais pirmąjį kartą šaukiniu „Alio, alio, kalba Kaunas“ su savo klausytojais pasisveikino Kaune įsikūręs Lietuvos radijas.

Pirmąjį dešimtmetį radijas pradėjo transliuoti ir estradines – Antano Šabaniausko, Danieliaus Dolskio – dainas. Antrasis dešimtmetis Lietuvos radijui buvo įvairus. Radijas klestėjo, pradėtos transliuoti laidos Europai ir Amerikai.

,,90 metų – 90 legendų“ LRT televizijos eteryje – nuo balandžio 2 dienos. Virginijos Rasiulytės nuotr.
,,90 metų – 90 legendų“ LRT televizijos eteryje – nuo balandžio 2 dienos. Virginijos Rasiulytės nuotr.

1936-aisiais Klaipėda įsteigė savo radiją ir turėjo stiprų konkurentą – Karaliaučiaus radiją. Tačiau radijas išgyveno ir sunkius laikus, dėl neramios politinės situacijos atsirado cenzūra.

Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo operos dainininkė  Antanina Dambrauskaitė – pirmoji Lietuvos moteris, radijuje pradėjusi dainuoti fokstrotus, tango ir kt.

Trečiąjį dešimtmetį pradėtas transliuoti „Amerikos balsas“. 1956-aisiais radijuje pradėjo dirbti Undinė Nasvytytė, kuri, kaip ir Lietuvos radijas, šiemet švenčia devyniasdešimtmetį.

Dešimtmetis nuo 1956-ųjų iki 1966-ųjų – ypatingas. Tai metai, kai pirmuosius vaizdinius signalus paskleidė televizija, tad nuo to laiko Lietuvos radijas – nebe vienas.

Povilas Meškėla tikino, kad muzikinis virsmas prasidėjo, galima sakyti, su grupe „Katedra“. Nauja grupė, kaip ir „Antis“, BIX, reiškė naują muziką, o 1986–1987 metais atsirado žodis „rokas“.

„Kodėl „Katedra“? Tai – didinga, tai – Lietuvos širdis, tai – ženklas visam pasauliui, tai – Lietuva. Mes buvome tikri patriotai“, – kalbėjo P. Meškėla.

„Toji situacija, kurią radau atėjusi dirbti į radiją, buvo įdomi ir keista: kokia buvo cenzūra, kaip buvo ruošiamos laidos, kokia buvo stagnacija… Važiuodami ir ruošdami reportažus, žurnalistai neturėjo teisės transliuoti laidų. Turėdavo tik rašyti scenarijus, šifruoti ir pasirūpinti, kad juos patvirtintų vadovai“, – prisimena ilgametė radijo režisierė D. Sviglinskienė.

„Jaunimo muzikos studija – originalus reiškinys, tiesioginė laida, kurioje skambėti turėjo teisę bet koks kūrinys,  jei tik leido techninės galimybės, ir klausytojai galėjo skambinti ir balsuoti už patikusią dainą. Naujų dainų antplūdis buvo milžiniškas, pradėjo atsirasti lietuviškų šlagerių, kokybiškų kūrinių“, – apie išskirtinį laikotarpį pasakoja D. Sviglinskienė.

Laimontas Dinius studijos svečiams dovanojo legendinę dainą „Tau“. „Per pirmuosius koncertus mūsų abejonės buvo išsklaidytos, visi žmonės ją priėmėme labai lengvai. Nežinau, kiek tūkstančių kartų mes atlikome šią dainą, tačiau ji neatsibodo“, – pasakojo dainininkas.

Neregėtą kūrinio populiarumą prisiminė ir renginio vedėjas. „Man tuo metu buvo 12 metų, ir ta daina nežmoniškai ,,vežė“ ir mane, ir mano tėvus, ir senelius. Ta muzika neturėjo kartų, tai buvo fenomenas. Kiek dar tokių dainų buvo, kurias žinojo absoliučiai visi?“– svarstė A. Tapinas.

Dar vienas fenomenas, kaip pristatė A. Tapinas, kuris ne mažiau jaudina, – Žilvinas Žvagulis, scenoje pasirodęs su kūriniu „Neliūdėk, liūte“. Šalia maištingojo roko Atgimimo laikais vystėsi ir popmuzika.

„Jaunimas norėjo šokti, ir šokiams geriausiai tiko popsas“, – tikino radijo režisierė. Jos teigimu, Lietuvos radijo klausytojai į Ž. Žvagulį reagavo santūriau nei televizijos žiūrovai, tačiau daina tikrai buvo populiari. „Jį reikėjo matyti“, – pokštavo V. Gerulaitis.

Vieną legendinių kūrinių scenoje priminė ir Jurga Šeduikytė, pasirodžiusi su anksčiau Eurikos Masytės atlikta daina „Laisvė“.

Radijas apie laisvę greičiau pradėjo groti, o ne kalbėti, nes kalbėti buvo nedrąsu.

„Radijas apie laisvę greičiau pradėjo groti, o ne kalbėti, nes kalbėti buvo nedrąsu. Ne iš karto išmokome teisingai kalbėti apie laisvę. Pamenu, kai jaunimo laidoje paleidome dainą „Kalėdinė eglutė“, maždaug apie 1988–1989 metus, mane iškvietė pasiaiškinti, nes aš buvau laidos režisierė, o žodis „Kalėdos“ – buvo tabu. Išgelbėjo mane tik tai, kad Antanas Jonynas už eilėraščių rinkinį buvo apdovanotas kaip geriausias poetas, o tas eilėraštis buvo rinkinyje“, – pasakojo D. Sviglinskienė.

,,Radijas buvo mūsų ginklas, mūsų ryšys su tauta ir žmonėmis, toks, kokio paskui galbūt daugiau ir nebuvo“, – kalbėjo V. Landsbergis. Iš laidos rengėjų jis gavo dovaną – radijo imtuvą. Virginijos Rasiulytės nuotr.
,,Radijas buvo mūsų ginklas, mūsų ryšys su tauta ir žmonėmis, toks, kokio paskui galbūt daugiau ir nebuvo“, – kalbėjo V. Landsbergis. Iš laidos rengėjų jis gavo dovaną – radijo imtuvą. Virginijos Rasiulytės nuotr.

Kitas Atgimimo laikotarpiu iškilęs dainininkas labiau buvo atpažįstamas iš savo neįprasto sceninio įvaizdžio su akiniais nuo saulės. Jis scenoje padainavo žinomą kūrinį  „Sąnariai“. „Galvoju, kad „Sąnariai“ – irgi tam tikra laisvės išdava, nes tuo metu jau galėjau dainuoti tai, ką norėjau dainuoti. Žmonės buvo labai išsiilgę muzikos, jie buvo jos alkani. Mes papuolėm tokiu geru laikotarpiu“, – džiaugėsi T. Augulis.

Muzikos populiarumui pasitarnavo ir devyniasdešimtmetį švenčiantis radijas.

„Radijas Sporto rūmuose rengė antšlaginius koncertus, po penkis per savaitgalį. Salė ūžė, norėjo šokti, žmonės taip reiškė laisvę. Tai buvo išsilaisvinimas visiems – ir atlikėjams, ir klausytojams“, –  tikino D. Sviglinskienė.

„Galima sakyti, kad toks likimas. Alternatyvaus roko grupė atsidūrė didžiojoje scenoje, ko paskui nebebuvo ir nebebus, bet tai – Atgimimas, tie laikai, kai viskas gimė iš naujo, ir žmonės norėjo laisvų žmonių. Savo tekstų mes nederinome su cenzūra, jie buvo dviprasmiški. Turėjome vidinį cenzorių, tačiau tais laikais visi mokėjo skaityti tarp eilučių. Teatralai ir muzikai mokėjo kalbėti talpiomis metaforomis“, – tikino legendinės grupės „Antis“ vokalistas.

Arvydas Kaušpėdas – ne tik legendinės grupės siela, bet ir buvęs Lietuvos televizijos vadovas. „Atėjo diena, kai buvo pristatomas naujas televizijos direktorius, o A. Kaušpėdas atsistojo ir tarė: ,,Pirmą dienos pusę aš vadovausiu, antrą – grosiu „Antyje“. Tada visi buvo pašiurpę“, – prisiminė K. Šaulys.

I. Starošaitė scenoje pasirodė su kūriniu „Saulė leidžias“. „Man Atgimimas atplukdė savigarbos jausmą… Pirma mūsų kelionė buvo į Islandiją, į šalį, pirmą pripažinusią Lietuvos nepriklausomybę. Daug islandų susirinkę žiūrėjo lietuvių pasirodymą, jautėsi pakilimas širdy“, – prisiminė dainininkė.

1954-aisiais Lietuva per radiją pirmą kartą išgirdo jauno studento – Virgilijaus Noreikos balsą. 1966–1976 m. radijas išdrąsėjo, paminėjo keturiasdešimtmetį. Prasidėjo Lietuvos estrados auksinis laikas – savo veiklą pradėjo ne viena grupė. Filharmonijoje atsirado daugybė nematytų ansamblių. Prasideda estradinių dainų konkursas „Vilniaus bokštai“, o 1970-aisiais gimsta legendinė „Nerija“.

1976–1986 m. laikotarpiu prasidėjo radijo auditorijos sociologiniai tyrimai, kurie parodė, kad vykstant rusifikacijai, 37 procentai anykštėnų, nors ir su trukdžiais, klausėsi Vatikano radijo ir „Amerikos balso“ transliacijų. O aštuntąjį dešimtmetį prasideda legendinis „Dainų dainelės“ konkursas.

1986–1996 m. ne tik radijui, bet ir visai Lietuvai buvo sudėtingi ir džiugūs. Tai – lūžio metai. Atgavome nepriklausomybę, 1988 m. Lietuvos radijo ir televizijos pastate iškelta trispalvė.

1996–2006 m. atsiranda LRT Klasikos programa, ,,Opus-3“, daugybė komercinių stočių. Radijas ir televizija pasijuto stipriau, nes pagaliau buvo priimtas Radijo ir televizijos įstatymas. Nuo šio dešimtmečio prasideda „Eurovizijos“ manija. 2001-aisiais mūsų šaliai Europos dainų konkurse atstovavo grupė „SKAMP“ su daina „You Got Style“.

Paskutinįjį dešimtmetį nacionalinis radijas ir televizija tapo LRT, kuriai nuo 2008 m. vadovauja Audrius Siaurusevičius. Nuo 2002 m. radijas rinkdavo populiariausią metų dainą. Pirmąja metų daina tapo Andriaus Mamontovo „O, meile“.

Nuo 2015 m. LRT nebėra komercinės reklamos. Muzikiniame pasaulyje – permainos. Susikūrusios grupės ir skyrėsi, ir vėl atsikūrinėjo, o dabar jos jau mini veiklos dešimtmečius.

www.lrt.lt ir www.verslaspolitika.lt inform.

Parašykite komentarą

Top