Klaipėdiečiams ir uosto bendruomenei pristatyta trečioji buvusio ilgamečio Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento vadovo Juozo Darulio knyga „Lietuvos respublikos vandens transporto valdymo, veiklos ir plėtros 2013 – 2014 metais metraštis“.

Metraštyje sutalpinti visi svarbiausi faktai apie vidaus vandenų sektorių, Lietuvos saugią laivybą, o daugiausia įvykių, susijusių su Klaipėdos uostu. Metraštis primena, kad būtent šis laikotarpis paženklintas ypač reikšmingais projektais – uoste atsirado ne vienas naujas terminalas, išjudėjo ir buvo užbaigti eilė metų metais besitęsusių darbų, uoste įgyvendintos didžiausios investicijos.

2009 m. išleistas buvo išleistas pirmasis Juozo Darulio sudarytas jūrinio transporto veiklos metraštis, apimantis laikotarpį nuo 1918 iki 2008 metų. 2013 m. pasirodė antrasismetraštis, aprašantis 2009–2012 metų šalies vandens transporto įvykius.

„Yra užfiksuoti įstatymai ir jų pakeitimai, Vyriausybės nutarimai, Susisiekimo ministro įsakymai, su vandens transporto sektoriumi susiję teisės aktai, kurie sudarė tinkamas sąlygas vykdyti saugią laivybą jūroje ir vidaus vandenyse, užtikrino kokybišką Klaipėdos uosto veiklą. Taip pat sudėti ir tarptautiniai teisės aktai, knygoje surašyti institucijų, asociacijų vadovų pasikeitimai“, – knygą apibendrino jos sudarytojas Juozas Darulis.

Knygos sudarytojas nuošaly nepaliko ir jūrinei bendruomenei prasmingų kultūros renginių ir įvykių, tokių kaip „Meridiano“ sutiktuvės. Tais metais atgimė tradicinis Jūrininkų vakaras. Jūros šventė ėmė vis labiau gręžtis į savo pirminę esmę – ėmė daugėti jūrinių akcentų. 2013 m. buvo įsteigtas kapitono Liudviko Stulpino medalis už nuopelnus jūriniame sektoriuje.

„Tai yra milžiniškos vertės darbas. Knyga fiksuoja šio laikotarpio faktus be jokių interpretacijų. Iš tikrųjų šie dveji metai buvo paženklinti labai svarbiais darbais uoste. Per labai trumpą laiką pavyko įgyvendinti SGD terminalo projektą, pagaliau buvo rekonstruotos 90-96 krantinės, bendrovei Klaipėdos Smeltė davusi startą konteinerių paskirstymo centrui. Buvo užbaigtos rekonstruoti ilgą istoriją turinčios 7-8-9 krantinės“, – sakė  www.verslaspolitika.lt  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Gerbiamas direktoriau, Klaipėdos uostas – viena sėkmingiausių Lietuvos valstybės įmonių. Kokius pagrindinius pasiekimus išvardintumėte per tuos beveik ketverius savo vadovavimo Uosto direkcijai metus?

Galiu pasidžiaugti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal savo rodiklius yra viena sėkmingiausių valstybės įmonių. Vadinasi, einame teisinga kryptimi.

2013 m. laikomi investicijų uoste proveržiu – tais metais įgyvendintos didžiausios investicijos į infrastruktūrą per visą uosto istoriją – 301 mln. Lt, tai yra 3 kartus daugiau nei 2012 m.

Esame dėkingi Seimui ir Vyriausybei, kad patikėjo mūsų planais, todėl galime įgyvendinti svarbius investicinius projektus.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Uosto direkcija savo investicijas įgyvendina beveik šimtu procentų. 2013 m. jai pavyko išbristi iš duobės ir įgyvendinti investicijas ne 46 proc., kaip buvo iki tol, o 97 proc. Į uosto infrastruktūrą tais metais investavome beveik dvigubai daugiau nei kada nors per metus.

Proveržis pasiektas ir panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Pavyko su šaknimis išrauti nuostatą, kad nėra pinigų. Tai leido pakelti uosto investicijų kartelę, o uosto naudotojai patikėjo mumis ir drąsiai planuoja savo investicijas.

Per rekordiškai trumpą laiką su svariu jos ekscelencijos Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus palaikymu pavyko įgyvendinti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.

Uostas pastaraisiais metais tapo konteinerių, birių krovinių paskirstymo centru ir tokiu būdu įžengė į pasaulinių uostų kategoriją. Turime naują keleivių ir krovinių terminalą. Visi šie darbai leido šiandien uostui tapti Baltijos šalių uostų lyderiu.

Nuolatinės investicijos į uosto infrastruktūrą pernai leido pasiekti absoliutų metinį uosto krovos rekordą – 38,5 mln. tonų. Pirmą kartą uosto istorijoje pradėtas rengti bendrasis planas, kuris numatys uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje dalyje.

Šiemet Klaipėdos uostas švenčia 25-metį. Kaip Klaipėda mini šį jubiliejų? Kaip švenčiate Jūs ir Jūsų komanda?

Uosto direkcijos jubiliejui skirti renginiai vyko nuo metų pradžios – tai su uostu susijusios parodos, atvirų durų dienos, paskaitos moksleiviams ir studentams, kiti renginiai.

Su darbuotojais turėjome nuostabią šventę Klaipėdos dramos teatre. Su nuostabia profesionalų komanda žiūrime viena kryptimi.

Ne viename interviu esate minėjęs, kad skaičiuojate, kiek kilometrų per metus nuskrendate darbo reikalais. Ar per šiuos metus pavyks apskristi Žemę tris kartus?

Pastaraisiais metais tenka labai daug keliauti darbo reikalais. Kažkada paskaičiavau, kad per metus 2–2,5 karto lėktuvu apskrendu aplink Žemę.

Na, o kai  turiu laisvesnę valandėlę po darbo, vakarais, jei yra galimybė, sėdu ant dviračio ir keliuosi į Smiltynę – iš anos pusės apžiūriu uostą… Gražu, džiaugiasi širdis…