Stambule gegužės 28 d. vykusi  Pasaulio biomasės energetikos asociacijos  (WBA) Generalinė asamblėja savo naujuoju prezidentu išrinko žinomą Lietuvoje žaliosios energetikos atstovą Remigijų Lapinską, ilgus metus vadovavusį Lietuvos biomasės energetikos asociacijai ,,Litbioma“. Jis pakeis iki tol prezidento pareigas ėjusį austrą Dr. Heinz Kopetz.

Pasak Remigijaus Lapinsko, naujosios pareigos Pasaulio biomasės energetikos asociacijoje yra ne tik jo paties ilgamečio darbo rezultatų, bet ir Lietuvos proveržio biomasės energetikoje įvertinimas.

„Tai, kad esu išrinktas užimti labai atsakingas pareigas Pasaulio biomasės energetikos asociacijoje, yra ne tik mano asmeninių pasiekimų įvertinimas, bet ir Lietuvos pažangos šiame sektoriuje įvertinimas. Lietuva daugeliui valstybių tapo teigiamu pavyzdžiu, kai per sąlyginai trumpą laiką sugebėjo pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų monopolininko. Jei 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos, kentėme nesąžiningus „Gazprom“ žaidimus ir mokėjome brangiausią, politinę kainą už dujas, tai 2015 metais iš biokuro buvo pagaminta 61 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Per tuos metus sukūrėme reikalingą teisinę bazę ir palankią terpę veikti biokurą ir pažangias biomasės energetikos technologijas gaminančioms įmonėms, kuriose šiandien dirba apie 7 000 specialistų, ir šis skaičius dar gerokai augs. Pirmieji Europoje sukūrėme „Baltpool“ biokuro biržą, kuri, pradėjusi veikti, padėjo užtikrinti kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą. Iš mūsų biokuro sektoriaus sėkmės istorijų jau mokosi ne viena Vakarų valstybė “, – sakė R. Lapinskas.

Kalbėdamas apie artimiausią veiklą Pasaulio biomasės energetikos asociacijoje, R. Lapinskas teigė, kad didžiausiais jo iššūkiais taps kova su klimato kaita, iškastinio kuro lobizmu ir visuotinės CO2 mokesčių politikos įtvirtinimas.

„Mokslininkų yra įrodyta, kad tam, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais, būtina pasiekti, kad iki 2050 metų 100 proc. energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iškastinis kuras nebūtų naudojamas, kad ir kaip šios pramonės šakos lobistai siekia sau palankių sprendimų. Biomasės energijos naudojimas sėkmingai padidino Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės energijos gamybos balanse. Neabejoju, jog biomasės energetika ir toliau užims svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, Europos, bet ir viso pasaulio politikoje, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl veiksmų, mažinančių klimato kaitą. Šiandien vis aiškiau matome, kad tam reikalinga aktyvesnė valstybių politika, nacionalinių įstatymų peržiūrėjimas ir tokių iniciatyvų, kaip visuotinis CO2 mokestis, įgyvendinimas. Esame pasirengę šią nuostatą kelti pasaulio mastu“, – kalbėjo Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos stabdymo atvėrė kelius sparčiau plėsti atsinaujinančią energetiką, spręsti klausimus, susijusius su oro tarša pramonėje, transporte. Naujasis Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas akcentuoja būtinumą ir galimybę naudoti biomasės energetiką šalyse, kurių indėlis į oro taršą yra ypatingai didelis: Kinijoje, JAV, posovietinėse valstybėse.

„Biomasės energetikos technologijos, apimančios kietąjį biokurą šilumos ir elektros gamybai, biodegalus  transportui, biodujų gamybą iš komunalinių, žemės ūkio atliekų, leidžia naudoti begalinius biomasės išteklius ir spręsti įvairiausius pasaulio valstybėms kylančius energetinius ir ekologinius iššūkius. Esu įsitikinęs, kad Pasaulio biomasės energetikos asociacija, inicijuodama diskusiją apie ateities energetiką be iškastinio kuro, ekonominius ir politinius šio uždavinio sprendimo būdus, perduodama gerąją patirtį gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį siekiant pasaulyje išsaugoti žmonių gyvenimui tinkamą klimatą“,  – teigė R. Lapinskas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacija šiuo metu vienija apie 200 nacionalinių ir regioninių biomasės energetikos asociacijų, tarptautinių kompanijų ir atsinaujinančios energetikos tyrėjų, ekspertų bei  visuomenininkų. Organizacija įsikūrusi Stokholme (Švedija). Nuo pat savo įkūrimo 2008 m. asociacija  dirba spręsdama klausimus, susijusius su klimato kaitos mažinimu, biomasės energetikos rinkos plėtra, biomasės darnumu, sertifikavimu, standartizacija.

Vilma GAUBYTĖ

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA

(BNS spaudos centro inform.)