Į  mūsų šalies parlamento virtuvę dirstelėjome kiek kitu kampu – per pažintį su Seimo nario padėjėjos darbu. ,,Verslas ir politika“ domėjosi, kaip su šiomis atsakingomis pareigomis susidoroja Simona MICKEVIČIENĖ, Seimo nario Raimundo Paliuko padėjėja. Savo darbe ji sumaniai suderina žinias ir kūrybingumą, diplomatiškumą ir išmonę. O ypač įdomios – posėdžių ir susitikimų dienos.

Turbūt ne visi įsivaizduoja, koks iš tiesų yra Seimo nario padėjėjos darbas. Kas  sunkiausia ir galbūt monotoniškiausia toje ilgoje darbų grandinėje?

Nors Seimo nario padėjėja dirbu jau ne pirmus metus, negalėčiau apibūdinti tipiško Seimo nario padėjėjo darbo. Seime – 141 parlamento narys, paprastai jiems talkina keli padėjėjai. Vieni dirba Seime, kiti – apygardose. Todėl natūralu, kad kiekvieno Seimo nario padėjėjo dienotvarkė gali būti labai skirtinga, jų net užduotys ir atsakomybės gali būti labai nevienodos.

O apibendrintai galėčiau pasakyti, kad mūsų padėjėjų pagrindinis darbo tikslas –  padėti Seimo nariui jo parlamentinėje veikloje. Darbo pobūdžio spektras gali būti labai platus:  ir reikalingų teisės aktų analizė, ir įstatymo projektų, pasiūlymų rengimas, esant poreikiui, bendravimas su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomeninėmis organizacijomis, taip pat raštų rengimas, dokumentų tvarkymas, pranešimų spaudai rengimas ir kitos informacinės sklaidos organizavimas, susitikimų su rinkėjais bei įvairių renginių organizavimas, darbotvarkės planavimas, korespondencijos tvarkymas, reikalingos medžiagos rinkimas, analizė ir t. t.

Seimo narys, su kuriuo dirbu, Raimundas Paliukas – manau, vienas aktyviausių parlamento narių. Jis – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys, prieš tai buvęs šios komisijos pirmininkas, Seimo Tarrpparlamentinių ryšių su Maltos Respublika grupės pirmininkas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės pirmininko pavaduotojas, taip pat aktyviai dalyvauja kitose Seimo tarpparlamentinių ryšių grupėse, vienas iš daugiausia per šią kadenciją  pateikusių teisės aktų projektų.

Tad kiekvieną dieną turime įvairiausios veiklos: posėdžiai, susitikimai, konferencijos, kreipimaisi, raštai, skambučiai, pranešimai spaudai…  Kiekviena diena vis kitokia. Nors visada planuojame darbus, didžiąją daugumą veiklos padiktuoja gyventojai, bendruomenės, visuomeninės organizacijos.

Galbūt tuo ir įdomus šis darbas – kad jis yra nevienalypis, nemonotoniškas.

Kiek Seimo nario padėjėjos darbe yra vietos kūrybai, išmonei? Kokios darbo dienos – įdomiausios?

Mano nuomone, kūryba, išmonė  – nepaprastai reikalinga padėjėjui šiame darbe. Galima sakyti, kad įstatymų projektų rengimas, jų tobulinimas reikalauja didelio kūrybiškumo, kadangi reikia suderinti tris svarbiausius aspektus: valstybės ir visuomenės interesus bei teisę.

Taip pat kūrybiškumas pasitarnauja ieškant tinkamiausių būdų, kaip pateikti informaciją apie Seimo nario veiklą, kad ji būtų ir informatyvi, ir įdomi visuomenei.

O įdomiausios darbo dienos, sakyčiau, yra tos, kai vyksta įvairūs posėdžiai, susitikimai. Tomis dienomis susiduri su labai dideliu naujos informacijos kiekiu, su aktualiais visuomenės klausimais, vyksta diskusijos, derinamos pozicijos.

Koks Seimo nario padėjėjas yra geras?

Manau, geriausiai į šį klausimą atsakytų Seimo nariai. O ir jų reikalavimai  padėjėjui gali būti labai skirtingi. Aš gal išskirčiau tokias asmens savybes, kaip iniciatyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas, diplomatiškumas, diskretiškumas, greita orientacija, kruopštumas, atsakingumas.

Ar galioja kokie nors reikalavimai parlamentarų padėjėjų aprangai?

Parlamente nėra nustatytos tvarkos darbuotojų aprangai, tačiau mes, Seimo narių padėjėjai, stengiamės darbe atrodyti tvarkingai, dalykiškai, vis dėlto juk reprezentuojame ne tik Seimo narius, bet ir pačią parlamento instituciją.

Kokie žmonės yra Seimo nariai?

Iš tiesų čia dirbdama pastebėjau, kad Seimo nariai – labai įvairūs ir skirtingi žmonės – tiek charakterio bruožais, temperamentu, tiek savo patirtimi, tiek erudicija. Juk ne veltui sakoma, kad Seimas – visuomenės veidrodis.

Tačiau drįsčiau teigti, kad dauguma parlamento narių – tikrai daug dirbantys, negailintys savo laiko ir jėgų, siekiantys priimti Lietuvos žmonėms reikalingus sprendimus.

Kaip dirbant parlamente keitėsi Jūsų nuomonė apie patį Seimą?

Galiu pasakyti, kad šiek tiek keitėsi. Pirmiausia – dėl Seime vykstančių teisėkūros procesų. Įstatymų projektų kelias nuo pateikimo iki jo priėmimo turi pereiti specialias procedūras, kurios yra aiškiai apibrėžtos Seimo statute. Bet iš tiesų kartais tai daug sudėtingesni procesai, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Vienas sunkiausių uždavinių – surasti Lietuvos žmonėms geriausius sprendimus, kuriems pritartų bent dauguma parlamentarų.

Ir savo ,,antrą pusę“ sutikote būtent parlamente? Kiek Jums svarbūs vyro Manto patarimai darbo klausimais?

Iš tiesų niekada nebūčiau pagalvojusi, kad savo gyvenimo žmogų sutiksiu būtent Lietuvos parlamente! Jis dirba Seimo kanceliarijos Posėdžių sekretoriate. Su Mantu dažnai padiskutuojame bendrais darbo aktualijų klausimais, tačiau mūsų darbo pobūdis gana skirtingas.

Kiek užtrunka Seimo narių padėjėjų atostogos? Ar netenka dirbti atostogų metu? Kiek atrandate galimybių pasižvalgyti po užsienį? Ar dažnai aplankote savo gimtąjį Skuodą?

Mūsų atostogos – kaip ir kitų valstybės tarnautojų, reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse. Paprasčiau tariant, jų trukmė panaši kaip ir kitų dirbančiųjų. Dažniausiai atostogaujame, kai nevyksta Seimo sesijos (paprastai parlamento nariai renkasi į dvi sesijas, t. y. rudens ir pavasario, kurios dažniausiai vyksta nuo rugsėjo 10 d. iki  gruodžio 23 d. ir nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.), kai esama šiek tiek mažiau darbų. Jei atostogų metu atsiranda svarbių, neatidėliotinų darbų, visada esu pasiruošusi juos atlikti.

Per atostogas stengiuosi kur nors išvykti, pakeliauti po užsienio šalis. Kita kultūra, kiti žmonių įpročiai, kitoks gamtovaizdis, kitokie miestai plečia akiratį, keičia mastymą, suvokimą apie gyvenimo principus. Kartais ir Seime galima pasinaudoti  kitos šalies patirtimi, pritaikyti tam tikrus sprendimo būdus sprendžiant mūsų valstybės problemas.

Taip pat mėgstu pakeliauti ir po Lietuvą. Juk turime tiek daug gražių vietų! Atrodo, tokia maža ta mūsų Lietuva, o kaskart vis atrandu nepakartojamų kampelių.

Mano tėviškė – Lenkimų miestelis Skuodo rajone – bene tolimiausias Lietuvos taškas nuo Vilniaus, įsikūręs Latvijos pasienyje, netoli jūros. Kad ir kaip norėtųsi, nepavyksta dažnai jos aplankyti… Nors turiu pripažinti – kuo daugiau keliauju, tuo mielesnis man šis kraštas. Čia visada gaivus didmiesčių urbanizacijos nepaliestas oras, ramesnis gyvenimo tempas, kuklūs, tačiau nuoširdūs žmonės, šnekantys autentiška žemaičių tarme.

Kokiems pomėgiams skiriate savo laisvalaikį?

Nuolat stengiuosi tobulėti, vis kažko mokytis – praėjusiais metais apsigyniau teisės magistro diplomą. Šiuo metu tobulinu anglų kalbos žinias, planuose – dar ir kitos kalbos. Tad laisvalaikio išties nedaug ir lieka.

Mano aistra – fotografavimas. Taip pat negaliu gyventi be įvairių kūrybinių idėjų ir jų įgyvendinimo. Mėgstu lankytis kultūros renginiuose, o atradusi laisvą minutę – gerą knygą paskaityti.

Jūsų ateities planai – gal pasidalintumėte su skaitytojais?

Kaip ir kiekvienas žmogus, turiu savo siekių bei svajonių.  Norėčiau ir toliau prisidėti prie valstybės problemų sprendimo, būti aktyvia visuomenės dalimi, tobulėti, kaupti darbinę ir gyvenimiškąją patirtį ir ją ateityje panaudoti visuomenės gerovės kūrimui.

Nuotraukos  – Olgos Posaškovos ir iš asmeninio archyvo

,,Verslas ir politika“, 2015 m. rugsėjis/spalis, Nr. 9/10 (70/71)